Spausdinti
Apibendrinta tinklalapyje www.svarstome.lt vykusi diskusija.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija teikė visuomenei svarstyti šiek tiek patikslintus Kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principus – 1997 m. birželio 19 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimo Nr. 60 (Žin., 1997, Nr. 63-1490) 5 punkto naujos redakcijos projektą.
Diskusija vyko mėnesį: 2003 m. lapkričio 5 d.–2003 m. gruodžio 5 d. Per tą laiką tinklalapis aplankytas 1128 kartų, jį aplankė 367 unikalūs lankytojai.
Iš viso pareikšta 80 nuomonių (t. y. maždaug tiek pat, kiek per tą patį laiką dėl pensijų reformos sistemos), tarp jų apskritai nuomonių – 36, kiti atsakė į vartotojų grupėms užduotus klausimus: mokslo darbuotojai, specialieji redaktoriai, valstybės tarnautojai ir kt. – 11 atsakymų, žiniasklaidininkai – 8, vertėjai, kiti užsienio kalbų specialistai – 4, švietimo darbuotojai – 21.

Iš pareikštų nuomonių dėl Kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principų projekto (1997 m. birželio 19 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimo Nr. 60 5 punkto nauja redakcija) galima spręsti, kad griežtų reikalavimų vartoti vieną ar kitą svetimvardžių formą nustatyti negalima ir Vardyno pakomisė teisingai pasirinko rekomendacinį kelią: plačiajai visuomenei skirtuose leidiniuose teiktina pirmenybė sulietuvintoms formoms (tai patogu skaitytojams, svetimi vardai neišsiskiria iš lietuviško teksto, juos lengva tarti ir įsiminti), o tais atvejais, kai reikalingas tikslumas, pirmenybė teiktina originalioms formoms (išvengiama teisinės painiavos, neklaidina skaitytojų, nepažeidžia autorių teisių ir kitų specialiųjų reikalavimų).
Pakomisei lieka apsvarstyti nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžių ir vietovardžių pateikimo klausimus: kokiais atvejais ir kaip teiktinos formos originaliais rašmenimis; ar galima ir kada galima prilyginti per kalbas tarpininkes ateinančias svetimvardžių formas originaliosioms; aiškiau apibrėžtina tradicinių asmenvardžių ir vietovardžių sąvoka, jų atrankos ir formų nustatymo principai.
Daugelis respondentų nurodė, kad kartais nėra tikri dėl originalios formos autentiškumo ir ypač dėl sulietuvintos formos taisyklingumo. Visiškai suprantama, kad padėtį iš esmės pagerintų periodiškai leidžiami svetimvardžių rašybos (originalių ir adaptuotų formų), tarimo žodynai. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos užsakymu Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas įsipareigojo per artimiausius metus parengti pirmąjį, pasaulio vietovardžių, žodyną. Padėtį gerina ir tai, kad pradėti leisti „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ priedai, kuriuose nurodomos autentiškos (originalios) ir adaptuotos svetimvardžių formos.

Pareikšta nuomonių dėl originalių svetimvardžių formų vartojimo su lietuviškomis galūnėmis (kada galūnės vartotinos) ir dėl galūnių dėjimo taisyklių sudėtingumo. Pakomisei naudinga sužinoti šias nuomones prieš prasidedant komisijos nutarimo Nr. 60 8-ojo punkto svarstymams.
Ypač vertingų duomenų gauta iš mokytojų atsakymų: daugelio nuomone, originalias svetimvardžių formas mokykliniuose leidiniuose nurodyti būtina, jos turėtų būti vartojamos pagrečiui su adaptuotomis nuo 5 klasės. Komisija pasinaudos šiais duomenimis rengdama 1999 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 3 (72) „Dėl kitų šalių vietovardžių pateikimo mokykliniuose leidiniuose“ (Žin., 1999, Nr. 83-2490) pakeitimus.

Plačiau žr. http://www.svarstome.lt/asmenvardziai/index.php.

_________________________

Kalbos komisija taip pat ir savo tinklalapyje klausia lankytojų nuomonės dėl originalių ir sulietuvintų svetimvardžių formų vartojimo (žr. skyrių „Klausiame“ antraštiniame lape).  

Į klausimą, kokioms (lotyniškojo pagrindo rašmenis vartojančių kalbų) asmenvardžių formoms dokumentuose, mokslinėje literatūroje, bibliografijoje ir pan. teiktina pirmenybė, nuo gruodžio 4 d. iki 15 d. atsakė 116 lankytojų. Šiek tiek daugiau pirmenybę teikė originalioms formoms (64), kita pusė – sulietuvintoms (52).

Dėl vietovardžių pasisakė 29 lankytojai (gruodžio 5–15 d.): 15 pirmenybę teikė originalioms formoms, 14 – sulietuvintoms.

Parengė Aistė Pangonytė