Spausdinti

   Europos Sąjungoje (ES) yra 24 oficialios kalbos. Iš jų 22-ose vartojami lotynų rašmenys. Kiekvienos jų, išskyrus anglų kalbą, abėcėlėse yra savitųjų raidžių, nepriklausančių pagrindinei lotynų abėcėlei, kuri faktiškai sutampa su anglų kalbos abėcėle. Lietuvių kalbos abėcėlė turi devynias savitąsias raides: ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž. Kai kurias iš tų raidžių matome ir kitų kalbų abėcėlėse: ą ir ę – lenkų, č, š ir ž – latvių, čekų, kroatų, slovėnų, ū – latvių. Raidės ė, į, ų vartojamos tik lietuvių. 

   Palyginkime minėtų savitųjų raidžių vartojimo dažnius ES kalbų tekstuose. Duomenis imsime iš raidžių dažnių statistikos tų kalbų Vikipedijose. Savitųjų raidžių dažniai lentelėje pateikti procento šimtosios dalies tikslumu.

   Į lentelę įtraukti dažniai, kurie ne mažesni kaip 0,01 proc. (t. y. būtų vienas ženklas iš 10 000 arba vienas ženklas penkiuose „Gimtosios kalbos“ puslapiuose). Šį kriterijų atitinka šešios raidės.

Kalba

Savitosios lietuvių kalbos raidės kitų Europos kalbų tekstuose

ą č ę ė į   š   ų  ū ž Iš viso
Čekų    0,86       0,68       0,84  2,38
 Estų            0,04        0,02   0,06
 Suomių            0,02        0,02
 Kroatų     0,88        0,71        0,47   2,06
 Latvių     0,12        0,91    0,37   0,23  1,63
 Lenkų 0,87     0,87              1,74
 Slovakų    0,88          0,77       0,76   2,41
 Slovėnų     1,12         0,88       0,53   2,53
 Iš viso  0,87    3,86   0,87      4,01    0,37  2,85  
 Lietuvių   0,54  0,43  0,17   1,66   0,48   1,13    1,26   0,41    0,80  6,88

 

   Pagal raidžių dažnių sumą raides galėtume išrikiuoti eilės tvarka nuo daugiausiai iki mažiausiai vartojamų kitose kalbose: š, č, ž, ą, ę, ū. Dvi savitosios raidės dviejose kalbose vartojamos tik epizodiškai: š – estų ir suomių, ž – estų.

   Iš lentelės matome, kad keturios raidės (ą, ę – lenkų, č – slovėnų, slovakų, kroatų, čekų, ž – čekų) kai kuriose kitose kalbose dažnesnės negu lietuvių kalboje (jų dažniai pažymėti pusjuodžiu šriftu). Ypač dažna slavų kalbose vartojama raidė č, o raidė š „santūresnė“ – ji nė vienoje kalboje nesiekia tokio dažnio, koks yra lietuvių kalboje, bet vartojama didesniame kalbų skaičiuje ir jos bendra dažnių suma didesnė negu raidės č.

   Raidžių ė, į, ų nėra kitų ES kalbų abėcėlėse. Dažniausia iš šių trijų raidžių yra ė. Gausesnį jos vartojimą, matyt, lemia tai, kad šia raide baigiasi lietuvių moterų pavardės ir nemažai vardų.

   Raidė ė – vienintelė, kurios nėra nė vienos kitos kalbos abėcėlėje. Lietuvių rašto kalboje ji pirmą kartą pavartota Danieliaus Kleino 1653 m. išleistoje pirmoje lietuvių kalbos gramatikoje. Iki šiol ji vartojama tik lietuvių kalboje. Šiai ypatingai raidei pagerbti neseniai surengtas skulptūrų konkursas. Jį sumanė UAB „ACC Distribution“ valdybos pirmininkas Regimantas Buožius, šiai minčiai pritarė Lietuvių kalbos institutas. Konkurse dalyvavo daugiau nei 20 menininkų, pasiūlyta daugiau kaip 40 idėjų.

   Konkurso nugalėtojas – Tadas Vosylius. Jo skulptūra „Taškas“ pripildyta lietuviškų žodžių, kuriuose yra ši raidė. Planuojama, kad skulptūra Kaune turėtų atsirasti šiais metais.

Agnė Klimaitienė 

(Skelbiama iš žurnalo „Gimtoji kalba“, 2019 m., nr. 2, p. 23–24.) 

Dar žr. apie savitąsias raides domeno .lt interneto varduose: Išrinktas gražiausias interneto srities vardas – Užventis.lt (2019-04-08, VLKK.lt).