Spausdinti
, kompiuterija
Apžvelgęs lietuvybės kompiuteryje situaciją XX a. paskutiniame dešimtmetyje doc. dr. Gintautas Grigas vardija naujausius pasiekimus. Anot jo, žmogaus ir kompiuterio sąsajos lietuvinimas XXI a. pirmajame dešimtmetyje įsibėgėjo, deja, nuo kitų Europos valstybių lokalizavimo srityje gerokai atsiliekame.

   Lietuvybės raida kompiuteryje skirstoma į dvi veiklas: lietuviškų rašto ženklų įtraukimas į kompiuterio abėcėlę ir kompiuterio ekrane matomų tekstų vertimas į lietuvių kalbą ir adaptavimas. Trumpai apibūdinamas pradinis atskaitos taškas – situacija ankstesnio dešimtmečio (1991–2000) pabaigoje. Jau tada lietuvių kalbos abėcėlės vartojimo klausimai tekstiniuose dokumentuose ir elektroniniame pašte buvo teoriškai išspręsti, suvienodintos koduotės, priimti koduočių ir klaviatūros standartai. Tačiau ekrane matomų sąsajos tekstų lietuvinimas buvo dar tik prasidėjęs.

   Pirmajame šio šimtmečio dešimtmetyje teko spręsti praktinius lietuvių kalbos rašto ženklų vartojimo klausimus telekomunikacijose: elektroniniame pašte, pokalbių programose, mobiliųjų telefonų žinutėse. Dėl pasenusios ir lietuvių kalbai nepritaikytos programinės įrangos platinimo ir naudojimo, valstybės institucijų dėmesio stokos šiems klausimams, tai nelengvai sekėsi. Dar daug kas vengia vartoti lietuvių kalbos abėcėlę mobiliųjų telefonų žinutėse, elektroninių laiškų antraštėse, kompiuteriai nekomplektuojami lietuviškomis klaviatūromis.

   Žmogaus ir kompiuterio sąsajos lietuvinimas pirmajame dešimtmetyje įsibėgėjo. Reguliariai lietuvinamos operacinės sistemos „Windows“ ir raštinės paketo „Microsoft Office“ versijos, daugelis mokymui ir kitokiai veiklai skirtų programų. Lietuvinamos operacinės sistemos „Linux“ sąsajos: KDE, „Gnome“, „Mandriva“, „Debian“. Buvo visiškai sulietuvintas interneto ir elektroninio pašto programų paketas „Mozilla“ ir iš jo kilusių programų „Mozilla Firefox“ ir „Mozilla Thunderbird“ pirmosios versijos. Tačiau lietuvinti atvirąsias programas sekėsi sunkiau. Trūko nuoseklumo, išbaigtumo. Dar šlubuoja sulietuvintų programų kokybė.

   Pateikiama svarbesnių įvykių, susijusių su lietuvybės kompiuteryje, raidos chronologija.

 
1. Įvadas

Ne taip seniai rašėme metines lietuvybės kompiuteriuose apžvalgas (Grigas, 2007, 2009, 2010). Atėjo ir praėjo 2010-ieji. Atsirado proga pažvelgti į tai, kas buvo nuveikta per visą pirmąjį šio tūkstantmečio dešimtmetį. Juolab kad ir kas antri metai vykstančios „Kompiuterininkų dienos – 2011“ yra arčiausiai nuo jo pabaigos.

Kompiuterio lietuvinimo darbus galima skirstyti į dvi veiklas: 1) programų pritaikymą darbui su lietuvių kalbos rašto ženklais (abėcėle) ir 2) programų sąsajos (dialogo langų) ir kitų ekrane rodomų tekstų vertimą į lietuvių kalbą ir adaptavimą. Šių veiklų rezultatas – visapusiškas programos pritaikymas darbui lietuvių kalbos terpėje. Toks programinės įrangos pritaikymas bet kuriai kalbai, vadinamas lokalizavimu, o konkrečiu atveju lietuvių kalbai – lietuvinimu.

Lokalizuojama tam, kad žmogus su kompiuteriu galėtų bendrauti gimtąja kalba, nes tik tokiu atveju jis gali suprasti ir išnaudoti visas kompiuterio teikiamas galimybes. Ir dar svarbiau – kad gimtoji kalba, šiuo atveju – lietuvių, nebūtų išstumta iš gyvybiškai svarbios veiklos srities – informacinių technologijų.

Prieš porą dešimtmečių, kai kompiuteriais naudojosi tik nedaugelis specialistų, lokalizuotojams teko atlikti abi veiklas. Didėjant kompiuterių naudojimui ir programinės įrangos platinimui pasauliniu mastu, programų pritaikymas darbui su įvairių kalbų rašto ženklais perėjo programų kūrėjų dispozicijon – koduotės, šriftai ir kiti su rašto ženklais susiję programų elementai (pvz., skaičių, laiko, datos formatai) įtraukiami į originalias programas ir taip tampa programos autorių darbo dalimi. Lokalizuotojams lieka tik pasirūpinti, kad šie darbai būtų tinkamai padaryti, o patiems lokalizuoti sąsają. Deja, naujovės ne taip greitai ateina į gyvenimą – lietuvių kalbos rašto ženklams teko nemažai dėmesio skirti dar ir šiame dešimtmetyje.

Atskirai aptarsime lietuvių kalbos rašto ženklus ir lietuvišką žmogaus ir kompiuterio sąsają: ką turėjome dešimtmečio pradžioje, kas buvo daroma ar padaryta per visą dešimtmetį, kas liko ateičiai. Praėjus ilgesniam laikui, išryškėja kas buvo gerai padaryta ir kas ne taip. Galbūt tai padės racionaliau planuoti būsimus darbus.

Lokalizavimas yra visapusiškas programos pritaikymas konkrečiai kalbos ir kultūros terpei. Tai ne vien vertimas, bet ir pats vertimas specifinis. Reikia derinti konkrečių kalbų ir kultūrų ypatybes su informatikos elementais. Siekiant lokalizavimo efektyvumo ir kokybės, atliekami tyrimo darbai. Tai atskira tema. Šioje apžvalgoje jos neanalizuosime, o tik trumpai paminėsime, kas daroma Lietuvoje.

 
2. Svarbesnių įvykių chronologija

Svarbesni dešimtmečio įvykiai, susiję su lietuvybės kompiuteryje raida, pateikti lentelėje. Į lentelę įtraukta ir keletas ankstesnių įvykių, kuriuos galima laikyti aptariamo dešimtmečio atramos taškais. Juolab kad prieš tai panašios apžvalgos nebuvo daromos.

 

Svarbesnių įvykių chronologija

 
Data

Darbo pavadinimas

Pastabos
1995

Matematikos ir informatikos institute sulietuvinta mokymui skirta programa „Logo Writer“

Tai buvo pradžia tolesnių Logo programų „Komenskio Logo“ („Comenius Logo“) (1998) ir „Imagine Logo“ (2006) lietuvinimui.

1995

Išleistas „Informatikos ir kompiuterių įrangos žodynėlis“

(Dagys ir kt., 2005)
1996-01-29

Įkurta elektroninio pašto grupė „komp-lt“

http://www.konferencijos.lt/mailman/listinfo/komp_lt
1996

Bendrovė IBM sulietuvino operacinę sistemą OS/2

Sistema buvo skirta mokykloms.

