Spausdinti
Komisija siūlys aukštosioms mokykloms ir Pedagogų profesinės raidos centrui peržiūrėti pradinių klasių mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo programas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos prašymu Pedagogų profesinės raidos centras atliko pradinių klasių mokytojų kalbos kultūros tyrimą (darbo grupės vadovas doc. dr. Bronius Dobrovolskis, buvęs Kalbos komisijos narys). Pateiktos tokios tyrimo išvados:

 

1. Pradinių klasių mokytojų kalbos kultūros būklė ne visiškai atitinka pedagogų keliamus reikalavimus. Mokytojos dažnai neišvengia klaidų, patenkančių į didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Tačiau mokytojų atestavimas rodo, kad kai kurių specialybių (kūno kultūros, darbų mokytojų, darželių auklėtojų) pedagogų kalba yra prastesnė negu tirtų pedagogų kalba.

 

2. Turint galvoje, kad pradinių klasių mokytojai per savaitę turi po 7–8 lietuvių kalbos pamokas, būtina iš esmės pagerinti jų kalbinį pasirengimą. Tuo tikslu reikėtų sistemingai rengti pradinių klasių mokytojams kalbos kultūros (įskaitant ir rašybą) praktikumus ir seminarus, visokeriopai skatinti kalbinę savišvietą, sustiprinti mokyklose mokinių kalbos ugdymo kontrolę.

 

3. Tirti pradinių klasių mokytojų kalbos kultūros poreikius, operatyviai teikti jiems dalykinę ir metodinę paramą.

 

4. Pagerinti pradinių klasių mokytojų kalbinį parengimą aukštosiose mokyklose.

 

Komisija pirmiausia siūlys aukštosioms mokykloms ir Pedagogų profesinės raidos centrui peržiūrėti pradinių klasių mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo programas.

 

 

Plačiau apie tyrimą:

 

Mokytojų kalba buvo tiriama testu. Jį sudarė aštuonios užduotys:

1–3) pažymėti taisyklingus sakinius,

4) įrašyti reikiamas galūnes,

5) pažymėti taisyklingai sukirčiuotas žodžių formas,

6) sukirčiuoti pateiktus žodžius,

7) įrašyti praleistas raides,

8) padėti trūkstamus skyrybos ženklus.

Tyrimas atliktas 2003 m. birželio 5–12 d. Pedagogų profesinės raidos centre. Ištirta 81 pradinių klasių mokytoja.

 

(1–3) Daugiausia klaidų padaryta renkantis taisyklingą variantą iš šių konstrukcijų ir žodžių:

                     priartėjome prie išvados, padarėme išvadą ir priėjome išvados – klydo 88,9 % mokytojų;

                     gerai išmano psichologiją, nusimano apie psichologiją ir gerai žino psichologiją, nusimano psichologijoje – klydo 77,8 %;

                      potvynį pergyveno ir pergyveno dėl vaikų, pergyveno, kad neįstojo į kolegiją – klydo 63,0 %;

                      apskritai ir visumoje, bendrai – klydo 53,1 %;

                      tokiomis sąlygomis, jeigu tokios sąlygos ir prie tokių sąlygų, tokiose sąlygose – klydo 42,0 %;

                      dėmių valiklis ir išėmėjas, valytojas – klydo 38,3 %.

Kas ketvirta–penkta mokytoja nelaikė klaidingais tokių pasakymų: kažkada tai; reiškia, laikas namo; prie geriausių norų; salė avarinėje būklėje; išsireiškimas; neužilgo.

