Spausdinti
, kompiuterija
Apžvalgą nebe pirmi metai pateikia doc. dr. Gintautas Grigas. 2013-aisiais pagaliau parengta knygų apie lietuvišką, o ne anglišką sistemos „Microsoft Windows“ versiją. Laidos „Windows 8.1“ lietuviškumas įvertintas teigiamai, o bandymai į planšetinių kompiuterių klaviatūras įtraukti lietuvių kalbos raides – kaip nesėkmingi. Mobiliųjų paslaugų teikėjai pradėjo siųsti klientams trumpąsias žinutes lietuviškais rašmenimis, deja, interneto posričių (srityje .lt) vardų su lietuviškomis raidėmis nepadaugėjo...

     Daugiausia lietuvinimo naujienų pernai pateikė bendrovė „Microsoft“ – išleido naują operacinės sistemos laidą „Windows 8.1“ ir raštinės programų paketą „Microsoft Office 2013“. Paprastai ši bendrovė naujas laidas su naujais pavadinimais išleidžia kas keleri metai, o tarp jų pasitenkina pataisų paketais. Šį kartą operacinėje sistemoje pataisų susikaupė daugiau ir jau po metų išleista nauja laida tuo pačiu pavadinimu, tik jis papildytas plėtiniu. Lietuvių kalbos dalykai buvo neblogi jau sistemoje „Windows 8“, o šioje dar šiek tiek pagerėjo.

     Išleista Birutės Leonavičienės knyga „Microsoft Windows 8“ [1] ir šios sistemos atmintinė [2]. Abi apie lietuvišką sistemos versiją. Rugsėjo mėnesį turėjo išeiti tos pačios autorės knyga „Microsoft Office 2013“ [3], bet atidėjus leidimą pasirodė tik 2014 m. sausio mėnesį, kai daugelis šį programų paketą jau seniai buvo įsigiję, – tokia knyga jiems buvo reikalingiausia darbo pradžioje. Vėlavimas mažina knygos vertę ir paklausą. Turint omenyje šiuolaikinę spaudos techniką, tokį vėlavimą sunku pateisinti.

     Daugelį metų buvo leidžiamos knygos tik apie angliškas programų versijas. Minėtų knygų apie visuotinai naudojamas lietuviškas programas pasirodymas yra gera žinia šių programų naudotojams. Belieka palinkėti leidykloms ateityje sparčiau suktis ir knygų išleidimą priartinti prie sulietuvintų programų pasirodymo.

     Operacinės sistemos „Linux“ aplinkos „Gnome“ stabilios laidos 3.6 lietuvinimo būsena tokia pat kaip ir 2012 m. – išverstos visos sąsajos eilutės, o dokumentacija dar nepradėta versti [4].

     Tris kartus didesnės KDE aplinkos 2013 metų pabaigoje buvo išversta 62 proc. (arba 86 748 iš 139 567) eilučių [5]. Palyginti su 2012 m., 2 proc. daugiau. Esame 35-oje vietoje iš 108. Visos eilutės yra išverstos į katalonų, nyderlandų, Brazilijos portugalų, ukrainiečių ir vokiečių kalbas. Į lietuvių kalbą išversta 6 proc. (5191 iš 76 374 eil.) dokumentacijos. Esame 23-oje vietoje. Į daugelį kalbų dokumentacija dar nepradėta versti. Visa dokumentacija yra išversta tik į portugalų ir ukrainiečių kalbas.

     Platinamo paketo „Debian“ išversta 36 proc. (253 992 eilučių iš 699 799), arba 9 proc. daugiau negu 2012 m. [6]. Šuolis nemažas. Esame 29-oje vietoje iš 151 pradėjusių versti. Dokumentacijos išversta 9 proc. (4991 eil. iš 52330). Esame 22-oje vietoje. Visa dokumentacija išversta į portugalų, Brazilijos portugalų ir ukrainiečių kalbas.

     „Kompiuterininkų dienose 2013“ (rugsėjo 19–21 d. Šiauliuose [7]) veikė sekcija „Lietuvių kalba kompiuterinėse technologijose“, kurioje buvo perskaityti penki pranešimai iš programų lokalizavimo, terminijos, garsų analizės ir sintezės. Taip pat pranešimas apie lokalizavimo mokymą sekcijoje „Informacinių technologijų taikymas mokymui“.

     Dar 2012 m. pavasarį Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija ir Ryšių reguliavimo tarnyba paragino mobiliųjų paslaugų teikėjus („Omnitel“, „Bitė“, „Tele2“ ir kt.) į klientų mobiliuosius telefonus siųsti tarnybines SMS žinutes, parašytas taisyklinga lietuvių kalba (žr. 2012 m. apžvalgą). Apie 2013 m. vidurį bendrovė „Bitė“, o vėliau ir kitos tą ir pradėjo daryti. Belieka tikėtis, kad jų pavyzdžiu paseks ir kitos įmonės ir įstaigos, su klientais bendraujančios SMS žinutėmis.