1997-06-26

Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 678 „Dėl kompiuterinės technikos gaminių privalomojo sertifikavimo“

 
1998-07

Sulietuvinta elektroninio pašto programa „Demos Mail“

Laiškai persiunčiami ISO/IEC 8859-13 koduote nesvarbu, kuria koduote rašomi siuntėjo kompiuteryje ir kuria skaitomi gavėjo kompiuteryje.

1998

Priimtas koduotės standartas ISO/IEC 8859-13

Parengtas jau naudojamos koduotės „Baltic Rim“ pagrindu.

1999-03-27

Pirmosios elektroninio pašto varžybos

Varžybų tikslas – skatinti lietuviškų rašmenų vartojimą elektroniniame pašte. Varžybos buvo surengtos penkis kartus 1999–2003 m.

2000

Priimtas koduočių ir klaviatūros Lietuvos Respublikos standartų rinkinys

LST ISO/IEC 8859-13, LST 1564, LST 1590 1–4, LST ISO/IEC 10646-1, LST 1582

2000

Pradėtas lietuvinti „Linux-o“ sistemų dialogas. Iš dalies išverstas „Gnome“ sąsajos dialogas

(Paulauskas, 2000)

2000-03-03

LIKS svetainėje pradėjo veikti tinklalapis „Lietuviški rašmenys elektroniniame pašte“

Tinklalapį sukūrė ir tvarkė Viktoras Dagys ir Rytis Umbrasas.

2000-04-26

Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 471 „Dėl Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 metų programos patvirtinimo“

Į programą įtraukta tema „Interneto ir elektroninio pašto programų lietuvinimas“.

2000-12

Pradėtas interneto programų paketo „Mozilla“ lokalizavimas

Paketą sudarė interneto naršyklė, el. pašto programa ir hipertekstų rengyklė.

2001-04-27

Panaikintas 1997 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 678 „Dėl kompiuterinės technikos gaminių privalomojo sertifikavimo“

Iš pradžių nutarimo vykdymas buvo kelis kartus atidėtas, paskui nutarimas panaikintas taip ir nepradėjus jo vykdyti.

2001

Pradėjo veikti svetainė „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“ (LIKIT)

 
2001

Parengtas „Kompiuterinės leksikos aiškinamasis žodynėlis“

Elektroninis variantas, turintis apie 400 antraštinių žodžių, skelbtas LIKIT svetainėje ir tapęs „Enciklopedinio kompiuterijos žodyno“ prototipu.

2001

Iš dalies sulietuvinta tekstų rengyklė „Word XP“

 
2002

Iš dalies sulietuvinta operacinė sistema „Windows XP“

 
2002 m. ruduo

Matematikos ir informatikos institute pradėtas dėstyti Programinės įrangos lokalizavimo kursas doktorantams

Dėstomas nereguliariai, maždaug kas antri metai, kai atsiranda doktorantų, kurių temos susijusios su lokalizavimu.

2003-02-23

Įkurta visuomeninė organizacija Atviras kodas Lietuvai (AKL)

http://www.akl.lt/apie/files/AKL-ssp.pdf
2003

Išleistas „Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodynas“

(Žalkauskas, 2003)

2004-03-30

Interneto srityje lt pradėtas interneto sričių vardų, kuriuose yra savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių, registravimas

 
2004

Sukurtas lituanistinis šriftas „Palemonas“

(Aleknavičienė ir kt., 2005)

2004-05-13

Pradėjo veikti Informatikos terminų komisija

http://ims.mii.lt/terminai/protokolai/protokolas-040513.pdf
2004-12-22

Pagaminta standartinės lietuviškos klaviatūros pirmoji partija

http://ims.mii.lt/klav
2005

VU Matematikos ir informatikos fakultete pradėtas dėstyti Programinės įrangos lokalizavimo kursas bakalaurams, studijuojantiems pagal Matematikos ir informatikos mokymo programą

 
2005

Išleistas „Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“

(Dagienė ir kt., 2005)

2006

Parengta galimybių studija-investicinis projektas „Programinės įrangos lokalizavimas“

Atlikta lietuvybės kompiuteriuose analizė, esamoms problemoms spręsti siūloma įkurti programinės įrangos lokalizavimo centrą. Siūlymas nebuvo įgyvendintas.

2006-10-28

Naršyklės „Mozilla Firefox“ 2.0 lietuviška versija išleista pirmą kartą kartu su originalia

 
2007-03-21

Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 319 „Dėl Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2007–2010 metų programos patvirtinimo“

Nutarimas geras, bet nei jo patvirtinta programa, nei 2009-10-14 nutarimu Nr. 1304 pakoreguota programa, iki dešimtmečio pabaigos nebuvo pradėta vykdyti.

2007

Iš dalies sulietuvinta operacinė sistema „Windows Vista“

 
2007

KTU Humanitarinių mokslų fakultete pradėtas magistrantų rengimas pagal programą „Technikos kalbos vertimas ir lokalizacija“

2010–2011 m. m. buvo dėstomi keturi dalykai: lingvistinė programinės įrangos lokalizacija, vertimo ir lokalizacijos verslo vadyba, Internetinio teksto ir hiperteksto lietuvinimas, atvirojo kodo programų lietuvinimas.

2007-09-21

Rimgaudas Lauciaus apgynė disertaciją „Kompiliatorių internacionalizacija“

http://www.mii.lt/files/mii_dis_07_laucius.pdf
2008-12

Išleistas „Enciklopedinio kompiuterijos žodyno“ 2-asis papildytas leidimas

(Dagienė ir kt. 2008)

2009-01

Interneto srityje lt vardų, turinčių savitųjų lietuviškų raidžių, skaičius pasiekė tūkstantį

 
2009-10-22
Visiškai sulietuvinta operacinė sistema „Windows 7“

Pirmą kartą išleista sulietuvinta operacinė sistema vienu metu su originalia.

2009-12-28

Tatjana Jevsikova apgynė disertaciją „Internetinės programinės įrangos lokalizavimas“

http://www.mii.lt/files/mii_dis_2009_jevsikova.pdf
2010-10

Išleista monografija „Programinės įrangos lokalizavimas“

http://eia.libis.lt/viesas/VU_MII_leidiniai/Matematikos ir informatikos institutas/Programinės įrangos lokalizavimas (DGJ).pdf

 
3. Situacija dešimtmečio pradžioje

Trumpai aptarsime, kas buvo paveldėta iš ankstesnio dešimtmečio.

 Įkurta elektroninio pašto grupė (konferencija) „komp-lt“ (1996). Jos tematika: kaip perskaityti ir teisingai siųsti lietuviškus laiškus; kaip sutvarkyti programas, kad tiktų naudoti su lietuviškais rašmenimis; kaip rašyti programas, kad tiktų Lietuvai; standartų aptarimas ir taikymas praktikoje; informacija apie lietuvinamas ir sulietuvintas programas; pasidalijimas programų lietuvinimo patirtimi; lietuviškų terminų aptarimas.

 Sulietuvinta operacinė sistema OS/2 (1996). Skirta specialiai mokykloms, nupirkta vykdant mokyklų kompiuterizavimo projektą. Tačiau nebuvo prižiūrima, nebuvo lietuvinamos naujos versijos. Be to, mokyklos nenorėjo nutolti nuo jas supančios aplinkos, kurioje dominavo sistema „Windows“. Visa tai lėmė, kad mokyklos pamažu jos atsisakė.

 Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl kompiuterinės technikos gaminių privalomojo sertifikavimo (1997). Jame sakoma: „1. Kompiuterinės technikos gaminiai turi teisingai apdoroti lietuvių kalba parašytus ir Lietuvos standartuose nustatytu būdu koduotus tekstus. Jeigu numatyta galimybė dirbti su kelių kalbų tekstais, lietuvių kalba turi būti pagrindinė ir tam tikslui parengiama automatiškai. 2. Kompiuterinės technikos gaminiai, naudojami duomenims perduoti, turi teisingai siųsti kompiuterių tinklais (elektroninis paštas, „Internetas“ ir panašiai) lietuvių kalba parašytus ir Lietuvos standartuose nustatytu būdu koduotus tekstus.“ Tai buvo racionalus tuometinės Ryšių ir informatikos ministerijos žingsnis siekiant sutvarkyti bent pirmąją lietuvinimo darbų dalį, susijusią su rašto ženklų kodavimu, persiuntimu, įvedimu. Deja, šis nutarimas tebuvo popierinis – jo vykdymas buvo vis atidėliojamas. Šio dešimtmečio pradžioje (2001) jis buvo išvis panaikintas. Taigi tenka kalbėti ne tik apie šio dešimtmečio pažangą, bet ir apie praradimus.

 Sutvarkytas lietuviškų rašmenų naudojimas elektroniniuose laiškuose persiunčiant juos tarp skirtingų operacinių sistemų (1998). Skirtingos koduotės skirtingose operacinėse sistemose, kelios koduotės sistemoje DOS buvo kliūtis lietuviškai susirašinėti elektroniniu paštu, nes dauguma tuometinių pašto programų neturėjo perkodavimo priemonių, o tos, kurios jas turėjo, nebuvo galimybės pasirinkti lietuviškų koduočių. Buvo sutarta visus persiunčiamus laiškus koduoti viena koduote ISO 8859-13: visus išsiunčiamus laiškus perkoduoti iš kompiuteryje naudojamos koduotės į ISO 8859-13 koduotę, o gaunamus atvirkščiai – iš ISO 8859-13 į gavėjo kompiuteryje naudojamą. Šiam tikslui buvo sulietuvinta sistemoje DOS veikianti programa „Demos Mail“ (papildyta priemonėmis pusiau automatiškai prisiderinti prie kompiuteryje naudojamos koduotės diegimo metu ir prireikus koduotę pakeisti įdiegtoje programoje; į lietuvių kalbą išversti dialogo tekstai), parengti koduočių priedai programoms „Pegasus Mail“ (Windows), „Eudora“ (Mac OS) ir „Pine“ (Unix). Taip buvo pasiekta, kad kiekvienoje operacinėje sistemoje būtų bent po vieną programą, tinkamą lietuviškam susirašinėjimui.

 Parengtas ir išleistas koduočių ir klaviatūros standartų rinkinys (2000). Šios tematikos standartų buvo ir anksčiau, tiktai daugelis spėjo pasenti. Esami standartai buvo iš esmės peržiūrėti ir išleistas darnus jų rinkinys.

 Sukurta svetainė „Lietuviški rašmenys elektroniniame pašte“ (2000). Lietuvos kompiuterininkų sąjungos svetainės specialiame skyriuje pateikiama informacija apie lietuviškai susirašinėti tinkamas programas, patariama, kaip vieną ar kitą programą suderinti lietuvių kalbai.

 Pradėta lietuvinti operacinė sistema „Linux“ (2000). Metų viduryje buvo išversta apie pusę sąsajos „Gnome“ lokalizuotinų išteklių (Paulauskas, 2000).

 Pradėtas lietuvinti interneto programų paketas „Mozilla“ (2000). Metų pabaigoje parengtas sąsajos terminų žodynėlis.

Trumpai apie tai, ką turėjome 2000 metų pabaigoje. Buvo sudaryta potenciali galimybė į kompiuterį įvesti, apdoroti ir persiųsti elektroniniu paštu tekstus, kuriuose vartojami lietuviški rašmenys. Tiktai reikėjo kompiuterio šeimininkui šį tą papildomai padaryti pačiam: parsisiųsti ir įdiegti tinkamą pašto programą ir (arba) lietuviškiems rašmenims skirtą papildinį, klaviatūros tvarkyklę, parsisiųsti ir ant kai kurių klaviatūros klavišų užlipdyti lipdukus. Siekiant, kad visa tai žmogus gautų su kompiuteriu, buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl kompiuterių sertifikavimo.

Tikras programų lietuvinimas tik prasidėjo. Atliktas didelis darbas – sulietuvinta operacinė sistema OS/2. Deja, juo mažai pasinaudota.

Dešimtmečio pabaigoje buvo jaučiamas didesnis lietuvybės kompiuteryje pagyvėjimas, pradėta lietuvinti programas, kurių poreikis buvo akivaizdus: operacinę sistemą „Linux“, interneto programų paketą (naršyklę, pašto programą, hipertekstų rengyklę) „Mozilla“. Bet daugiausiai naudojama „Microsoft“ bendrovės gaminamos programinės įrangos (operacinės sistemos, raštinės programų paketo) sąsajos dar nebuvo pradėtos lietuvinti.

 
4. Rašto ženklai

Dešimtmečio pradžioje problemų su rašto ženklais įprastuose tekstuose, pvz., publikuojamuose dokumentuose, nebeturėjo būti. Tačiau nesklandumų pasitaikydavo dėl tebesitęsiančio pasenusios koduotės ISO 8859-4 naudojimo kai kuriose telekomunikacijų programose, pavyzdžiui, elektroninio pašto, pokalbių programose, taip pat specifinėse rašto ženklų vartojimo srityse, pavyzdžiui, internetiniuose adresuose. Apie tai ir pakalbėsime.

Koduotė ISO 8859-4. Ši koduotė buvo naudojama sistemoje „Linux“ ir jos programose. Priėmus tarptautinį standartą ISO/IEC 8859-13, o vėliau ir jį įteisinantį Lietuvos standartą LST ISO/IEC 8859-13, ji neteko prasmės. Siekiant suderinamumo su dar naudojama sena įranga naujose programose turėtų būti numatytas gaunamų tekstų perkodavimas į ISO 8859-13. Taip ir yra. Tačiau naujos programos nebeturėtų ja koduoti naujų tekstų. Taip, deja, dar ne visur yra. Pasitaikė ir kurioziškų situacijų.

Kai į „Microsoft“ programas 2003 m. buvo įtraukta ISO 8859-13 koduotė, tai ji buvo pavadinta „Estų (ISO)“ (angliškoje versijoje – „Estonian (ISO)“), nors estai ja nesinaudoja. Tekstų rengyklės „Word 2007“ dokumentui įrašyti grynuoju tekstu pasirinkus „Baltų (ISO)“ koduotę buvo naudojama ta pati ISO 8859-4 koduotė. Bet taip įrašyto dokumento negalėjo teisingai perskaityti nė toje pat „Windows“ sistemoje esanti „Užrašinė“. Ta pati ketvirtoji koduotė ir taip pat pavadinta tebėra ir 2010 m. išleistoje programoje „Word 2010“. Bet yra ir ISO 8859-13, kuri parinktyse pavadinta „Lietuvių (ISO)“. Tai galima laikyti mūsų kalbos pagerbimu, nes koduočių parinktyse, kur įprasta įvardyti kalbų grupes (Vakarų Europos, Vidurio Europos, Baltų ir pan.), o ne atskiras kalbas. Tik kažin kaip patinka tą pačią koduotę naudojantiems latviams rinktis „Lietuvių (ISO)“?