 

(4) Ypač klydo mokytojos atlikdamos 4-ąją užduotį – rasti 2 netaisyklingus sakinius tarp 10 sakinių. Kad sakiniai „Šiai dienai opozicija jau yra surinkusi nemažai Seimo narių parašų“, „Tyrimo rezultatus apskaičiuosime kompiuterio pagalba“ yra netaisyklingi, iš 81 mokytojos pastebėjo atitinkamai tik 16 ir 19 pedagogių (19,8%). Daug kas klaidingais sakiniais laikė tokius pasakymus: „Virginijau, gal turtingas pinigų?“ (63 iš 81, t. y. 77,8%), „Toks kompiuteris gali kainuoti per aštuonis tūkstančius litų“ (44,4%), „Kaip čia išėjo, kad tu supainiojai tokias skirtingas sąvokas?“ (29,6%).

Mokytojų Achilo kulnas – dvejybiniai linksniai. Įrašyti tinkamą galūnę sakinyje „Gyvenimas privers mus būti taupesnius“ tepajėgė tik 5 mokytojos iš 81 (6,2%). Ne kažin kiek geriau sekėsi įrašyti galūnes ir kituose sakiniuose.

 

(5) Nustatyta, kad net žinodami kirčiuotę daugelis mokytojų nepajėgia tinkamai nustatyti žodžio kirčio vietos, todėl kirčiuoja: metodus arba metodus (apie 60%), dialoge arba dialoge (apie 45%), lėšas (58%), su psichologu arba psichologu (48%), dailėje (65%), vienu daugiau (38%). Blogai kirčiuojami ir vietovardžiai, pvz.: Anykščiuose (73%), Visaginas arba Visaginas (38%);  būdvardžiai su priesaga -inis, pvz.: dieninis (57%), o ne dieninis, gamtinės (dujos) (80%), o ne gamtinės, atominė (elektrinė) (37%), o ne atominė, organizaci (veikla) (65%), kvalifikacinis (egzaminas) (21%), o ne kvalifikacinis, asmeninis (42%), o ne asmeninis; prieveiksmiai, pvz: aktyviai (65%), o ne aktyviai, intensyviai (73%), o ne intensyviai, patraukliai (28%), o ne patraukliai, tiksliai (57%), o ne tiksliai, visiškai (32%), o ne visiškai, normaliai (26%), o ne normaliai, racionaliai (28%), o ne racionaliai.

 

(6) Turi mokytojai ir rašybos problemų (kartais ir nemažų): 50–60% apklaustų mokytojų nesugeba taisyklingai parašyti žodžių įgriso (rašo įgrįso, įgryso), graso (grąso), mastelis (mąstelis); 35% klysta rašydami žodžius netesėti (pažadai) (netęsėti), nukirsiąs (nukirsęs). Daroma klaidų ir žodžiuose nebesiųstumėt (nebesiūstumėt – 15%), truputį (truputi – 15%), seniai (senai – 17%), tęstųsi (tęstusi – 15%), liudytojų (liūdytojų – 14%).

 

(7) Silpnoki ir skyrybos įgūdžiai. Tik 15 mokytojų iš 81 tesugebėjo padėti visus skyrybos ženklus sakinyje „Aš nenoriu tavęs įžeisti, bet manau, kad turiu teisę pasakyti, ką galvoju“ (18,5%), 20 – sakinyje „Narmantas rėžia tokį trankų maršą, kad, rodos, armonika perplyš“ (24,7%), 44 – „Visi laukė Zubrio: ir tėvas, ir motinėlė, ir jaunieji broleliai“ (54,3%).

 

Prastą skyrybos išmanymą rodo be reikalo rašomi skyrybos ženklai sakiniuose, kuriuose tų ženklų visai nereikia. Plg.: „Praėjusią vasarą po mano langu nuo ankstyvo ryto ligi vėlyvo vakaro kažkoks paukščiukas čiulbėdavo nesudėtingą dainelę“ (40% mokytojų dėjo skyrybos ženklus po žodžių vasarą, langu arba vakaro), „Pakalbėkime kad ir apie atostogas“ (63% dėjo kablelį po žodžio pakalbėkime), „Antai laiptais žemyn leidžiasi juodai apsirengusi moteris su mažu vaiku“ (klydo 44% mokytojų).

 

(Tyrimo išvadas žr. aukščiau.)