Spausdinti
, vietovardžiai
Užutrakio dvaro sodybos rūmuose visuomenei pristatoma knyga „Trakų didžiųjų ežerų vardynas“, kurioje skelbiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apsvarstyti Trakų nacionalinio istorinio nacionalinio parko direkcijos darbuotojų iš įvairių istorinių šaltinių ir žvejų surinkti ežerų vietų vardai (iš viso 323). „Galvė (Galvys), Skaistis, Akmena, Totoriškių ežeras ir Luka (Bernardinų ežeras, Lanka) – penki didieji Trakus juosiantys ežerai liudija apie ilgus amžius jų globoje ir kaimynystėje vykusį žmonių gyvenimą“, – rašo Lina Sokolovaitė pratarmėje. Vietovardžiai išties atskleidžia šios istorinės erdvės kraštovaizdžio vietų ir objektų kultūrinius, istorinius, ūkinius ir sakralinius saitus, reikšmes ir prasmes, plg.: Šventalieptė (kalnas, miškas), Gilojis (ež.), Birutės kalnas, Kęstučio įlanka, Chazano valksmas, Kolzakas (buv. ež.), Karyklė (valksmas), Vienuolyno krantas ir kt.

 

     Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija balandžio 1 d. Užutrakio dvaro sodybos rūmuose visuomenei pristato knygą „Trakų didžiųjų ežerų vardynas“ (Vilnius, 2010), ją parengė Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai parėmus projektą „Trakų kraštovaizdžio kultūrinės gelmės“. Vietų vardų sąrašą apsvarstė Valstybinė lietuvių kalbos komisija (žr. naujienose 2010 m. kovo 9 d. pranešimą „Trakų ežerų vietų vardai – užpildyta Vilniaus krašto toponimijos spraga“). 

     Knygoje pristatomi iš įvairių istorinių šaltinių surinkti ežerų vietų vardai, taip pat užrašytieji iš žvejų – iš viso 323. Nurodyta vietovardžių lokalizacija, sudaryti kiekvieno ežero batimetriniai planai, pridedamas žemėlapis.

     Gausus Trakų ežerų vardynas atskleidžia šios istorinės erdvės kraštovaizdžio vietų ir objektų kultūrinius, istorinius, ūkinius ir sakralinius saitus, reikšmes ir prasmes, kurios buvo skiriamos įvairiais laikotarpiais. Vėlesni laikai suteikė vardyne, palikdami liudijimus apie įvairių kartų santykį su juos supančiu istoriniu kraštovaizdžiu.

     „Galvė (Galvys), Skaistis, Akmena, Totoriškių ežeras ir Luka (Bernardinų ežeras, Lanka) – penki didieji Trakus juosiantys ežerai šia knyga liudija apie ilgus amžius jų globoje ir kaimynystėje vykusį žmonių gyvenimą. Kiekviena sala, sekluma, gylė̃, krantas, kyšulys turi savo vardą, kurių nemaža dalis susijusi su daug senesniais laikais, nei mena Trakų pilys“, – rašo Lina Sokolovaitė pratarmėje ir įvade pamini Alkos salą, Arakalnį, Šventalieptę (kalnas, miškas, ragas, įlanka), Gilojį (ež.).

     Spėjama, kad nėra kito tokio kraštovaizdžio, kuriame būtų tiek daug su kunigaikščiais siejamų vietų vardų, plg.: Algirdo sala, Birutės kalnas, Kęstučio įlanka ir kt. Miesto kūrimąsi liudija pavadinimai Karaimų sala, Chazano valksmas, Kolzakas (buv. ež.); Barčėkų ragas; Bažnyčinė sala, Karališka Kuknia (valksmas), Plytnyčia (sala), Raũdinė (sala), Karyklė (valksmas), Vienuolyno krantas ir kt.

     Knyga dedikuota XIX a. archeologui Vandalinui Šuškevičiui, fotografui Brunonui Bulhakui, XX a. I p. dailininkui architektui Sigitui Benjaminui Lasavickui ir visiems visiems, kurie „su virpančia širdim kadaise klaidžiojo Senuosiuose ir Naujuosiuose Trakuose, visiems laimingiesiems, kuriems atsivėrė kunigaikštystės lobiai...“

Tačiau skelbdami šį didžiųjų ežerų vardyną rengėjai nori paskatinti išsamesnius Trakų miesto ir apylinkių vietovardžių registravimo, fiksavimo ir lokalizavimo darbus, atkreipti dėmesį į „toponimijos šaltinį, kuris gali atverti plačias erdves tolesniems moksliniams istorinės erdvės tyrimams“.

__________________________

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija kviečia į knygos pristatymą 2011 m. balandžio 1 d. (penktadienį) 13.00 val. Užutrakio dvaro sodybos rūmuose.