Ilgai trunkantis chaosas su pasenusia koduote išstūmė bet kurios ISO koduotės naudojimą lietuviškuose tinklalapiuose. Kitų kalbų tinklalapiai dažniausiai rašomi toms kalboms tinkančia ISO koduote, o lietuviški – „Windows“ koduote. Tai nėra blogai – „Windows-1257“ koduotė turi daugiau ženklų negu ISO 8859-13, tarp jų ir labai reikalingą brūkšnį. Bet gali nepatikti „Microsoft'o“ konkurentams, priverstiems vartoti jo koduotę.

Klaviatūra (ženklų išdėstymas). Iki 2000 m. Lietuvoje buvo dvi kompiuterio klaviatūros: standartinė ĄŽERTY ir iš JAV klaviatūros QWERTY išvesta vadinamoji skaičiukinė klaviatūra, gauta skaitmenis ir keletą specialiųjų ženklų pakeitus savitomis lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis. Abi šios klaviatūros buvo nevisavertės – trūko ženklų, kuriuos išstūmė lietuviškos raidės. Paplito skaičiukinė, nes ją buvo lengva „pasidaryti pačiam“ namudinėmis sąlygos iš amerikietiškos.

2000 m. priėmus naują lietuviškos klaviatūros LST 1582 standartą, nebeturintį skaičiukinės klaviatūros trūkumų, ir parengus nemokamai platinamas jos tvarkykles operacinėms sistemoms „Windows“, „Linux“ ir „MacOS“, padėtis turėjo pagerėti. Bet gerėjo lėtai. Tik 2004 metų pabaigoje pagaminta pirmoji visaverčių lietuviškų klaviatūrų, atitinkančių naująjį standartą, partija. Iki šiol nauji kompiuteriai su šia klaviatūra nekomplektuojami. Ją galima nusipirkti tik Vilniuje ir tik vienoje kompiuteriais neprekiaujančioje parduotuvėje.

Atsilikimas keletu dešimtmečių nuo kitų Europos valstybių matomas ir tarptautiniu lygiu: Lotyniškus rašmenis vartojančių Europos valstybių klaviatūros turi 48 ženklų klavišus. Skaičiukinei klaviatūrai panaudoti 47 klavišai. Todėl didelė dalis kompiuterių komplektuojami 47 klavišų klaviatūra. Persijungus į kitą kalbą tampa nepasiekiami tos kalbos klaviatūros 2–3 ženklai, kurie turi būti renkami nesančiu 48-uoju klavišu.

Elektroninis paštas. Lietuviškus laiškus siųsti elektroniniu paštu buvo galima nuo pat šio pašto atsiradimo Lietuvoje dienų, dar tais laikais, kai nebuvo interneto ir šiam tikslui buvo naudojamas Fidoneto tinklas. Tiktai reikėdavo įdiegti tinkamą programinę įrangą ir mokėti ja naudotis.

Atsiradus internetui kartais reikėdavo įveikti sistemų nesuderinamumus – atlikti papildomą darbą su tam tikriems adresatams siunčiamais laiškais, pavyzdžiui, juos užkoduoti, o laiško gavėjui – iškoduoti. 1998 metais šios problemos buvo išspręstos sutarus siunčiamus laiškus koduoti viena koduote ir kiekvienai operacinei sistemai pritaikius bent po vieną pašto programą. Tačiau daugelis laiškų siuntėjų teberašė „šveplai“, nes buvo platinamos programos, netinkamos lietuviškiems laiškams persiųsti (Dagys, 2001).

Matyt, daugiausia žalos padarė netinkamų pašo programų naudojimas. Pavyzdys – „Windows“ sistemoje veikianti „Eudora“. Ji į visų išsiunčiamų laiškų antraštes įrašydavo koduotę ISO 8859-1. Jeigu ir laiško gavėjas naudojasi ta pačia programa, tai laiškas matomas gerai, nes „Eudora“ į koduotės užrašą nekreipdavo dėmesio ir laiško neperkoduodavo. Bet laiškas, patekęs į kitokią programą, buvo suprantamas kaip ISO 8859-1 koduotės ir vietoj savitųjų lietuviškų raidžių rodomos tokius pat kodus turinčios Vakarų Europos kalbų raidės. Taip atsirado mitas, kad lietuviškai susirašinėti galima tik su turinčiais tokias pat programas. Nepaisant „Eudoros“ netinkamumo, daugelyje lietuviškų knygų ji buvo aprašyta, netgi rekomenduojama ją naudoti. Nesklandumų buvo ir kai kuriose kitose programose.

Siekiant padėti žmonėms pasirinkti tinkamą pašto programą, o prireikus ir tinkamai ją sureguliuoti, dar 2000 m. buvo įkurtas tinklalapis „Lietuviški rašmenys elektroniniame pašte“. Jame buvo nuolat skelbiama informacija apie naujas pašto programas (bei jų naujas laidas), tinkamas lietuviškam susirašinėjimui, teikiami patarimai, konsultacijos.

Situacija ir jos pokyčiai. Dabar jau dauguma laiškus rašo taisyklinga lietuvių kalba. Bet neretas dar vengia vartoti lietuviškus rašmenis laiško antraštėje temos lauke, asmenvardyje, priedų failų varduose.

Netaisyklingos rašybos dar matome pokalbių programų žinutėse, tinklalapių komentaruose. Kaip situaciją įvertinti kiekybiškai? Kokioje padėtyje palyginti su kitomis kalbomis kalbančiais užsieniečiais?

2007 m. buvo palyginta komentarų rašyba Lietuvos, Latvijos ir Estijos gimininguose interneto portaluose delfi.lt, delfi.lv ir delfi.ee (Grigas, Pedzevičienė, 2008). Tyrimas parodė tokį procentą rašančių taisyklingai: lietuvių 40 % , latvių 78 %, estų 98 %. Kiek anksčiau buvo atliktas tyrimas, kaip įvairių Europos tautų atstovai pokalbių programos „Skype“ registracijos duomenyse užrašo savo miestų vardus, turinčius raidžių su diakritiniais ženklais (pvz., Šiauliai, Rīga, Łódź) (Grigas, Pedzevičienė, 2007). Štai keletas rezultatų (taisyklingai rašančių procentai): lietuvių 17 %, latvių 23 %, estų 97 %, lenkų 82 %, čekų 87 %, vokiečių 100 %, danų 100 %.

Siekiant patikrinti, kokią raštingumo pažangą daro lietuviai, po ketverių metų, 2011 m. pradžioje (rašant šį straipsnį), buvo vėl apskaičiuoti taisyklingai rašančių savo miestų vardus procentai (pirmas skaičius 2007 m., antras – 2011 m.): Klaipėda 12→18 %, Panevėžys 22→30 %, Šiauliai 22→38 %. Pažanga yra, bet lėta. Nuo užsieniečių dar gerokai atsiliekame. Kodėl?

Daugelis „švepluojančiųjų“ teigia, kad jie vengia vartoti savitąsias lietuvių kalbos abėcėlės raides dėl to, kad jas sunkiau surinkti. 2009 m. atliktas nedidelis tyrimas tai patvirtino: šią priežastį nurodė net net 89 % „švepluojančiųjų“ (Grigas, Pedzevičienė, 2009). Rašybos klaidų nedaro arba daro labai mažai tie, kurių klaviatūrose visų savitųjų raidžių rinkimas nesiskiria nuo visų kitų raidžių rinkimo (danai, estai, suomiai, vokiečiai), daugiausia – tie, kurių visos savitosios raidės nelygiavertėse pozicijose (latviai ir lietuviai), visi kiti (dalis raidžių nevisavertėse pozicijoje) – klaidų daro „vidutiniškai“.

Mobiliųjų telefonų žinutės. Tarptautinis standartas ETSI ES 202 130, reglamentuojantis SMS žinučių siuntimą unikodu, buvo priimtas tik 2003 m., kai telefonai jau buvo paplitę. Iki tol telefonuose buvo naudojama 7 bitų koduotė, kurioje be 26×2 raidžių buvo dar 23 raidės, kurių pakako vokiečiams ir skandinavams, o iš dalies ispanams ir prancūzams. Todėl Vakarų valstybės nebuvo suinteresuotos unikodu ir tai stabdė jo įtraukimą į telefonus.

Ilgą laiką prekybininkai neinformavo pirkėjų apie galimybę siųsti lietuviškas žinutes iš jų parduodamų telefonų. Buvo ir kurioziškų situacijų. Paminėsime keletą.

Apie dešimtmečio vidurį buvo pardavinėjami telefonai, kurių programinė įranga, turinti unikodą ir visą lietuvių kalbos abėcėlę, buvo Lietuvai „patobulinta“ taip, kad teisingai surinktas žinutes telefonas prieš išsiųsdamas „perkoduodavo“ į 7 bitų kodą jau be savitųjų lietuviškų raidžių.

Dar ir dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje buvo interneto svetainių, teikiančių žinučių išsiuntimo paslaugą, bet draudžiančių vartoti lietuvišką abėcėlę arba gadinančių savitas lietuviškas raides išsiunčiamose žinutėse.

2008 m. sausio 19 d. dienraštis „Vakaro žinios“ paskelbė, kad už savitąją lietuvišką raidę žinutėje reikia mokėti daug, gal kokį šimtą kartų daugiau negu už „lotynišką“ ir tai pateikė ne kaip žurnalisto samprotavimus, o cituodamas didžiųjų mobiliųjų paslaugų teikėjų atsakingų darbuotojų pasisakymus. Žinoma, tai įbaugino ne vieną laikraščio skaitytoją. Bet iš to buvo ir šiokios tokios naudos: po to žiniasklaidoje pasirodė nemažai teisingos informacijos: mokama ne už ženklus, o už žinutes, kai siunčiamas lietuviškas tekstas telpa į vieną fizinę žinutę (70 ženklų), tai ir mokama už vieną, kai ši riba viršijama, formuojama antra žinutė ir reikės mokėti už dvi, t. y. du kartus daugiau, o ne šimtą, kaip laikraščiui sakė „kvalifikuoti“ paslaugų teikėjai, bendrovė „Omnitel“ pradėjo teikti informaciją apie tai, ar reklamuojamas telefonas turi galimybę siųsti lietuviškas žinutes. Deja, pačių mobiliųjų paslaugų teikėjų kvalifikacija nepakilo ir iki dešimtmečio pabaigos – savo klientams jie dar tebesiuntinėja „šveplas“ SMS žinutes.

Interneto adresai. Interneto srityje lt sričių (tiksliau – posričių) vardai su savitosiomis lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis (pvz., www.žalgiris.lt, kodėlčius.lt) pradėti registruoti 2004 m. kovo 30 d. 10 val. Lygiai po dvejų metų jų buvo 90 (Grigas, 2006), 2009 m. pradžioje pasiekė tūkstantį ir didėjo lėtai, o 2011 m. pradžioje jų buvo 1300. Tai sudaro apie 1 % visų lt srityje registruotų vardų. Palyginimui – Vokietijoje apie 2 %. Taigi, ne tiek daug atsiliekame. Lietuviškų vardų registravimas palaipsniui pradėtas ir kitose srityse. 2010 m. pabaigoje jie jau buvo registruojami visose bendrose srityse (biz, com, info, net, org) Europos Sąjungos (eu) ir kai kurių kitų valstybių (pvz., pl, si, tv) srityse (Lithuanian IDN, 2010).

Savitųjų lietuvių kalbos raidžių adreso komponentuose po įstrižo brūkšnio (pvz., ims.mii.lt/ims/žodynai) vartojimas paprastesnis, nes tokių komponentų nereikia registruoti – juos gali rašyti pats tinklalapio autorius. Deja, šia galimybe dar nedaug kas pasinaudoja. Geras pavyzdys – lietuviškos Vikipedijos puslapių adresai. Juose beveik visų adresų komponentų vardai užrašyti taisyklingai lietuviškai.

Kirčiuotos raidės ir kiti lituanistikos ženklai. Lietuvių kalba turi 68 kirčiuotas raides: 34 didžiąsias ir tiek pat mažųjų. 33 iš jų yra vartojamos kitose kalbose ir turi unikodo kodus. Buvo pateiktas siūlymas į unikodą įtraukti ir likusias 35 kirčiuotas raides. Siūlymas nebuvo priimtas, nes buvo pateiktas pavėluotai, kai į unikodą jau buvo įtraukti visi nacionaliniuose standartuose esantys ženklai ir nuspręsta naujų ženklų, kuriuos galima išreikšti kompozicinėmis sekomis, sudarytomis iš pamatinės raidės ir nulinio pločio diakritinių ženklų, į unikodą nebeįtraukti.

2005 m. buvo sukurtas „Palemono“ šriftas (Aleknavičienė, 2005), į kurį įtrauktos visos kirčiuotos raidės, taip pat apie 4300 specialiųjų ženklų, reikalingų tarmių tekstams transkribuoti, seniesiems raštams publikuoti ir kitiems lituanistikos poreikiams. Unikode nesančios kirčiuotos raidės koduojamos kompozicinėmis sekomis arba privačiosios unikodo srities kodais. Lietuvių iniciatyva į unikodą įtraukti trys nauji specialieji lituanistikoje vartojami ženklai: kirstinės priegaidės zigzagas (U+035B), kairysis samtis (U+1DCB) ir dešinysis samtis (U+1DCC), kurį vartojo Antanas Baranauskas.

Parengta klaviatūros, skirtos kirčiuotoms raidėms rinkti, tvarkyklė (Valstybinė…).

 
5. Dialogo kalba ir programų lietuvinimas

Kompiuterio ir žmogaus dialogo tekstų vertimas prasidėjo vėliau negu įvairių kalbų rašto ženklų įtraukimas į kompiuterį. Vertimas į lietuvių kalbą (bendriau – lokalizavimas) – dar vėliau. 2000 metais turėjome sulietuvintų tik keletą nedidelių programų ir nuo arenos nueinančią operacinę sistemą OS/2.

Programų lokalizavimo darbus atlieka arba juos finansuoja tas, kas suinteresuotas jų rezultatais. Nuosavybinių programų autoriai suinteresuoti programų pardavimu, todėl jie patys lokalizuoja programas toms valstybėms, kuriose rinka yra pakankama, kad lokalizavimas atsipirktų. Jeigu rinka maža, tai lokalizavimu tenka pasirūpinti patiems programos naudotojams – valstybei arba kitokiai žmonių bendrijai, vartojančiai lokalizavimo kalbą. Jiems patiems pasirūpinti tenka ir nemokamai platinamų programų ir visų atvirųjų programų lokalizavimu, nes joms rinkos dėsniai negalioja ir jų autoriai finansiškai nesuinteresuoti lokalizavimu. Panagrinėsime ir vienų, ir kitų dažniau naudojamų programų lietuvinimą.

