Spausdinti
, kalbos politika
Kalbos komisijos nuomone, įstatymo projektas deklaratyvus, į jį perkeltos nesukonkretintos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos. Projekto 4 str. 1 dalies nuostata kai kuriose savivaldybėse praktiškai įteisintų dvikalbystę, t. y. tautinės mažumos kalba jose įgytų oficialiosios kalbos statusą, o tai prieštarautų Konstitucijai ir Valstybinės kalbos įstatymui...

 

     Valstybinė lietuvių kalbos komisija išplatino atsiliepimą apie Seime svarstomą Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektą (čia suvestinis projektas, LRS.lt). Kalbos komisijos nuomone, įstatymo projektas deklaratyvus, į jį perkeltos nesukonkretintos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos. Nurodyta, kad tautinių mažumų politiką įgyvendina Vyriausybė, tačiau tos politikos nuostatos įstatyme iš esmės nesuformuluotos, taip pat neapibrėžta, kas yra tautinė mažuma, nenurodyta, pagal kokius kriterijus bus nustatoma, kuriose vietovėse ji gyvena kompaktiškai.

     Įstatymo projekto 4 str. 1 dalies nuostata kai kuriose savivaldybėse praktiškai įteisintų dvikalbystę, t. y. tautinės mažumos kalba jose įgytų oficialiosios kalbos statusą, o tai prieštarautų Konstitucijai ir Valstybinės kalbos įstatymui. Šio straipsnio 2 dalies nuostata prieštarauja Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatai „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba“, be to, ji peržengia Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ribas, nes konvencijoje kalbama apie galimybę viešai pateikti ženklus, įrašus ir kitą privataus pobūdžio informaciją tautinės mažumos kalba.

     Kalbos komisija pabrėžia, kad siūlomos projekto nuostatos nėra suderinamos su Valstybinės kalbos įstatymu.

 

Parengė Jūratė Palionytė,
Kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja