Spausdinti
Nuo 2013 m. gegužės 1 d. Kalbos komisija VĮ Registrų centrui teikia konsultacijas dėl juridinių asmenų pavadinimų atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms. Iki gegužės 17 d. kalbos konsultantai įvertino 899 juridinių asmenų pavadinimus: apytiksliai pusę teigiamai ir pusę neigiamai...

 

     Nuo 2013 m. gegužės 1 d. Kalbos komisija VĮ Registrų centrui teikia konsultacijas dėl juridinių asmenų pavadinimų atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms. Konsultuojant dėl pavadinimų taisyklingumo vadovaujamasi Valstybinės kalbos įstatymu, Kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91) „Dėl Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių patvirtinimo“ (žr. aktualią redakciją), rašybos, skyrybos taisyklėmis, kitais norminamaisiais leidiniais, reglamentuojančiais leksikos, žodžių darybos, morfologijos, sintaksės, terminijos dalykus.

     Nuo 2013-05-02 iki 2013-05-17 VLKK konsultantai iš Registrų centro gavo 899 juridinių asmenų pavadinimus.

     407 juridinių asmenų pavadinimai (45 proc.) įvertinti kaip atitinkantys lietuvių bendrinės kalbos normas, 492 (55  proc.) kaip neatitinkantys kalbos normų.

     Daugiau nei pusė pavadinimų įvertinta kaip neteiktinų tik pirmosiomis dienomis:

  • 2013-05-02 iš 85 gautų pavadinimų 71 įvertintas kaip neatitinkantis normų (84 proc.), 14 kaip atitinkantys;
  • 2013-05-03 iš 59 gautų pavadinimų 40 įvertinta kaip neatitinkantys normų (68 proc.), 19 kaip atitinkantys.

     Vėliau teigiamai įvertintų pavadinimų santykis didėjo:

  • 2013-05-06 iš 70 gautų pavadinimų 32 įvertinti kaip neatitinkantys normų (46 proc.), 38 kaip atitinkantys;
  • 2013-05-07 iš 94 gautų pavadinimų 46 įvertinti kaip neatitinkantys normų (49 proc.), 48 kaip atitinkantys ir pan.

     Neteiktinumo priežastys įvairios. Per nurodytą laikotarpį iš 492 neteiktinų pavadinimų:

  • nelietuviški pavadinimai sudarė 42 procentus (iš viso 206 pavadinimai), pvz.: „Bikespot“, „Wood trade“, „Baltic class“, „Trade Experts“;
  • atmesti dėl rašybos sudarė 42 procentus (iš viso 209 pavadinimai), pvz.: UAB Alytaus mediena (trūksta kabučių), UAB „VILKARAS“ (tik pirma raidė turi būti didžioji), UAB KAVITANA (trūksta kabučių ir tik pirma raidė turi būti didžioji) ir pan.;
  • dėl negalimų vartoti santrumpų atmesta 10 procentų (iš viso 50 pavadinimų), pvz.: AB „SSV projektai“, „GL Baltija“;
  • 6 procentai pavadinimų atmesti dėl kitų dalykų: nesusietų gramatiškai žodžių (pvz., UAB „Aveka Baltija“, turi būti „Avekos Baltija“), pavartotų svetimybių (marketas, globusas) ir pan.

     Iš teigiamai įvertintų pavadinimų didžiausią dalį sudaro dirbtiniai pavadinimai (dirbtinių pavadinimų pabaiga turi atitikti lietuvišką galūnę), pvz.: „Astidenta“, „Gedradvė“, „Grimava“, „Kloteksa“, „Liarta“, „Migleira“, „Regas“, „Rinascita“, „Stalis“ ir pan.

     Įmonėms pavadinti steigėjai renkasi ir lietuviškus žodžius ir junginius, pvz.: „Bičiulių alėja“, „Bilduko namai“, „Mėlyna burė“, „Mūsų muzika“, „Pažangutis“, „Teisutis“, „Tekinis“ ir pan.

     Dar žr. šiuose skyriuose:

Aurelija Dvylytė,
VLKK Bendrojo sk. vedėja