Spausdinti
, kompiuterija
Gintautas Grigas apžvelgia programinės įrangos lietuvinimo pažangą per 2011-uosius: atvirojo kodo operacinės sistemos ir programų paketai kasmet atsinaujina, tad lietuvintojai vos spėja palaikyti dalinio sulietuvinimo lygį (bendrovės „Microsoft“ programų naujų lietuviškų laidų tikimasi sulaukti 2012-aisiais). Išleistos net penkios interneto naršyklės „Mozilla Firefox“ laidos – visos sulietuvintos laiku. Išleistas lokalizuotojams skirtas „Kompiuterinės leksikos frazynas“ (2011), programinės įrangos lokalizavimo vadovėlis auštųjų mokyklų studentams (Dagienė ir kt.). Metų pabaigoje „lt“ srityje užregistruoti 1 633 posričių vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių (pažanga yra, bet tai kol kas sudaro tik 1,17 proc. visų vardų). Ministro Pirmininko tarnyba parodė gerą pavyzdį kitoms valstybės institucijoms – darbo vietų kompiuteriuose nutarė įdiegti sulietuvintą programinę įrangą. Universitetuose ir kolegijose, deja, tik ketvirtadalis kompiuterių turi lietuvišką operacinę sistemą ir tik trečdalis lietuvišką raštinės paketą...

 

     Apie programinės įrangos lietuvinimą per pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį buvo kalbėta Lietuvos kompiuterininkų sąjungos konferencijoje, vykusioje 2011 m. rugsėjo 22–24 d. (Grigas, 2011). Palyginti su dešimtmečiu, vienerių metų darbai atrodo kukliai. Vis dėlto šis tas buvo padaryta – apie  tai ir pakalbėsime.

     Apie daugiausia naudojamas didžiąsias bendrovės „Microsoft“ programas (operacinę sistemą ir raštinės programų paketą) nieko naujo pasakyti negalima. 2011 metais naudojamos jų laidos (Windows 7, Microsoft Office 2010) buvo sulietuvintos ankstesniais metais, o naujų lietuviškų laidų tikimasi sulaukti 2012-aisiais.

     Analogiškos atvirosios programos sulietuvintos tik iš dalies: išversta tik nedidelė jų žinynų dalis, dar yra neišverstų ir sąsajos tekstų.

     2011 metų pabaigoje sistemos „Linux“ lokalizavimo svetainės skelbė, kad į lietuvių kalbą išversta „Gnome“ 3.2 laidos 95 proc., o naujesnės 3.4 laidos – 93 proc. sąsajos eilučių. Jau keli metai kaip perkoptas 90 proc. slenkstis, bet iki šimto vis dar trūksta. Išversta 49 proc. KDE sąsajos eilučių (2008 m. – 41 proc., 2009 m. – 43 proc.). „Mandriva“ – 31 proc. (2009 m. – 43 proc., 2010 –
30 proc.), „Debian“ – 19 proc. (2010 m. – 18 proc.) eilučių.

     Pokyčiai nežymūs. Bet tai nereiškia, kad lietuvintojai miegojo. Kasmet kiekvienoje laidoje atsiranda naujų tekstų, dalis tekstų koreguojama. Lietuvintojai vos spėja su jais susidoroti ir palaikyti dalinio lietuvinimo lygį, o visavertis visiškas lietuvinimas lieka tolimai ateičiai.

     Turime iš dalies sulietuvintą (neišverstas žinynas) atvirąjį raštinės programų paketą „OpenOffice.org “ (trumpiau – OO). Jo originalo savininkas buvo bendrovė „Sun  Microsystems“. Šią bendrovę, kartu ir minėtą paketą, perėmė „Oracle“. Vėliau „Oracle“ paketą perdavė fondui „Apache“. Reformos trukdė normalų darbą. Dalis programos projektuotojų atsiskyrė nuo OO ir 2010 m. rugsėjo 28 d. paskelbė apie naują raštinės paketo šaką „LibreOffice“.

     2011 m. sausio 25 d. išleista pirmoji stabili „LibreOffice“ laida 3.3 (numeracija pradėta nuo pirminės OO laidos). Jos lietuviškoji dalis taip pat buvo perkelta iš OO. Lietuvinimo darbus tęsia Modestas Rimkus, anksčiau lietuvinęs OO. Dabar turime apie 90 proc. išverstų sąsajos eilučių. Žinynas dar nepradėtas versti.

