Spausdinti
, kompiuterija

Senojoje „Palemono" versijoje ligatūrų nebuvo – naujoje yra. Kai kurios iš jų leidyboje gana populiarios (fi ir fl), bet ligatūra st lietuvių kalbos vartotojams nelabai priimtina (ją standartiškai puošia lankelis viršuje)... 

     Kai kurie raidžių junginiai (fi, fl, st ir kt.) vizualizuojant piešiami suglaustai ar netgi susilieja. Tai vadinamosios ligatūros. (Ligatūra poligrafijoje – dvi arba trys tarpusavyje sujungtos raidės, nulietos vienos literos pavidalu, žr. Tarptautinį žodžių žodyną „Interleksis“.) Poligrafijos srityje tai laikoma pažangiu dalyku. 

     Dažniau vartojamos ligatūros turi kodus (žr. pav. dešinėje). Pavyzdžiui, fi kodas yra FB01, fl – FB02, st – FB06. Rinkti kodus nėra patogu. Todėl šiuolaikiniuose šriftuose, panaudojant „Open Type“ keitinių technologiją, paprasčiausiai renkamos raidės – f ir i; f ir l; s ir t, o vizualizuojant šių raidžių poras pateikiami jų suglausti vaizdai, t. y. ligatūros. (Keitiniai veikia tik naujausiose programų versijose.) Automatinis dviejų raidžių pakeitimas ligatūromis ne visais atvejais gali pasirodyti naudingas.

     Senojoje „Palemono“ versijoje ligatūrų nebuvo – naujosios trečiosios rinkinyje ligatūros yra. Kai kurios iš jų leidyboje gana populiarios (fi ir fl). Tačiau ligatūrą st standartiškai puošia lankelis (žr. pav.) – toks vaizdas lietuvių kalbos vartotojams nelabai priimtinas. Norint išvengti raidžių junginio pakeitimo ligatūra, tereikia atjungti „Open Type“ keitinius. Įprastose programose, pvz., „Word“, „InDesign“, išjungti keitinius neturėtų būti sunku (pvz., programoje „Word“ pažymėjus reikiamą vietą keisti nuostatas Font / Advanced, Open Type Features). Tiesa, labai panorėjus vietoj kurios nors raidžių poros vartoti ligatūrą, teks surinkti jos kodą.

       Pastaba. Prieš diegiant naująją  „Palemono“  versiją senąją versiją reikia ištrinti.

Doc. dr. Vladas Tumasonis