Spausdinti
Klaipėdos civilinės metrikacijos skyrius pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo patenkinti Vilijos Bertašiūtės prašymą po santuokos vadintis ne Rudiene, bet Rudis.


     Garsioji Rudžių byla tebėra visuomenės dėmesio centre. Klaipėdos civilinės metrikacijos skyrius pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo patenkinti Vilijos Bertašiūtės prašymą po santuokos vadintis ne Rudiene, bet Rudis.

     Vienas iš šio sprendimo motyvų buvo tas, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.31 straipsnyje, suteikiančiame sutuoktiniams teisę pasirinkti vieno iš jų pavardę kaip bendrą, nėra nuorodos į kitus įstatymus ar poįstatyminius aktus. Toks motyvas neatrodo pagrįstas, nes CK 3.31 straipsnyje kalbama tik apie sutuoktinių teisę pasirinkti pavardę po santuokos įregistravimo, o ne apie pavardžių darybą. Šios normos įgyvendinimą reglamentuoja kiti įstatymai ir valstybės institucijų teisės aktai: Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai (1996-12-19 nutarimas Nr. 58 ir 2003-06-26 nutarimas Nr. 2 (87).

     Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymu nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardis – žmogaus vardas, pavardė, slapyvardis (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. – Vilnius, 1993, p. 42). Asmenvardžio lytis – asmenvardžio forma (ten pat, p. 371: lytis – 2. „forma“, pvz.: žodžio lytis).

     Moteriškų pavardės formų daryba iš vyriškų pavardžių aptarta poįstatyminiame akte – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996-12-19 nutarimu Nr. 58 patvirtintame kalbos normų rinkinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (2-asis pataisytas fotografuotinis leidimas. – Vilnius, 1992, § 47, p. 35). Kalbos komisija, atsižvelgusi į kai kurių moterų pageidavimą, kad pavardė nerodytų šeiminės padėties, 2003-06-26 nutarimu Nr. 2 (87) papildė šiuo paragrafu nustatytą tradicinį priesaginį lietuvių moterų pavardžių darybos modelį galūniniu modeliu, pagal kurį moters pavardė sudaroma prie vyriškosios pavardės formos kamieno pridedant moteriškosios giminės galūnę . LR CK 3.31 str. norma civilinės metrikacijos sistemoje ligi šiol buvo įgyvendinama pagal šias taisykles.

     Tiesiogiai pritaikęs minėtojo 3.31 str. normos nuostatą dėl teisės po santuokos pasirinkti vieno iš sutuoktinių pavardę, teismas neatsižvelgė į tai, kad lietuvių kalbai būdingas tos pačios pavardės vyriškosios ir moteriškosios formos skirtumas. Taigi remdamiesi Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, nepaisančiu šio skirtumo, vyrai dabar gali perimti žmonos pavardę ir būti, pvz., Sakalauskaitė, Bertašiūtė ir pan.

Regina Dobelienė