Bendrovės „Microsoft“ programų lietuvinimas. Lietuvoje dažniausiai naudojama šios bendrovės operacinė sistema „Windows“ ir raštinės programų paketas „Microsoft Office“. Jų lietuvinimą bendrovė pradėjo 2001 metais. Pirmoji iš dalies sulietuvinta programa buvo „Word XP“. Naujoje raštinės programų paketo laidoje „MS Office 2003“ buvo sulietuvintos jau keturios programos: tekstų rengyklė „Word 2003“, skaičiuoklė „Excel 2003“, pateikčių rengyklė „Powerpoint 2003“ ir asmeninės informacijos tvarkymo ir komunikacijų programa „Outlook 2003“. Toliau buvo lietuvinama „MS Office 2007“ ir paskutiniais dešimtmečio metais – „MS Office 2010“.

Naujos laidos išleidžiamos kas 3–4 metai. Paketas didelis, pakeitimų susikaupia daug. Todėl naujai laidai sulietuvinti reikia nemažai sąnaudų. Štai ką apie tai sako patys šio darbo vykdytojai: „Lietuvių komanda prie lokalizuoto „Office 2010“ projekto dirbo ilgiau kaip dvejus metus. Komandą sudarė 16–28 žmonės:1 projekto vadovas (didelių apkrovų metu – 2), 3–8 programinės įrangos inžinieriai, 1 kokybės užtikrinimo vadovas, 6–11 vertėjų, 3–6 redaktoriai, 2 terminologai“ (Susitikimas…, 2010). Visos lietuviškos laidos iki šiol išleistos keliais mėnesiais vėliau negu originalios angliškos.

2002 m. buvo sulietuvinta operacinė sistema „Windows XP Professional“. Tai buvo dalinis vertimas, skirtas darbui daugiakalbėse (pvz., Europos Sąjungos) įstaigose, tačiau naudojamas ir Lietuvoje.

2007 m. buvo sulietuvinta operacinė sistema „Windows Vista“. Joje į lietuvių kalbą išversti reikmenimis vadinamų nedidelių programų „Užrašinė“, „Piešimas“, „Tekstų doroklis“ žinynai (ankstesnėse laidose buvo išversti tik sąsajos tekstai). Į sistemą įtraukta lietuviška standartinė klaviatūra, kuri čia vadinama „Lietuviška nauja“.

2009 m. spalio 22 d. lietuviška operacinės sistemos „Windows 7“ versija išleista vienu metu su originalia angliška.

Iki 2005 m. bendrovė „Microsoft“ skelbė visų jos lokalizuotų programų išteklių duomenų bazės turinį. Pagal vertimo kiekį buvo galima Lietuvą palyginti su kitomis valstybėmis. Rezultatai nedžiugino. Pavyzdžiui, 2005 metais vokiečiai turėjo maždaug 11 kartų, lenkai 5 kartus daugiau, o latviai ir estai maždaug tiek pat išverstų tekstų kaip ir mes. Žinoma, didesnių valstybių galimybės didesnės. Tačiau jeigu įvertintume gyventojų skaičių, tai atsidurtume po latvių ir estų ir būtume Europos Sąjungos narių sąrašo gale.

Atvirųjų programų lietuvinimas. Daugiausia žinomos ir lokalizuojamos tokios pat paskirties programos, kaip ir populiariosios „Microsoft-o“ bendrovės programos – operacinė sistema „Linux“ ir raštinės programų paketas „OpenOffice.org“. Operacinių sistemų „Linux“ grafines sąsajas lietuvina atvirųjų programų entuziastai savanoriai. Lietuvinimas prasidėjo nuo sąsajos „Gnome“ 2000 metais (Paulauskas, 2000). Vėliau pradėtos lietuvinti ir kitos sąsajos: KDE, „Mandriva“ (anksčiau – „Mandrake“), „Debian“. Darbas vyksta nuolat, nes atsiranda originalių programų papildymų ir naujų laidų. Keičiasi ir lokalizuotojai. Todėl ir lietuvinimo lygis keičiasi. Sistemų svetainėse paprastai nurodomas išverstų eilučių procentas. Daugiausia sulietuvinta sąsaja „Gnome“. 2011 m. pradžioje buvo išversta apie 90 % (Lietuvių…, 2011), kitų sąsajų mažiau – KDE apie pusę (KDE…, 2011), Mandriva – apie 30 % (Mandriva…, 2011), Debian – apie 18 % (Debian…, 2011). Dokumentacijos (žinynų) išversta dar mažiau. Todėl lietuvinimą reikėtų laikyti daliniu.

2003 m. buvo sulietuvinti pagrindiniai raštinės programos paketo „OpenOffice.org“ komponentai: tekstų, grafikos, pateikčių, matematinė ir HTML rengyklės, skaičiuoklė, ryšių tvarkyklė. Lokalizavimą atliko Matematikos ir informatikos instituto Informatikos metodologijos skyriaus darbuotojai, laimėję Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės skelbtą viešojo pirkimo konkursą. Kitais metais vėl buvo skelbtas viešojo pirkimo konkursas ir lokalizuota nauja paketo laida. Tolesnių laidų lokalizavimas nebuvo finansuojamas. Jų priežiūrą ir dialogo lietuvinimą tęsė Modestas Rimkus, bet žinynai nebebuvo atnaujinami ir pamažu nunyko.

Dar vienas populiarus ir tvarkingai prižiūrimas atvirųjų interneto ir elektroninio pašto programų paketas „Mozilla“ (naršyklė, el. pašto programa, hipertekstų rengyklė). Lietuvinti pradėtas 2000 m. pabaigoje. Lietuvinimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pagal programą „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje 2000–2006“. Darbas buvo atliekamas Matematikos ir informatikos instituto Informatikos metodologijos skyriuje. Baigus lokalizuoti žinynus 2002 m. buvo išleista visiškai sulietuvintas paketas. Nuo 2004 m. paketas skilo į atskiras programas: naršyklę „Mozilla Firefox“ ir pašto programą „Mozilla Thunderbird“. Buvo sulietuvintos abi programos.

Nuo „Mozillos“ grupės atsiskyrė silpniausias jos komponentas – hipertekstų rengyklė. Jos pagrindu buvo daroma atskira hipertekstų rengyklė NVU. Jos originalo programavimas vyko lėtai, šlubavo kokybė, todėl ši programa nebuvo lietuvinama.

Nuo 2007 m., pasibaigus „Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje“ programai, naujų laidų lokalizavimą tęsė savanoriai lokalizuotojai. 2007 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje programos tęsinio 2007–2010 metams. Bet iki dešimtmečio pabaigos nutarimas nebuvo pradėtas vykdyti. Šiuo metu „Mozillos“ lietuvinimą tęsia Rimas Kudelis. Vien savanoriškais pagrindais sunku užtikrinti sparčiai besikeičiančių laidų lietuvinimą ir nuo 2009 m. nebebuvo tęsiamas programų „Mozilla Firefox“ ir „Mozilla Thunderbird“ žinynų lietuvinimas.

Kitų programų lietuvinimas. Jau turime nemažai kitų sulietuvintų, iš dalies sulietuvintų arba tik pradėtų lietuvinti programų. Paminėsime keletą visuotinai naudojamų: pokalbių programa „Skype“, PDF failų žiūryklė „Adobe Reader“, grafikos rengyklė „Gimp“, fotografijų peržiūros programa „Picasa“, pašto programa „Opera“, paieškos sistema „Google“, socialinis tinklas „Facebook“. Nemažai sulietuvinta mokymui skirtų programų („Imagine Logo“, „Atogrąžų matematika“ („Rainforest Maths“), „Moodle“, „Geogebra“ ir kt.). Visas išvardyti, juo labiau pateikti konkrečius duomenis apie jų lietuvinimo eigą, būtų sunku. Todėl pateiksime tik keletą apibendrintų skaičių, paimtų iš informacijos, skelbtos lietuviškuose, o palyginimui – ir vokiškame žurnale „Computer Bild“ 2008 metais.

