Spausdinti
, konkursai
Skelbiami 2007 m. I turo diktanto tekste nustatyti skyrybos variantai ir rašto darbų „perliukai“.

Diktantas

Alma Karosaitė

Teisybė

      Teisybė (–) ypatinga. Neįžūli, nedrastiška, neįkyri, ryžtinga. Sukčių užklupta(,) ji neskėsčios rankomis, negūžčios pečiais, neūš(,) kaip sugedęs radijas. Verčiau šypsniu palydės priešgyniaujančius archajiškajai idealo ieškojimo idėjai. Ji šąla niūrioje apmąstymų celėje(,) dreskiančia žąsies plunksna iš sąsiuvinio juodraščio į stebuklingąjį švarraštį perrašinėdama santūrius savo liudijimus. Jai,(–)daugkartinei teismų dalyvei ir stebėtojai,(–) natūraliai įgrysta ištęsti procesai, gąslių melagių sapaliojimai, bet teisybė nepratusi draskyti akių,( : ) tuščiai replikuoti, piktnaudžiauti įgimtu sąmoju. Įstabioji ginamųjų vienytoja pabuvojusi daug kur: (–)ankštose knygrišyklose, pripelijusiuose buduaruose, samanotose lūšnose, išrūšiuotuose sąvartynuose. Teisybė yra susidūrusi su patiriančiais nuosmukį, prasnūduriavusiais posūkį, išgąstingai krūpčiojančiais per vidunakčio įmygį, kelintąsyk atsiduriančiais nusikaltimų sūkuryje. Ji drąsina save veiksmažodžiais(: / –) („)nesukežti(“), („)nenuliūsti(“), („)nepabūgti(“), („)neišsigąsti(“), („)nedūsauti(“). Pobūviuose teisybė (–) mįslinga. Neūžaugos, (be kablelio) žaliūkai, tuščiagarbiai nedrįsta jos šokdinti. Ji akimirksniu diagnozuoja, kas (–) akivaizdžiausias pasianso specialistas, kas (–) šykščiausias materialistas, užsimaskavęs klastūnas, kas (–) sutrūnijęs pūzras,(–) visiškas puvėsis, nors vaizduoja tvirtybės įsikūnijimą. Kartais teisybė per ankstyvąsias rytines žinias strykčioja aplink televizorių, džiūgauja(,) lyg išlošusi milijoną. Ji džiaugiasi įrodymų neprašančiu teiginiu, kadgi savaime galima būti teisiai, jei neužsiriši visaregių akių. Neteisybė, kad („)teisybę žąsinas nugnybė(“). Anot Tumo-Vaižganto, („)vienąkart prairus teisybės maišeliui(,) turėjo ir daugiau byrėti melo( , ) ar bent perdėjimo(“). Tą maišelį teisybė būtinai užadys pati, (–) dailyraščiu uždygsniuos, kad įtariosios Temidės smilius neišlįstų per žiojinčią ir veikiai didėjančią skylę.

___________________

Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jei ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu). Emociniai ženklai nepažymėti, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai motyvuoti (garso įrašą žr. lrt.lt, LR 11:00). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos būtų klaida.

Apie rašybos variantus minėta anksčiau (žr. čia): žodis teisybė stilistiniais sumetimais galėjo būti rašomas didžiąja raide; pasiansas (DŽ2, 3, 4, TŽ2000, 2001) arba pasjansas (DŽ5e – Dabartinės lietuvių kalbos žodyno 5-ajame, elektroniniame, leidime; toks rašybos variantas buvo nustatytas ir 1992 m. Lietuvių kalbos komisijos Rašybos ir skyrybos pakomisės posėdyje: pasjansas kaip aljansas).

Tačiau konkurso darbų vertintojai rado net tik klaidų, ne tik šalutinių normos variantų, bet ir interpretacijos perliukų. Pavyzdžiui, vietoj autorės vardo ir pavardės rasta: Alfa / Alpa Karosaitė, Augo Karosaitė, Augo Karosaitė teisybei, Augo Karusaičiai. Citatos autorius Tumas-Vaižgantas virto Tomu Vaižgantu / Vaišgantu.

Pasakymas „apmąstymų celėje“ įgavo pavidalą cerkvėje / serija; „buduaruose“ – butų aruose; „pasjansas“ – pas Jansą / po seanso / kas Janso specialistas; „pūzras“ –ūzas / pūzas / tūzas / pūzdras / kūzras / ūdra. „Knygrišykla“ virto knygnešykla, „švarraštis“ – šventraščiu, „veiksmažodžiai“ – linksmažodžiais, o „įtariosios Temidės smilius“ – smūgiu. „Priešgyniaujančius archajiškajai idealo ieškojimo idėjai“ transformavosi į ar chamiškajai... „Prasnūduriavusiais posūkį“ – į posakį. „Neįžūli, nedrastiška“ – į Jei žuvis nedrastiška. „Vienąkart prairus“ – į vienąkart prarijus. „Pobūviuose teisybė mįslinga“ kai kam pasirodė, kad Pobūviuose teisybė nestringa. Iš tiesų milijoną „išlošusi“, o rašto darbe – išvogusi. Ir pagaliau visiškai neaišku, „teisybę žąsinas nugnybė“ ar nugundė / nuvylė / nudūrė / nugynė...