Spausdinti
, vietovardžiai
Spalio 1–2 d. vyko Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus XIII seminaras, jau trečią kartą Vilniuje.

     2009 m. spalio 1–2 d. Vilniuje įvyko Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus XIII seminaras. Rengėjai – Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Nacionalinė žemės tarnyba.

      Seminare dalyvavo visų Baltijos skyriaus šalių – Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos – atstovai, taip pat svečių teisėmis kolegos iš Lenkijos ir Ukrainos, iš viso pusšimtis dalyvių. Perskaityta apie trisdešimt pranešimų, pusė jų pateikė Lietuvos atstovai.
UNGEGN Baltijos skyriaus XIII seminaro uždarymas
 
     Autoritetingų geografinių pavadinimų srityje institucijų atstovai informavo apie pastarųjų metų darbus: teisės aktų, reglamentuojančių geografinių pavadinimų vartojimą, pakeitimus, pačių geografinių pavadinimų įteisinimą ar pakeitimus, administracinio teritorinio suskirstymo pakeitimus (Latvijoje), geografinių pavadinimų duomenų bazes, katalogus, registrus, žodynus, atlasus, žemėlapius ir kt. (žr. seminaro programą  ir santraukas liet. k.  ).
 
****
 
Apie UNGEGN ir Baltijos skyrių
 
     Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupė (UNGEGN) yra viena iš septynių Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC) padalinių. Kaip ECOSOC’o padalinys, grupė įkurta 1972 m., tačiau savo veiklos metus skaičiuoja nuo pirmosios Geografinių vardų standartizacijos konferencijos 1967 m. Geografinių vardų standartizacijos klausimai tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai susiję su teritorijų planavimu, taikos palaikymu, navigacija, prekyba, kultūros paveldo išsaugojimu, pagalba katastrofų metu. Todėl kas penkerius metus rengiamos konferencijos tam, kad šalių narės pasidalytų naujausia informacija apie geografinių pavadinimų kaupimą, norminimą, pakeitimus, duomenų bazes, perrašos taisykles. Baltijos skyriui pirmininkauja Estija
     Geografinių pavadinimų ekspertų grupę sudaro 23 kalbiniai, regioniniai skyriai (Baltijos skyrius vienas iš jų) ir 10 darbo grupių (Šalių pavadinimų, Vietovardžių duomenų bazių, Terminologijos, Lotynizacijos, Tradicinių vietovardžių ir kt.). Skyriai ir grupės keičiasi informacija apie nuveiktus darbus per sesijas (rengiamas kas dveji metai). Šalims, kuriose nėra geografinių pavadinimų tvarkymo politikos, institucijų, koordinuojančių geografinių vardų rinkimą, kaupimą, norminimą, kartografavimą, daugiau patirties turinčios šalys organizuoja paramą ir mokymus.
     UNGEGN Baltijos skyrius įkurtas 1992 m. per 6-ąją standartizacijos konferenciją. Skyriui narių teisėmis priklauso Estija, Latvija, Lietuva ir Rusija. Pirmininkaujanti ir pavaduojanti šalys renkamos konferencijų metu (kas penkeri metai). Nuo 2007 m. rugsėjo skyriaus pirmininkė – Estijos atstovė Aule KIKAS, pavaduotojas – Rusijos atstovas Vladimiras BOGINSKIS. Skyriaus seminarai su retomis išimtimis vyksta kasmet (Lietuvoje – 2000 m., 2004 m., 2009 m.), į juos kviečiami stebėtojai iš Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Švedijos ir kitų kaimyninių šalių.
     D. Mardosienė, S. Urbanas, K. Maksvytis (Nacionalinė žemės tarnyba) ir J. Palionytė (Valstybinė lietuvių kalbos komisija) - šeimininkai ir organizatoriai.Lietuvos geografiniai pavadinimai sukaupti tarpukariu ir iš esmės sunorminti, oficialūs teisės aktai reguliuoja jų vartoseną viešajame kontekste ir oficialiuose žemėlapiuose. Nacionaliniu lygiu už vietovardžių norminimą atsakinga Valstybinė lietuvių kalbos komisija (nustatant normines vietovardžių formas bendradarbiaujama su mokslo institutais, valstybės ir savivaldybių institucijomis, seniūnijomis ar vietos gyventojais), už geografinių pavadinimų vartojimą oficialiuose žemėlapiuose – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šalyje nėra veikiančio vieno geografinių pavadinimų standartizaciją nustatančio teisės akto, nuostatos dėl įvairių geografinių objektų pavadinimų norminės formos nustatymo fiksuotos įvairiuose teisės aktuose, kaupiamos atskiros skirtingų objektų pavadinimų ir kitos geografinės informacijos duomenų bazės. Paskutinį dešimtmetį tarp šių duomenų bazių pradėtos kurti sąsajos, vyksta bendrinimo darbai (pvz., LGII). Dalis eksponuotų leidinių
     Estijoje veikia Geografinių pavadinimų įstatymas, jo reguliuojamus klausimus sprendžia Vietovardžių taryba (steigėja – Estijos Vyriausybė, taryba atskaitinga Vidaus reikalų ministerijai), kurią sudaro kalbininkai, geografai, kartografai, Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijų, Savivaldybių asociacijos atstovai.
     Latvijoje už vietovardžių norminimą ir vartojimą žemėlapiuose atsakinga Latvijos geografinės erdvinės informacijos agentūra, veikia Kartografijos taryba ir Toponimijos laboratorija.
     Rusijos Federacijoje veikia Geografinių pavadinimų įstatymas. Po valstybinių institucijų pertvarkos nuo 2009 m. pagrindinės geografinių vardų standartizacijos funkcijos pavestos Federalinei valstybės registrų, kadastro ir kartografijos tarnybai, veikiančiai prie Ekonomikos ministerijos.
 Lenkijos ir Latvijos atstovai
 
Plačiau apie organizaciją UNGEGN http://unstats.un.org/unsd/geoinfo/about_us.htm
Plačiau apie Baltijos skyrių http://www.eki.ee/knn/ungegn /
 
 
Nacionalinė žemės tarnyba http://www.nzt.lt
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbas vietovardžių srityje