     2012 m. buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad planšetiniai kompiuteriai Lietuvoje parduodami be lietuviškų klaviatūrų – Lietuvai skiriamos ekraninės klaviatūros su 26 anglų kalbos abėcėlės raidėmis. Tokiomis klaviatūromis savitąsias lietuvių kalbos raides gamintojai siūlė rinkti atliekant papildomas klavišų manipuliacijas, skirtas užsienio kalbų raidėms rinkti. 2013 m. buvo bandymų į klaviatūras įtraukti lietuvių kalbos abėcėlę. Į sistemos „Android“ klaviatūrą savitosios lietuviškos raidės buvo įdėtos į atskirą eilę vietoj skaitmenų, kas prieštarauja bendrovės „Microsoft“ atliktų tyrimų rekomendacijoms [8]. Sistemoje „Windows 8.1 RT“ trys klavišai, kurie amerikietiškoje klaviatūroje skirti skyrybos ženklams, buvo paskirti raidėms Ė, Š ir Ž, o kitos šešios savitosios raidės paliktos „už borto“. Taigi abu „sprendimai“ nevykę. Pirmasis neracionalus, o antrasis žemiau kritikos ribos.

     Metų pabaigoje „lt“ srityje buvo užregistruoti 1587 (arba 0,99 proc. nuo visų užregistruotų) interneto posričių vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių [9]. Tai 84-iais mažiau negu 2012 m. pabaigoje. Blogėjanti situacija kelia susirūpinimą.

     Valstybinė lietuvių kalbos komisija parengė Lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose 2014–2020 m. gaires. Jose numatomos veiklos kryptys ir siūlomos priemonės, kaip daugiakalbėje skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę ir kultūrinę tapatybę [10]. Gairėse siūlomos priemonės aprėpia visavertės lietuviškos skaitmeninės aplinkos kūrimą (programinės įrangos lietuvinimą ir diegimą, skatinimą vartoti lietuviškus rašmenis ir pan.), skaitmeninių kalbos išteklių gausinimą, sakytinės ir rašytinės kalbos technologijų kūrimą, sklaidą ir laisvą prieigą, kalbos technologijų diegimą viešosiose ir specialiems poreikiams pritaikytose paslaugose. Numatoma lietuvinti vartotojams reikalingą programinę įrangą, ją atnaujinti ir gerinti jos prieinamumą, kurti ir tvarkyti lokalizavimo terminijos bazes, vertimo atmintis, kompiuterinės leksikos sąvokų taksonomijas ir ontologijas, užtikrinti galimybę Lietuvoje platinamuose skaitmeniniuose įrenginiuose naudotis visavertėmis klaviatūromis su lietuviškais rašmenimis, kurti ir diegti įrankius, ugdančius vartotojų įpročius naudoti lietuviškus rašto ženklus elektroninėje komunikacijoje.

Doc. dr. Gintautas Grigas

(Skelbiama iš kompiuterijos leidinio ne tik mokytojams „Veidrodis“, 2014 m. vasario 7 d.)


Šaltiniai

1. Leonavičienė B. Microsoft Windows 8. – Smaltija, 2013, 384 p.

2. Leonavičienė B. Microsoft Windows 8. Atmintinė. – Smaltija, 2013, 32 p.

3. Leonavičienė B. Microsoft Office 2013. – Smaltija, 2014, 488 p.

4. Gnome 3.6 stabili laida, http://l10n.gnome.org/releases/gnome-3-6.

5. KDE Localisation – Apps – stable kde4, http://l10n.kde.org/stats/gui/stable-kde4/team.

6. Status of the l10n in Debian – ranking PO files between languages, http://www.debian.org/international/l10n/po/rank.

7. Kompiuterininkų dienos – 2013. – Vilnius: „Žara“, 2013, 227 p.; http://www.zara.lt/e-knygos/e-KoDi-2013-metod.pdf.

8. Knoch K. Designing the Windows 8 touch keyboard. – Steven
Sinofsky, 2012-07-17, http://blogs.msdn.com/b/b8/archive/2012/07/17/designing-the-windows-8-touch-keyboard.aspx.

9. LT registras. Statistika, http://www.domreg.lt/public?pg=CFF17D.

10. Lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose 2014–2020 m.
gairės
. – VLKK.lt, 2013. 


Ankstesnių metų apžvalgos

2012 m.

Programinės įrangos lietuvinimas 2012 metais („Veidrodis“, 2012-01-27; VLKK Naujienose, 2013-01-31).

2011 m.

Programinės įrangos lietuvinimas 2011 metais („Veidrodis“, 2012-01-27; VLKK Naujienose, 2012-02-01)

2001–2010 m.

Lietuvybės kompiuteryje raida XXI a. pirmajame dešimtmetyje („Kompiuterininkų dienos – 2011“, Vilnius: „Žara“, 2011, p. 85–103; VLKK Naujienose, 2011-09-27)

2009 m.

Programinės įrangos lietuvinimas 2009 metais („Veidrodis“, 2010-01-28; Elektronika.lt, 2010-02-02)

2008 m.

Lietuvybė kompiuteriuose 2008 metais („Naujausios žinios“, nr. 17 (1145), 2009-01-28, p. 4 / „Lietuvos aido“, nr. 17 (10692), 2009-01-28, priedas; VLKK Naujienose, 2009-01-29)

2007 m.

Programinės įrangos lietuvinimas 2007 metais („Veidrodis“, 2008-02-11)