Spausdinti

     Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu parengė išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2).

     Birželio 16 d. posėdyje vertindama įstatymo projektą VLKK laikėsi tokių pačių nuostatų, kurios išdėstytos praėjusių metų pabaigoje Seimui pateiktoje išvadoje dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675, tai yra Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, VLKK nuomone, galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į visuomenės bei piliečių poreikius. Tokios išimtys siūlomos asmenims, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę: jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose galėtų būti įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami), taip pat su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir tokių sutuoktinių vaikams (jų pavardės galėtų būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio sutuoktinio asmens dokumentą).
    VLKK atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte nėra aiškiai nurodyta, kokiems asmenims būtų taikomos išimtys ir kokį šaltinį jie galėtų pateikti norėdami realizuoti teisę asmenvardį rašyti kitos kalbos rašmenimis.
   VLKK nuomone, įstatymo projekte turėtų būti atskirai aptariamas Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymas asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Visuose kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose asmenvardžiai rašomi pagal asmens dokumentus, jei šiuose dokumentuose asmenvardžiai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Šiuo metu kitų kalbų asmenvardžiai rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ išdėstytais bendraisiais kitų kalbų asmenvardžių vartojimo principais, todėl abejotina, ar įstatyme apskritai reikia reglamentuoti asmenvardžių rašymą kituose, ne asmens, dokumentuose. Į šią aplinkybę VLKK siūlytų atsižvelgti remdamasi 2013 m. VLKK surengtos apklausos duomenimis: Lietuvos institucijos, atsakydamos į klausimyną dėl kitų kalbų asmenvardžių vartojimo dokumentuose, nurodė, kad ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai rašomi taip, kaip jie įrašyti turimame šaltinyje, t. y. asmens tapatybės dokumente arba kitame pateiktame dokumente (išsilavinimo pažymėjime, santuokos liudijime, teismo vykdomajame rašte, asmens iniciatyviniame rašte ir kt.); diakritiniai ženklai nerašomi tada, jei nėra techninių galimybių jų perteikti.