Skelbiame žurnalo „Gimtoji kalba“ 2019 m. balandžio mėnesio numeryje išspausdintą Ritos Urnėžiūtės straipsnį „Apie ornitologiją, genealogiją ir apie tai, kad pradėtą darbą reikia baigti“ apie Mečislovą ir Ireną Žalakevičius, už reikšmingus lietuvių terminijos kūrimo darbus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanotus diplomais ir Roko Dovydėno sukurtomis sraigių skulptūrėlėmis.

     Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo 2019 metų Nacionalinio diktanto nugalėtojus.

knyga

Kviečiame dalyvauti visuotinėje virtualioje lietuvių kalbos viktorinoje. Atsakyti į 25 klausimus galima visą parą čia.

Nuo 2019-04-01 iki 2019-04-30 Kalbos komisijos konsultantai VĮ Registrų centrui suteikė 2044 konsultacijas dėl įmonių pavadinimų.
1218 pavadinimų, arba 60 proc., įvertinti kaip atitinkantys bendrinės kalbos normas.

     Kalbos komisija kalbos požiūriu ketvirtą kartą vertino jaunųjų mokslininkų darbus, pateiktus jaunųjų mokslininkų ir doktorantų bei aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursui.
     Išrinktas taisyklingiausia ir stilingiausia kalba 2018 m. parašytas mokslinis darbas – Žydrūno Vičinsko „Mato Pretorijaus veikalo „Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne“ verifikacija lietuvių mitologijos kontekste“ (Klaipėdos universitetas).

, konkursai

   Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas ir galimi skyrybos variantai.  Originalus tekstas – pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt. Diktanto įrašą žr. LRT mediatekoje (diktorius – Marijus Žiedas). Teksto skyrybos bei rašybos ypatumų paaiškinimus žr. VLKK.lt skyriuje Naujienos. Kitos naujienos

, konkursai , rašyba

   Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lttekstas tik su skyrybos ir rašybos variantais čia.

, konkursai , skyryba

   Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lt, tekstas tik su skyrybos ir rašybos variantais čia

, kompiuterija , konkursai

   Kovo mėnesį interneto vartotojai šeštąjį kartą balsavo už gražiausius interneto srities (domeno) vardus su savitomis lietuviškomis raidėmis: ą, ę, ė, į, ų, ū, č, š, ž. Daugiausia balsų atiduota svetainei Užventis.lt.     

, kompiuterija , rašyba

   Europos Sąjungoje (ES) yra 24 oficialios kalbos. Iš jų 22-ose vartojami lotynų rašmenys. Kiekvienos jų, išskyrus anglų kalbą, abėcėlėse yra savitųjų raidžių, nepriklausančių pagrindinei lotynų abėcėlei, kuri faktiškai sutampa su anglų kalbos abėcėle. Lietuvių kalbos abėcėlė turi devynias savitąsias raides: ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž. Kai kurias iš tų raidžių matome ir kitų kalbų abėcėlėse: ą ir ę – lenkų, č, š ir ž – latvių, čekų, kroatų, slovėnų, ū – latvių. Raidės ė, į, ų vartojamos tik lietuvių. 

   Palyginkime minėtų savitųjų raidžių vartojimo dažnius ES kalbų tekstuose. Duomenis imsime iš raidžių dažnių statistikos tų kalbų Vikipedijose. Savitųjų raidžių dažniai lentelėje pateikti procento šimtosios dalies tikslumu.