Spausdinti
, kompiuterija

Gintautas Grigas kiekvienais metais nuo 2011 m. apžvelgia programinės įrangos lietuvinimo pažangą. 2017-aisiais nebuvo išleistų, taigi ir sulietuvintų, stambesnių programų ar naujų jų laidų. Ką veikė lokalizuotojai? Pateikiama renginių ir iniciatyvų, susijusias su lietuvybe kompiuteriuose, apžvalga. 


Posričių vardai

     2017 m. kovo mėnesį jau ketvirtą kartą vyko gražiausio interneto posričių vardo, turinčio savitųjų lietuviškų raidžių, rinkimai. Pirmąją vietą užėmė IlgasŪsas.lt. Tai Kaune esančio vaikų darželio svetainė. Antrąją vietą užėmė Šakių „Žiburio“ gimnazijos interneto svetainės vardas Žiburys.lt, trečiąją – žinomų folkloro ansamblių „Kupolė“ ir „Serbentėlė“ svetainė Kupolė.lt [1].

     2017 metų pabaigoje srityje lt buvo 1633 registruotų posričių vardų, turinčių savitųjų lietuviškų raidžių, tai sudaro 0,87 proc. visų šioje srityje registruotų vardų. Lygiai prieš metus tokių vardų buvo 1650 (arba 0,91 proc. visų vardų). Pasauliniu mastu vardai su savitosiomis įvairių kalbų raidėmis sudaro 2 proc. Atmetus anglakalbes svetaines, kurių yra maždaug pusė, būtų apie 4 proc. Taigi Lietuvos atotrūkis nuo pasaulinio vidurkio yra gana didelis ir turėtų mažėti, užuot didėjęs.


Lokalizacijos terminijos kūrimo įvertinimas

     Kovo 2 d. Valentina Dagienė, Gintautas Grigas ir Tatjana Jevsikova Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanoti už lietuviškos kompiuterijos srities terminijos kūrimą ir terminų žodynų rengimą [2].


Lokalizacijos dėstymas aukštosiose mokyklose

     Vilniaus universiteto Kauno fakultete audiovizualinio vertimo ir lokalizavimo magistrantams pradėtas skaityti kursas „Programinės įrangos ir interneto svetainių lokalizavimas“ (dėst. dr. Tatjana Jevsikova).

     Verta priminti, kad Kauno technologijos universitete jau kelinti metai dėstomi trys kursai, susiję su lokalizavimu: „Audiovizualiųjų medijų vertimas ir lokalizacija“ (dr. Jūratė Maksvytytė ir doc. dr. Dainora Maumevičienė), „Lingvistinė lokalizacija“ (prof. Vilmantė Liubinienė ir prof. Saulius Keturakis) ir „Programinės įrangos lokalizacija“ (doc. dr. Dainora Maumevičienė); Vytauto Didžiojo universitete po keletą paskaitų iš lokalizavimo yra įtrauktos į kursus „Vertimo teorija“ ir „Vertimo teorijų pagrindai ir raida“ (prof. dr. Aurelija Leonavičienė).


Feisbuko pritakymas lietuviakalbiams

     Socialinių tinklų naujienos sulaukė dėmesio ir LRT radijo „Ryto garsų“ laidoje, spaudos apžvalgos skiltyje. Feisbukas – populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje. Tačiau šio tinklo portalo vertimas į lietuvių kalbą dar labai prastas. Todėl buvo susirūpinta jo tobulinimu. Tarptautinės vertėjų dienos (rugsėjo 26 d.) proga bendrovei „Facebook“ paskelbus šios programos tekstų vertimo akciją lietuviai pagal per rugsėjį atliktų vertimų kiekį pateko į pirmąjį kalbų penketuką. Daugiausia pasidarbavo laisvai samdoma vertėja kaunietė Rasa Didžiulienė.

      Lietuvos kompiuterininkų sąjungos konferencijoje „Kompiuterininkų dienos“, rugsėjo mėnesį vykusioje Vilniaus universiteto Kauno fakultete, skaitytas pranešimas „Feisbuko vertimo programos savitumai“ [3].

    Spalio mėnesį vykusioje Europos programavimo savaitėje buvo du renginiai, susiję su lokalizavimu: feisbuko vertimo pratybos ir nuotolinė lokalizavimo pamoka. Pratybos „Mokomės versti „Facebook“ buvo transliuojamos internetu spalio 19 d. Nuotolinės pamokos „Mokomės iš klaidų, ne tik savų“ dalyviams buvo siūloma paieškoti klaidų ir kitų taisytinų vietų sulietuvintų programų dialogo languose [4].


Lietuviškos standartinės klaviatūros populiarinimas

     Kauno „Rotary“ klubas paskelbė iniciatyvą „Rašau lietuviškai“, buvo skleidžiama informacija apie lietuvišką standartinę kompiuterio klaviatūrą. Paskelbta keletas straipsnių populiarioje spaudoje, skaitytas pranešimas Kauno „Rotary“ klube (balandžio 26 d.), kalbėta kitų klubų reginiuose, LRT televizijos laidose „Laba diena, Lietuva“ (gegužės 3 d.), „Septynios Kauno dienos“ ir kt.

Doc. dr. Gintautas Grigas

Šaltiniai

1. Gražiausias interneto srities vardas 2017 m. – Ilgasūsas.lt // Delfi, 2017-04-10; https://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/graziausias-interneto-srities-vardas-2017-m-ilgasusaslt.d?id=74317784

2. Apdovanojimai už mokslo kalbos puoselėjimą // Mokslo Lietuva, 2017-03-29; http://mokslolietuva.lt/2017/03/apdovanojimai-uz-mokslo-kalbos-puoselejima; VLKK.lt, 

 

3. G. Grigas. Feisbuko vertimo programos savitumai // Kompiuterininkų dienos – 2017, LIKS, 2017, p. 49–58; http://ims.mii.lt/kalba/Straipsniai/2017/Feisbuko-vertimo-programos-savitumai.pdf

4. Mokomės iš klaidų, ne tik savų, http://ims.mii.lt/kalba/Renginiai.html

 

Ankstesnių metų apžvalgos

 2016 m.:

Programinės įrangos lietuvinimas 2016 metais (Veidrodis, 2017-02-22; VLKK, 2017-02-23)

2015 m.:

Programinės įrangos lietuvinimas 2015 metais (Veidrodis, 2016-02-11; VLKK, 2016-02-15) 

2014 m.:

Programinės įrangos lietuvinimas 2014 metais (Veidrodis, 2015-02-20; VLKK, 2015-02-23).

2013 m.:

Programinės įrangos lietuvinimas 2013 metais (Veidrodis, 2014-02-07; VLKK, 2014-02-10).

2012 m.:

Programinės įrangos lietuvinimas 2012 metais (Veidrodis, 2013-01-27; VLKK, 2013-01-31).

2011 m.:

Programinės įrangos lietuvinimas 2011 metais (Veidrodis, 2012-01-27; VLKK, 2012-02-01).

2001–2010 m.:

Lietuvybės kompiuteryje raida XXI a. pirmajame dešimtmetyje (Kompiuterininkų dienos – 2011, Vilnius: „Žara“, 2011, p. 85–103). 

 

 

(Skelbiama iš kompiuterijos leidinio ne tik mokytojams „Veidrodis“, 2018-02-19.)