Žurnale „Computer Bild Lietuva“ nuolat skelbiama informacija apie naujas programas arba naujus jų leidimus ir nurodoma, ar jos sulietuvintos. Per metus buvo pateikta informacija apie 151 programą. Iš jų 22 arba 14 % buvo sulietuvintos (visiškai arba iš dalies). Analogiška informacija iš žurnalo „Computer Bild Lietuva. Patarėjas“: iš 326 programų 50 (arba 15 %) sulietuvintų. Vokietijoje leidžiamo analogiško žurnalo „Computer Bild“ trijų numerių (17, 18, 21) duomenimis, iš 124 programų 111 (arba 90 %) „kalba“ vokiškai.

Lietuviškų programų naudojimas. Nors lietuviškų programų turime nedaug, bet dar ne visada pasinaudojame ir tuo, ką jau turime. Apie tai byloja apklausų rezultatai.

Žurnalo „Computer Bild“ 2008-05-13 numeryje (t. y. praėjus septyneriems metams po „Windows XP“ sulietuvinimo) paskelbtoje anketoje į klausimą, kokią operacinę sistemą naudoja, atsakė: anglišką „Windows“ 62 %, lietuvišką 33 %, ruošiasi naudoti lietuvišką 2 %, turi kitokią 3 % (apklausoje dalyvavo 454 žurnalo skaitytojai).

Informatikos mokytojų, atvykusių į seminarą 2010 m. sausio mėn. apklausa, kiek mokymui naudojamų kompiuterių turi sulietuvintas programas: operacinę sistemą 81 %, raštinės programų paketą 79 % (duomenys apie 1848 kompiuterius).

Analogiškos universitetų ir kolegijų apklausos 2011 m. liepos 1–15 d. (rengiant šį straipsnį) rezultatai: turi lietuvišką operacinę sistemą 25 %, lietuvišką raštinės paketą 33 % iš 1933 mokymui naudojamų kompiuterių.

Geru žodžiu reikia paminėti vidurines mokyklas. Nors jų kompiuterių lietuviškumas ne šimtaprocentinis, bet nepalyginamai geresnis negu esančių mokslo šventovėse.

Lietuviškų programų naudojimui nemažą įtaką turėjo spauda. Vidurinių mokyklų vadovėliuose naudojamasi lietuviškomis programų versijomis, jeigu tik jos yra. Aukštųjų mokyklų vadovėliuose, knygose, skirtose savarankiškam mokymuisi, pavyzdžiui, populiariems ECDL kursams, programų aprašymuose, kurių didžiąją dalį leidžia „Smaltijos“ leidykla, pateikiamos vien angliškos programų versijos.

Palyginkime. Lietuvoje yra nemažai knygynų, prekiaujančių rusiškomis kompiuterijos knygomis – programų aprašymais. Juose apsilankę galime įsitikinti, kad beveik visose knygose aprašomos rusiškos programų versijos.

Terminija. Priemonės, be kurių neįmanomas lokalizavimas, yra žodynai. Programų, ypač jų sąsajos su žmogumi, leksika savita. Čia gausu specifinių terminų, susijusių su grafinės sąsajos elementais, taip pat savitų žodžių junginių, kurie nelaikytini terminais. Be esamų tradicinių informatikos terminų žodynų reikalingi lokalizuotojų leksiką apimantys žodynai. Pirmasis toks anglų–lietuvių–prancūzų kalbų žodynas buvo išleistas 2003 metais (Žalkauskas, 2003). Vėliau šio žodyno pagrindu buvo išleisti žodynėliai atskiroms programų grupėms.

Pirmasis enciklopedinis kompiuterijos žodynas išleistas 2005 metais, po trejų metų dvigubai storesnis 2-asis papildytas leidimas kartu su anglų–lietuvių kalbų žodynėliu (Dagienė ir kt., 2008). Visi minėti žodynai yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuoti.

Siekiant vienodinti ir norminti terminiją 2004 metais įkurta Informatikos terminų komisija. (Tada buvo vadinama Informatikos ir informacinių technologijų terminų komisija). Didžiąją jos darbo dalį sudaro lokalizuotojams reikalingų terminų svarstymas.

 
6. Lietuviškų programų kokybė

Atsiliepimai apie sulietuvintas programas pradėti publikuoti antroje dešimtmečio pusėje, daugiausia žurnale „Kompiuterija“, ėjusiame iki 2008 metų. 2007–2008 m. vykdant projektą „Mokslas. Mokslininkai. Visuomenė“ atlikta 15 programų („Abiword“, „Adobe Reader“, „Gimp“, „Moodle“ ir kt.) ekspertizė (Lokalizuotos…, 2008). Buvo kritikuojamos programos, kad jose dažnai pasitaiko neišverstų arba neteisingai išverstų tekstų, vertimo, terminijos ir kalbos klaidų, neatitikimų kultūros normoms. Tai dažniausiai lengvai pastebimi defektai. Jų buvimą galima paaiškinti tuo, kad programų lokalizavimas Lietuvoje pradėtas neseniai, maždaug dešimtmečiu vėliau negu daugelyje kitų Europos valstybių. Todėl dar dažni atvejai, kai nepakankamai įvertinama darbų specifika, apimtis ir tęstinumas – lokalizavimas tapatinamas su vertimu, laikoma, kad versti gali bet kas, kad vertimą galima patikėti automatinio vertimo programoms, kad lokalizavimas yra vienkartinis darbas ir nebereikės jo tęsti atsiradus naujoms originalios programos laidoms.

Gerai lokalizuota programa turi būti visiškai parengta konkrečios kalbos ir kultūros terpei, kad su ja dirbantysis jaustųsi taip, lyg programa būtų sukurta toje terpėje. Deja, apie sulietuvintas programas to pasakyti dar negalime. Bet jau galime teigti, kad naudotis dauguma sulietuvintų programų patogiau negu originaliomis angliškomis jų versijomis. Tik reikia būti reiklesniems – apie pastebėtas klaidas informuoti lokalizuotojus, kad jas ištaisytų, o apie tas, kurių negali jie patys ištaisyti, informuotų programų autorius, kad jie ištaisytų programų originaluose esančias lokalizavimą trukdančias klaidas, kurios vadinamos internacionalizavimo klaidomis.

 
7. Trumpai apie tiriamuosius darbus

Mokslo tiriamieji darbai programinės įrangos lokalizavimo tematika Lietuvoje pradėti keletu metų vėliau negu praktiniai jos lietuvinimo darbai, kai atsirado spręstinų problemų, reikalaujančių tyrimų, analizės, apibendrinimų. Beveik visi jie buvo atliekami Matematikos ir informatikos instituto Informatikos metodologijos skyriuje. Tame pačiame skyriuje buvo lietuvinama nemažai įvairios paskirties atvirųjų ir nuosavybinių programų. Todėl čia buvo palankios sąlygos eksperimentuoti ir gautus rezultatus taikyti praktikoje.

Per dešimtmetį buvo publikuota apie 30 straipsnių moksliniuose žurnaluose, apgintos dvi daktaro disertacijos, paskelbta monografija „Programinės įrangos lokalizavimas“ (Dagienė ir kt., 2010).

