Spausdinti
Kalbos komisija parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl originalių lietuviškų arba lokalizuotų (išverstų į lietuvių kalbą) kompiuterinių programų naudojimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, visose viešosiose interneto prieigos vietose“ projektą...

     Kalbos komisija, vykdydama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3-40 patvirtinto Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos įgyvendinimo 2012–2014 metų priemonių plano 3.2.2 priemonę, parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl originalių lietuviškų arba lokalizuotų (išverstų į lietuvių kalbą) kompiuterinių programų naudojimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, visose viešosiose interneto prieigos vietose“ projektą ir pateikė jį Kultūros ministerijai.

     Nutarimo projekte numatyta, kad iš valstybės biudžeto finansuojamos institucijos ir įstaigos nuo 2014 m. sausio 1 d. galės pirkti ir (arba) nuomotis tik originalias lietuviškas arba lokalizuotas (išverstas į lietuvių kalbą) programas, jei tokių programų rinkoje esama. Taip pat būtų nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų, kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikiančių įmonių ir įstaigų, viešųjų interneto prieigų kiekvienoje kompiuterizuotoje darbo vietoje turi būti sudaryta galimybė naudotis bent vienu lokalizuotu (išverstu į lietuvių kalbą) biuro programinės įrangos paketu.

      Toks nutarimas prisidėtų prie valstybės politikos nuostatos dėl lietuvių kalbos plėtros informacinių technologijų srityje įgyvendinimo, jį priėmus būtų užtikrintas visavertis valstybinės kalbos vartojimas visose valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbo vietose (naudojantis kompiuteriu kaip darbo priemone), lietuviškos programos būtų prieinamos visose viešosiose interneto prieigos vietose, taip pat kvalifikacijos tobulinimo paslaugų gavėjams.

     Rengiant nutarimo projektą buvo atlikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų apklausa. Prašyta nurodyti bendrą turimų kompiuterių, kuriuose įdiegta programinė įranga (lokalizuotos ir nelokalizuotos versijos), skaičių ir kompiuterių, kuriuose įdiegta lokalizuota tos pačios programinės įrangos versija, skaičių. Duomenys rinkti tik apie operacines sistemas ir biuro programas, kadangi jos paprastai turi lietuviškas (lokalizuotas) versijas.

     Iš atsakymų matyti, kad ministerijose ir joms pavaldžiose institucijose bendra padėtis nėra patenkinama: naudojama tik 39,5 % lokalizuotų programų. Prezidento kanceliarijoje, kai kuriose ministerijose (Švietimo ir mokslo, Finansų, Ūkio, Energetikos) visi darbuotojai turi galimybę dirbti su lietuviškomis programomis.

     Taisytina padėtis iš biudžeto finansuojamuose teatruose ir koncertinėse organizacijose – čia naudojama tik 27,4 % lietuviškų programų, muziejuose – 26,3%.

      Geriau lietuviškos programinės įrangos naudojimu rūpinamasi bibliotekose (62,8 %), taip pat savivaldybių administracijose (60 %). Beje, savivaldybėse labai nevienodas programų versijų pasiskirstymas: pavyzdžiui, Akmenės, Joniškio, Molėtų, Raseinių rajonų, Alytaus miesto, Visagino ir dar keliose savivaldybių administracijose naudojamasi beveik vien lietuviškomis programų versijomis.

     Lietuvos kompiuterininkų sąjungos 2011 m. atliktos apklausos duomenimis Lietuvos universitetuose ir kolegijose tik ketvirtadalis mokymui naudojamų kompiuterinių programų turi lietuvišką operacinę sistemą ir tik trečdalis – lietuvišką biuro programų paketą.

    Galima daryti išvadą, kad nemažoje dalyje valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat ir aukštosiose mokyklose neužtikrinama galimybė dirbti su lietuviškomis ar lokalizuotomis programomis (kai tokių versijų yra).

    Rengiant projektą buvo atsižvelgta į Lietuvos kompiuterininkų sąjungos siūlymus, konsultuotasi su IT specialistais, studijų apie kompiuterinių programų lokalizavimo problemas autoriais, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo ministerijų specialistais.