     2011 m. pradžioje pertvarkytas interneto naršyklės „Mozilla Firefox“ tobulinimas, pradėtas vadinamasis spartusis naujų laidų išleidimas. Per metus buvo išleistos net penkios (5, 6, 7, 8 ir 9) laidos ir visos laiku sulietuvintos. Lietuviškąją dalį nuolat atnaujina Rimas Kudelis. Dabar turime išverstas praktiškai visas sąsajos eilutes, bet žinynas lieka neišverstas.

     Paminėjome tik pačias stambiausias ir aktualiausias programas. Buvo lietuvinamos arba atnaujinamos ir daugelis kitų mažesnių arba labiau specializuotų programų.

     2011 m. liepos 1–15 d. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga atliko apklausą apie mokymui naudojamų kompiuterių lietuviškumą universitetuose ir kolegijose. Rezultatai nedžiuginantys: tik ketvirtadalis kompiuterių turi lietuvišką operacinę sistemą ir tik trečdalis lietuvišką raštinės paketą.

     Gerą iniciatyvą parodė Vyriausybė. Ministro Pirmininko tarnyboje priimtas sprendimas iki 2011 m. liepos 1 dienos darbo vietų kompiuteriuose įdiegti sulietuvintą programinę įrangą (Windows XP, Windows 7, Microsoft Office 2003, Microsoft Office 2010). Buvo rekomenduojama ją įdiegti ir kitoms valstybės institucijoms. Tačiau pasižvalgius po keletą įstaigų neteko pastebėti, kad rekomendacija būtų vykdoma.

     Parengtas programų lokalizuotojams skirtas „Kompiuterinės leksikos frazynas“ (VU Matematikos ir informatikos institutas, 2011). Jame pateikta apie tūkstantis frazių su 250 neįprastai verčiamais angliškais žodžiais arba stabiliais jų junginiais.

     Išleistas programinės įrangos lokalizavimo vadovėlis, skirtas auštųjų mokyklų studentams (Dagienė ir kt., 2011).

     Metų pabaigoje „lt“ srityje buvo užregistruoti 1633 posričių vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių. Tai sudaro 1,17 proc. visų srityje „lt“ registruotų vardų. Praėjusiais metais jie sudarė apie 1 proc. Pažanga yra, bet pasklaidžius valstybės įstaigų, mokymo įstaigų internetinius adresus, matyti, jog klesti „šveplumas“.

     Anksčiau naujienos apie programų lietuvinimą ir kitais klausimais, susijusiais su lietuvių kalba kompiuteryje, buvo skelbiamos interneto svetainėje „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“. 2010 metų pabaigoje pasikeitus svetainės šeimininkui (iš valstybės įmonės „Infostruktūra“ ją perėmė Lietuvių kalbos institutas) naujienų skelbimas nutrūko, nebeatnaujinamas ir svetainės turinys. Apie 16 proc. sumažėjo lankytojų skaičius (2010 m. jų buvo 26028, 2011 m. – 21688).        

Doc. dr. Gintautas Grigas

________________________________

Literatūra

  • Dagienė V., Grigas G., Jevsikova T. (2011) Programinės įrangos lokalizavimo pagrindai // Vilniaus universitetas, 272 p.
  • Grigas G. (2011). Lietuvybės kompiuteryje raida XXI a. pirmajame dešimtmetyje // Kompiuterininkų dienos – 2011. Žara, p, 85–103.
  • Kompiuterinės leksikos frazynas (2011) // VU Matematikos ir informatikos institutas. http://ims.mii.lt/frazynas/
  • Ministro Pirmininko tarnyba naudos sulietuvintą programinę įrangą (2011) // lrytas.lt, 2011-02-24 (http://www.lrytas.lt/-12985496821296769950-ministro-pirmininko-tarnyba-naudos-sulietuvintą-programinę-įrangą.htm).

P. S. Perskaitę pastarąją literatūros nuorodą atkreipkime dėmesį, kad portale „lrytas.lt“ internetiniuose adresuose po įstrižo brūkšnio nedaroma rašybos klaidų (vartojama lietuvių kalbos abėcėlė).

 

(Skelbiama iš kompiuterijos leidinio ne tik mokytojams „Veidrodis“, 2012 m. sausio 26 d.)