Spausdinti
Valstybinė lietuvių kalbos komisija dalyvavo civilinėje byloje dėl moters pavardės pageidavimo turėti vyrišką pavardės formą. Vilniaus miesto apylinkės teismas lapkričio pabaigoje priėmė sprendimą pareiškėjos prašymą atmesti...

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nuo 2013 m. pradžios Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo įtraukta į bylos dėl moters pavardės keitimo svarstymą – dalyvavo kaip išvadą teikianti institucija.

Pareiškėja prašė Teismo įpareigoti civilinės metrikacijos įstaigą pakeisti po santuokos įgytą pavardę su priesaga -ienė (kuri, pareiškėjos nuomone, ją diskriminuoja, žemina orumą ir yra nepatogi vartoti) į tokią kaip vyro, t. y. vyriškos formos pavardę su galūne -is; prašymą papildomai motyvavo tuo, kad ji yra ne lietuvių tautybės ir kad vyras taip pat nelaiko savęs lietuviu.

Keisti moters pavardę į vyrišką atsisakęs metrikacijos skyrius nurodė, kad pavardės forma nevertintina kaip diskriminuojanti dėl lyties, nes tiek vyrui pasirenkant sutuoktinės pavardę (ar prisijungiant prie savo pavardės) suteikiama vyriška, o ne moteriška pavardės forma, tiek moteriai pasirenkant sutuoktinio pavardę (ar prisijungiant prie savo pavardės) suteikiama moteriška pavardės forma (žr. Civilinės metrikacijos taisyklių 71 p.). Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktai neriboja moterų galimybių turėti pavardės formą, nerodančią šeiminės padėties: tiek ištekėjusios, tiek netekėjusios moterys gali rinktis pavardę su galūne -ė (be šeiminį statusą rodančios priesagos).

Išvadą teikianti institucija Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pabrėžė, kad atsisakymas įforminti moters pavardę su galūne -is pagal savo pobūdį ir taikymo sritį nepatenka į Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnyje nustatytų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigų įgyvendinti lygias galimybes sąrašą, todėl negali būti vertinamas kaip Lygių galimybių įstatymo pažeidimas.

Teikdama išvadą Kalbos komisija atkreipė dėmesį, kad moters vyro pavardė turi lietuvišką baigmenį: priesagą ir galūnę -ulis, ji fiksuota daugiausia iš tarpukario Lietuvos gyventojų pavardžių sudarytame „Lietuvių pavardžių žodyne. T. L–Ž“ (Vilnius, 1989) ir Z. Zinkevičiaus knygoje „Lietuvių asmenvardžiai“ (Vilnius, 2009). Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009) tokios pamatinės vyriškos pavardės pagrindu išvestinės moterų pavardės gali būti su baigmenimis -ulytė (netekėjusios moters pavardė), -ulienė (ištekėjusios moters pavardė) ir -ulė (nerodanti šeiminio statuso forma).

Atkreipus dėmesį į sutuoktinių tautybę Kalbos komisijos pastebėta, jog lenkų, baltarusių, ukrainiečių ir kt. tautybių Lietuvos Respublikos abiejų lyčių piliečiai, remdamiesi galiojančiais teisės aktais, galėtų pakeisti pavardės formą į begalūnę (nesugramatintą)*.

Vilniaus miesto apylinkės teismas šią civilinę bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje ir priėmė sprendimą pareiškimą atmesti. Lapkričio pabaigoje paskelbtame sprendime pažymėta, kad „nesant pagrindo konstatuoti pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, nėra ir pagrindo įpareigoti suinteresuotą asmenį [metrikacijos skyrių] atlikti pareiškime nurodytus veiksmus – pakeisti pareiškėjos pavardę ir išduoti naujus liudijimus. Dėl to pateiktas pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.“ (Teismas, be to, nekonstatavo pagrindo kreiptis nei į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nei į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.) Sprendimas dar gali būti skundžiamas apygardos teismui.

Aistė Pangonytė,
VLKK Bendrojo sk. vyr. spec.

_____________________

* Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojama apslavintų pavardžių su lietuviškomis priesagomis be lietuviškų galūnių, pvz.: Baciul, Katiul, Paliul; Kisel, Kurmel; Narkun, Voitkun ir kt.