Lietuvos Respublikos terminų banke skelbiami grybų (inoperkulinių diskomicetų) lietuviški pavadinimai.

, kalbos politika , kirčiavimas ir tartis

     Šiandieninė bendrinė kalba, jos sistema buvo kodifikuota Jono Jablonskio „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ (1901), patvirtinta raštuose tuo metu jau plačiai vartota vakarietišku (suvalkietišku) pagrindu besiformuojanti kalbos atmaina. Remiantis dar nuo Danieliaus Kleino einančia vakarietiška tradicija, įtvirtintas ir vakarietiškas tarties pagrindas. Kodifikuota tartis nebuvo vakarų aukštaičių kauniškių tarmės kopija. Andrius Ašmantas vėliau pabrėžė, kad bendrinė tartis toli peržengia kapsų ir zanavykų šnektų ribas ir svarbiausiomis ypatybėmis nusidriekia net iki Šiaulių, Tauragės, peržengia Kauną, o vakaruose apima ir Mažąją Lietuvą.

     Praktikoje bendrinė tartis pirmiausia skleidėsi scenine (vaidybine) išraiška <...> Besikuriančiame profesiniame lietuvių teatre kalbos klausimais bendradarbiavo režisierius Glinskis ir Jablonskis, vėliau teatro klausimais tardavosi Pranas Skardžius ir universiteto Teatro seminaro vadovas Balys Sruoga. Susikūrusiose vaidybos mokyklose skirta daug laiko lietuvių kalbai ir jos tarčiai mokyti. 

   Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Lietuvių kalbos draugija jau trečią kartą rengia virtualią viktoriną. Į viktorinos klausimus bus galima atsakyti gegužės 7 d. nuo 00.00 iki 24.00 (Lietuvos laiku) atsidarius šią nuorodą https://forms.gle/tv6dwAHEbMuwe8Nt9. Dalyvauti viktorinoje gali visi. Laukia 25 klausimai iš kalbos, literatūros, etninės kultūros.

      Gegužės 4 d. netekome kalbininko, buvusio Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nario ir Lietuvių kalbos instituto darbuotojo dr. Prano Kniūkštos.

Balandį Kalbos konsultacijų banke lankytasi daugiau nei 97 600 kartų. Banko lankytojai labiausiai domėjosi sintaksės klausimais („nustatyti kuo“, „laikyti kuo“, „dėl ko“, „virš ko“, „už ką“, „per ką“, „pagal ką“, ar vartojamas jungtukas „kaip“ laiko šalutiniams sakiniams jungti, kokios naudininko vartojimo klaidos). Kiti lankytojus dominę dalykai – semantika (žodžių „vartoti, naudoti“, „reiškia“, „pilnas, pilnai“ vartojimas), rašyba (kaip rašyti dalelytes „ne“ ir „nei“ su kitais žodžiais, atskiras žodis ar žodžio dalis yra „video“, „mini“, kaip rašyti šv. Velykos), skyryba (kada rašomas brūkšnys), leksika (veiksmažodžio „įtakoti“ vartojimas).

      Europos nacionalinių kalbų institucijų federacija (ang. European Federation of National Institutions for Language, EFNIL) kviečia studentus dalyvauti geriausių Europoje magistro darbų konkurse kalbų vartojimo, kalbos politikos ir daugiakalbystės temomis.

, kompiuterija , konkursai , rašyba

   Šiais metais naujienų portalo DELFI lankytojai gražiausiu srities lt domenu išrinko SukįKaimą.lt. Tai trijų pasienio savivaldybių – Biržų, Pasvalio ir Rokiškio – kaimo bendruomenių svetainė, kurioje sukaupta informacija apie įvairias vietos paslaugas ir verslus, produktus ir visuomenines veiklas. (Duomenų bazė sukurta iš Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšų.) Pavadinimas sudarytas iš trijų žodžių „Suk į kaimą“, pavartotos dvi savitos lietuvių kalbos raidės į ir ą

     Š. m. vasario–kovo mėnesiais Lietuvoje ir visame pasaulyje jau penktą kartą vyko Lietuvių kalbos dienų renginiai: konferencijos, viktorinos, seminarai, išvykos, knygų pristatymai, parodos, susitikimai su žymiais žmonėmis ir kt. Surengti keli tūkstančiai renginių Lietuvoje, per septyniasdešimt – užsienio lietuvių bendruomenėse. Lietuvių kalbos dienomis siekiama stiprinti lietuvių kalbos prestižą, mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Pirmą kartą Lietuvių kalbos dienos turėjo sostinę – Ignalinos rajono savivaldybę.

   Kovą Kalbos konsultacijų banke lankytasi apie 87 400 kartų. Banko lankytojai labiausiai domėjosi rašybos klausimais (kaip rašyti dalelytes „ne“ ir „nebe“, atskiras žodis ar žodžio dalis yra „auto“, „mini“, kada rašomas brūkšnelis ir kt.). Kiti lankytojus dominę dalykai – sintaksė („nustatyti kuo“, „per ką“, „dėl ko“, „už ką“, „laikyti kuo“, ar vartojamas jungtukas „kaip“ laiko šalutiniams sakiniams jungti ir kt.), leksika (dalelytės „neva“ vartojimas), semantika (žodžio „reiškia“, „vartoti, naudoti“, „pilnas, pilnai“ vartojimas).