Spausdinti
Skelbiama 2003 m. lapkričio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos sesijoje priimta rezoliucija...

Lapkričio 17 d. Kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, komisijos nariai prof. habil. dr. Albertas Rosinas ir prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia dalyvavo Mokslų akademijos sesijoje, skirtoje lietuvių kalbos padėčiai aptarti. Skelbiame sesijos rezoliuciją:

Lietuvos mokslų akademijos 2003 m. lapkričio 17 d. sesijos
„Lietuvių kalbos padėtis moksle ir visuomenėje“

R E Z O L I U C I J A

Artėja lietuviškos spaudos atgavimo 100-osios metinės. Šią sukaktį UNESCO pripažįsta kaip svarbios pergalės prieš tautinę priespaudą įvykį. Lietuvių kalba atsilaikė prieš įvairias mūsų šalies negandas ir okupacijas. Nepriklausomybės metais ji įgijo valstybinės kalbos statusą ir atliko svarbų visuomenės vienijamąjį vaidmenį. Deja, dabartiniu metu lietuvių kalbai vėl kyla grėsmė tapti buitine kalba ir būti išstumtai iš mokslo, kultūros, švietimo ir viešojo gyvenimo.

Be lietuvių kalbos negali išlikti lietuvių tauta ir valstybė, negali būti deramai ugdoma pilietinė ir tautinė savimonė, neįmanoma visavertės asmenybės branda. Susiklosčiusi padėtis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos politiniams ir strateginiams tikslams, kartu ir bendrajai Europos Sąjungos kultūros ir mokslo politikai, pabrėžiančiai daugiakultūrinę Europos Sąjungos sudėtį, tautinių tradicijų, kalbų apsaugą.

Atsižvelgdama į šalies mokslo bendruomenės susirūpinimą lietuvių kalbos būkle, sesija:

pripažįsta, kad atsakomybė už lietuvių kalbą, jos vartoseną viešame gyvenime, jos išlikimą ir vystymąsi tenka visų pirma politinei šalies valdžiai, taip pat mokslo ir studijų institucijoms, visai šalies inteligentijai;

konstatuoja, kad lietuvių kalba paskelbtas mokslo darbas vien dėl to neturi būti laikomas menkesnės vertės už kitomis kalbomis paskelbtus darbus;

pabrėžia, kad primygtinai akcentuojant vien anglų kalbą nuvertinamos kitos mokslui svarbios kalbos.

MA sesija siūlo:

•Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai, kitoms mokslo ir studijų institucijoms peržiūrėti ir pakeisti mokslą ir studijas reguliuojančius teisės aktus, kuriuose yra lietuvių kalbos vartojimo ribojimo ar menkinimo, mokslininko laisvės spausdinti darbus lietuvių kalba suvaržymo požymių.

•LR Prezidentui, LR Seimui ir LR Vyriausybei, kitoms valstybinėms ir nevalstybinėms institucijoms atkreipti dėmesį, kad būtina imtis skubių priemonių siekiant išsaugoti ir puoselėti lietuvių kalbą kaip pamatinę valstybės vertybę.

•LR Vyriausybei sukurti objektyvią mokslinių publikacijų įvairiomis kalbomis vertinimo sistemą, atsižvelgiančią į visų mokslo sričių ir krypčių ypatybes.

•LR Vyriausybei plačiau naudoti šiuolaikines technologijas, skatinti žmonių bendravimo su kompiuteriais balsu lietuvių kalba mokslinio tyrimo darbus, remti terminų, specialiųjų žodynų, elektroninių enciklopedijų rengimą, garsynų kaupimo, vardynų tvarkybos bei lietuvių kalbos ir kultūros turtų išsaugojimo ir sklaidos darbus.

•LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, LR švietimo ir mokslo, LR kultūros ministerijoms atkreipti dėmesį:

į nepakankamą lietuvių kalbos mokymą mokyklose ir jos vartoseną kolegijose bei universitetuose;

į žiniasklaidos ir komunikacijos institucijų kalbos kultūrą.

_____________________