Spausdinti
Lietuvoje palyginti anksti sunorminti vietovardžiai, bet iki šiol nėra su koordinačių sistema susietų vietovardžių duomenų bazės...

Spalio 7–8 d. Vilniuje vyko Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus seminaras. Seminarą rengė Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Nacionalinė žemės tarnyba kartu su Lietuvių kalbos institutu. Programą žr. per sąsają žemiau.

Baltijos skyriaus pirmininkė D. Mardosienė (Nacionalinė žemės tarnyba) supažindino su UNGEGN struktūra ir veikla. (Paskutinėje ekspertų grupės sesijoje 2004 m. balandžio 20–29 d. Niujorke pateikta 2002 m. rugsėjo–2004 m. vasario mėn. Lietuvos ataskaita (angl. k, pridedama). P. Pällis (Estijos kalbos institutas, Estijos vietovardžių taryba) apibūdino Lotynizacijos sistemų grupės veiklą, pristatė pagrindinius jos veiklos principus (patvirtintos perrašos iš 28 kalbų į lotyniškąjį raidyną, plačiau žr. http://www.eki.ee/wgrs ). Lotynizacijos sistemų grupės vadovas patvirtino, kad Jungtinės Tautos pataria mažinti egzonimų (tradicinių vietovardžių formų) ir skatina vartoti originalias vietovardžių formas, iš kitų raidynų – perrašyti paraidžiui pagal patvirtintas tarptautines perrašas. (1 pav. centre – D. Mardosienė, jai iš kairės – E. Sepp, dešinėje – P. Päll.)

Šalių grupių vadovai apžvelgė pagrindinius metų darbus ir vietovardžių norminimo bei vartojimo teisinius aspektus: E. Sepp (Estijos vidaus reikalų ministerija, Vietovardžių taryba) komentavo antrąjį Vietovardžių įstatymą, D. Kavacė (Latvijos Respublikos nacionalinė žemės tarnyba) apžvelgė darbus Latvijoje, D. Mardosienė pristatė metų pradžioje su Kalbos komisija suderintą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą geodezijos ir kartografijos techninį reglamentą „Geografinių pavadinimų vartosena žemėlapiuose“.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje anksti surinkti ir sunorminti vietovardžiai, tačiau iki šiol nėra duomenų bazės, kurioje objektų pavadinimai būtų susieti su pačiais objektais per koordinačių sistemą. Iš Lietuvos pranešimų matyti, kad šis poreikis aiškiai jaučiamas ir suprantamas – atitinkami projektai ir probleminiai duomenų bazių klausimai aptarti G. Rumšo (UAB Aerogeodezijos institutas), L. Bilkio (LKI), J. Daračkaitės (VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas), M. Bernotaitės (UAB „HNIT-BALTIC geoinfoservisas“), G. Beconytės ir R. Bugorevičienės (VU Kartografijos centras) pranešimuose. Šiuo metu dėl lėšų trūkumo visuomenei negali būti laisvai prieinama net esama duomenų bazė – Adresų registras, kuriame saugomos gyvenamųjų vietų ir gatvių pavadinimų oficialiosios vardų formos ir net jų keitimo istorija (O. Pupalaigis, VĮ Registrų centras).

Seminare aptarti ir kai kurie onomastikos terminijos (O. Bušs, Latvių kalbos institutas), rašybos klausimai (P. Päll, T. Duksa).

Įvairius šalies vietovardžių formų atrankos ar vartojimo aspektus aptarė A. Kressė, Z. Cekula, J. Kavacs, O. Kovaļevska, A. Kask, A. Rutkauskas, A. Lekstutis. M. Razmukaitė paaiškino, kaip kuriama etninių lietuviškų vietovardžių duomenų bazė. Mintimis apie užsienio vietovardžių formų nustatymą ir vartojimą dalijosi R. Trakymienė ir V. Butkus.

Baltijos šalių geografinių pavadinimų ekspertai – kartografai, geografai, vietovardžių specialistai – renkasi kasmet. Kitais metais susitikimas laukia Latvijoje.

Aistė Pangonytė