 
8. Bendros pastabos apie visą dešimtmetį

Stengėmės apžvelgti svarbesnius lietuvinimo darbus ir jų rezultatus. Dalis jų galėjo likti ir nepaminėti arba nepakankamai aptarti. Tačiau jau ir iš to, kas pasakyta, pridėjus dar šį tą, kas buvo patirta rašant šią apžvalgą, galima suformuluoti tam tikrus apibendrinimus.

Gerai sutvarkytas ir tarptautiniu lygmeniu įteisintas lietuvių kalbos abėcėlės vartojimas kompiuteriu rengiamuose dokumentuose ir priemonės juos vartoti, buvo jau dešimtmečio pradžioje. Tačiau dar ir dabar dažni atvejai, kai rašomi „švepli“ laiškai arba internetiniai komentarai, ir tai toleruojama netgi valstybės arba švietimo įstaigose. Ten, kur lietuvių kalbos abėcėlė tarptautiniu mastu buvo įteisinta vėliau: internetiniuose adresuose (nuo 2004 m.), mobiliųjų telefonų žinutėse (nuo 2003 m.) lietuviškų rašto ženklų vartojimas dar tebėra retenybė. Kompiuteriai dar nepradėti komplektuoti visavertėmis lietuviškomis klaviatūromis.

Dešimtmečio viduryje buvo sutvarkytas kirčiuotų ir specialiųjų lituanistikos ženklų kodavimas, parengtas „Palemono“ šriftas, klaviatūra kirčiuotoms raidėms rinkti.

Per dešimtmetį sulietuvinta nemažai programų. Sunku ir suskaičiuoti kiek, nes ne visų tekstai iki galo išversti, kai kas sulietuvintomis laiko ir tokias programas, kurių neišversti žinynai. Bet ir neskaičiavę galime tvirtinti, kad padaryta daug kartų daugiau negu per ankstesnį dešimtmetį. Mat tada buvo tik sąsajos lietuvinimo pradžia. Bet nuo kitų Europos valstybių dar gerokai atsiliekame.

Dar prasta lietuvinimo kokybė: daug nesutvarkytų vertimų, neretos dalykinės ir kalbos klaidos, beveik visi tekstai neredaguoti. Sąsajos tekstų kokybė dar neprilygsta spausdintų publikacijų (knygų, žurnalų ir net laikraščių) tekstų kokybei.

Lietuvinimo darbai dar nėra koordinuojami, dažnai vykdomi epizodiškai. Siekiant situaciją pagerinti buvo priimta gerų nutarimų, bet daugelis jų liko popieriuje.

Per mažai pasinaudojame ir tuo, ką jau turime. Prasti reikalai su kompiuterių lietuviškumu aukštosiose mokyklose. Kur kas geriau tvarkosi vidurinės mokyklos.

Taigi, tenka kalbėti ne vien apie tai, kas padaryta, bet ir dažnai minėti tai, kas nepadaryta arba galėjo būti geriau padaryta. Tikėkimės, kad antrajame šio tūkstantmečio dešimtmetyje didės ne tik sulietuvintų programų skaičius, bet ir kokybė, kad dauguma jų bus visiškai parengtos lietuvių kalbos ir kultūros terpei taip, kad su jomis dirbantysis jausis taip, lyg jos būtų sukurtos Lietuvoje.

Doc. dr. Gintautas Grigas

(„Kompiuterininkų dienos – 2011“, Vilnius: „Žara“, 2011, p. 85–103.)

 ________________________________
 
Literatūra
 

Aleknavičienė O., Grumadienė L., Gurskas A., Skirmantas P., Strockis M., Tumasonis V. (2005). Lituanistinis šriftas Palemonas // Vilnius: Tautinių bendrijų rūmai, 304 p.

Dagienė V., Grigas G., Jasutienė E., Jevsikova T., Paulikaitė V., Pulokas G. (2003). Lokalizuotas raštinės atvirųjų programų rinkinys // Kaunas:Technologija, 398 p.

Dagienė V., Grigas G., Jevsikova T. (2005). Enciklopedinis kompiuterijos žodynas // Vilnius: TEV, 388 p.

Dagienė V., Grigas G., Jevsikova T. (2008). Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. II papildytas leidimas // Vilnius: TEV, 652 p.

Dagienė V., Grigas G., Jevsikova T. (2010). Programinės įrangos lokalizavimas // Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 328 p.

Dagys V. (2001). Lietuviškų rašmenų vartojimo elektroniniame pašte techniniai aspektai // Informacijos mokslai. T. 18, p. 134–136.

Dagys V, Klupšaitė A., Žandaris A. (2005). Informatika ir kompiuterių įranga // Baltic Anadeus: Vilnius, 100 p.

Debian – Central Debian translation statistics (2011). http://www.debian.org/international/l10n/.

Glodenis D. (2011). Apie KDE. http://kde.akl.lt/?page_id=20.
Gnome kalbos (2011). http://l10n.gnome.org/languages/.

Grigas G. (1999).Elektroninio pašto varžybos buvo įdomios ir naudingos // Kompiuterija. Nr. 4, p. 49.

Grigas G. 2006). Internetas darosi daugiakalbis ir lietuviškas. VLKK. Naujienos. 2006-04-05, http://www.vlkk.lt/lit/lt/news.dnews/716.

Grigas G. (2007).Kompiuterių programų lietuvinimas 2007 metais // Naujausios žinios. Nr. 298 (842), 2007 m. gruodžio 29 d., p. 1 (Lietuvos aido priedas).

Grigas G. (2009).Lietuvybė kompiuteriuose 2008 metais // Naujausios žinios. Nr. 17 (1145), 2009-01-28, p. 4 (Lietuvos aido Nr. 17 (10692), 2009-01-28 priedas).

Grigas G. (2010).Programinės įrangos lietuvinimas 2009 metais // Veidrodis. 2010-01-28.

Grigas G. Pedzevičienė S. (2007). Asmenvardžių ir vietovardžių rašybos klaidos pokalbių programų registracijos duomenyse // Informacijos mokslai. Nr. 42–23, p. 141–144.

Grigas G., Pedzevičienė S. (2008). Internetiniai komentarai. Ar mokame juos rašyti // Kompiuterija, Nr. 1, p. 17.

Grigas G., Pedzevičienė S. (2009). Klaviatūros įtaka rašybos klaidoms, susijusioms su rašto ženklų vartojimu // Informacijos mokslai. t. 50, p. 200–204.

KDE Localization (2011). http://l10n.kde.org/
Lietuvių vertėjų grupė (2011). http://l10n.gnome.org/teams/lt/

Lithuanian IDN (2011). 101 domain.com, http://www.101domain.com/idn/lithuanian.html

Lokalizuotos programos. Lietuviškų kompiuterinių programų sąvadas (2008) // http://mokslasplius.itpa.lt/lkps/?q=node/2.

Mandriva Tools Localization Stats (2011). http://mdk.jack.kiev.ua/stats/gui/trunk/toplist/

Palemonas // Valstybinė lietuvių kalbos komisija. http://www.vlkk.lt/lit/17.

Paulauskas G. (2000). Verskime programas į lietuvių kalbą // Kompiuterija. Nr. 7, p. 32–33.

Susitikimas su „Office 2010“ lokalizacijos komandos specialistu iš Airijos (2010). Microsoft technologijų bendruomenė, http://www.topix.lt/out/37584/.

Žalkauskas V. (2003). Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodynas // Vilnius: MELI, 444 p.