Spausdinti

Skelbiamas 2018 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas ir galimi skyrybos bei rašybos variantai. Originalus tekstas – pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt. Teksto rašybos ir skyrybos ypatumų paaiškinimus žr. VLKK.lt skyriuje Naujienos. Kitos naujienos. Diktanto įrašą žr. LRT mediatekoje (2018-03-02), diktorius – Marijus Žiedas. 


2018 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo
DIKTANTAS

Julius Sasnauskas 

Vienkartinumas

     Keletą metų per šiokiadienių mišias koplyčioje vis laukdavau savo stebuklo. Altoriuje kybo didžiulė nukryžiuoto Jėzaus figūra, kažin kaip atlaikiusi sovietmečio negandas, (–) nepražudyta. Pasak kalbų, pats monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ją kitados išgelbėjęs mainais į degtinę ir paskui sugrąžinęs Bernardinų bažnyčiai, kai iš ten buvo išprašytas sandėlis. Figūra su kryžiumi iškelta aukštai(,) ir(,) būdamas šalimais(,) turi atsilošti, kad pamatytum tiesiai į tave atgręžtą gotikinį Jėzaus skruostą. Jei ne mišios ir susirinkę žmonės, stovėtum valandų valandas(,) užvertęs galvą. Sykį pamačiau, kad(,) padėjus mišių taurę į tam tikrą vietą ant altoriaus(,) vyno paviršiuje sušmėžuoja ištįsęs Jėzaus kūnas. Pakartojau kitądien(,) (–) ir vėl tas pats vaizdas, (–) raudonai tvaskantis šventasis veidas. Patikdavo tokia nereglamentuota mišių dalis. Tyčia pakrutindavau taurę, kad vynas mažumėlę sujudėtų, ir tąsyk užmerktos Viešpaties akys suribuliuodavo tarytum gyvos. Ims (–) ir atsimerks. Man net rodėsi, jog su Nukryžiuotuoju sudaryta slapta sąjunga ir jo atšvaitas taurėje būsiąs ženklas, kad jis yra kartu(,) suvadinęs mus koplyčion melstis ir šlovinti Dievą. Nežinau, ar viskas būtų daręsi lygiai taip be mišių, (  )atsinešus prie altoriaus arbatos puodelį.

     Na(,) ir žaisdavome abu(,) niekam aplinkui nematant ir nenutuokiant. Bet kartą pasigyriau vienai senai draugei, (–)pamaldžiai ir meniškai sielai, ir ji pritarė, jog tai (–) gryniausias stebuklas, apie kuriuos rašoma šventųjų gyvenimuose. „Ech...“* – dar atsiduso iš pačių įsčių(,) lyg atminusi kažką. Nujaučiau, kad jai irgi knietėjo žvilgtelėti per mišias į taurės vidų, tik nedrįso prašyti, o ir bažnytinės taisyklės tam, deja, nepalankios. Tai tik mįslingai šypsodavosi iš tolo(,) palei koplyčios duris.

     Tačiau stebuklai nebūtų tokie brangūs, jeigu tęstųsi be paliovos. Trijų Karalių koplyčioje prasidėjo remontas, (– / :) dažė ir auksavo altorių, šveitė, čiustijo nekaltus Jėzaus sąnarius(,) ir(,)kai darbai buvo baigti, anas atvaizdas taurėje daugiau nebepasirodė. Gal restauratoriai pakėlė kryžių dar aukščiau ar nuleido žemyn, gal jis pasviro kitu kampu – (,) nežinia. Sukinėjau mišių taurę ir vienaip, ir kitaip, bet viskas perniek. Matėsi taurėje tik vynas. Tarpais dingteli**, (: / –) ar nebūsiu pats ko prisidirbęs(,) (–)kvailai pasipuikavęs, kad staiga užgeso nuostabusis reginys. (?)

     Aišku, nieko originalaus įtarti dieviškus dalykus, atsispindinčius(,) kur tik nori. Juk seniausiai įvykę ir viešai pranešta: „Žodis tapo kūnu.“*** Kodėl Dievui vis maga čia atsispindėti, prabilti ar pakvipti(,) nepaisant visų pasaulio paikysčių ir nedorybių, yra ne mažesnė paslaptis nei jo Sūnaus romus žvelgimas nuo kryžiaus. Tai kam dar šnekėti? (.) Prisiminiau tas mišias, nes buvo gražu. Ir dėl to, kad nepasikartos. Visa, kas gražiausia, (–) tik vienąsyk. Malonės tenka tykoti lyg medžiotojui.
___________________

Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu, jei ženklo gali nebūti, po pasvirojo brūkšnio tarpas). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti (ir atvirkščiai, kai kurie sakiniai autoriaus baigiami daugtaškiu ar klaustuku, bet klaida galima nelaikyti ir taško). 

Skyrybos variantai dėl tiesioginės kalbos:

* „Ech“, – dar atsiduso... Ech, dar atsiduso iš pačių įsčių...
** Tarpais dingteli: „Ar nebūsiu pats ko prisidirbęs(,) (–) kvailai pasipuikavęs, kad staiga užgeso nuostabusis reginys. (?)
*** Juk seniausiai įvykę ir viešai pranešta: Žodis tapo kūnu.  

Rašybos variantai:

  • religiniuose tekstuose gana įprasta reikšmingesnes sąvokas nusakančius žodžius rašyti didžiąja raide, diktante: mišios, kryžius, kūnas, nukryžiuotasis, sūnus, žodis (kai numanoma, kad juo įvardijamas Dievo asmuo – Sūnus), asmeninis įvardis jis (kai juo pakeičiami tikriniai įvardijimai Jėzus, Dievas, Viešpats), stilistiškai didžiąja raide galima rašyti ir garbės titulo pavadinimą monsinjoras;
  • Bernardinų bažnyčia, kaip tikrinis pastato pavadinimas, rašytinas didžiąja raide, tačiau, tokio nežinant ir suprantant kaip apibūdinimą, galima rašyti mažąja raide – bernardinų bažnyčia;
  • Trijų Karalių koplyčia arba Trijų karalių koplyčia, žr. komentarą Kalbos konsultacijų banke, http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4653-trys-karaliai
  • [rašoma] šventųjų gyvenimuose arba [rašoma] „Šventųjų gyvenimuose“ – nusakomuoju būdu įvardijant rašoma mažąja raide, vartojant kaip antraštinį leidinio pavadinimą išskiriama kabutėmis ir pirmasis pavadinimo žodis rašomas didžiąja raide.

     Ankstesnius Nacionalinio diktanto konkurso tekstus su skyrybos ir rašybos ypatumų paaiškinimais žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje VLKK.lt, http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6715-nacionalinis-diktantas.

VLKK.lt