Spausdinti

Terminų bankas kuriamas kaip bendra pirmiausia valstybės institucijų informacinė sistema. Savo prižiūrimų sričių terminiją čia įgaliotos kaupti ir tvarkyti ministerijos, joms pavaldūs departamentai ir tarnybos, Vyriausybės įstaigos, Seimas ir jam atskaitingos institucijos...

Viešas, visiems interneto vartotojams laisvai prieinamas Lietuvos Respublikos terminų bankas kuriamas vadovaujantis 2003 m. gruodžio 23 d. priimtu Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymu ir Lietuvos Respublikos terminų banko metodika – Terminų banko kūrimo, tvarkymo ir naudojimo taisyklėmis. Šiais dokumentais pirmą kartą teisiškai reglamentuoti nuoseklaus lietuvių kalbos terminijos kaupimo, kūrimo, sisteminimo, norminimo, derinimo su kitų kalbų terminija, taisyklingo ir unifikuoto vartojimo klausimai.

 

Kaip nustatyta minėtuose teisės aktuose, Terminų banko valdytoja ir duomenų tvarkytoja yra Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Terminų banko informacinės sistemos tvarkytojas – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų departamentas. Šios institucijos pasirinktos ne atsitiktinai: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymu dar 1993 m. Kalbos komisijai suteikti teisiniai įgaliojimai vertinti ir tvirtinti svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius). Taigi Kalbos komisija įgaliota priimti oficialius sprendimus ir dėl teikiamų terminų. Seimo kanceliarija turi nemažą panašių informacinių sistemų kūrimo patirtį, taip pat techninių priemonių.

Terminų bankas kuriamas kaip bendra pirmiausia valstybės institucijų informacinė sistema. Savo prižiūrimų sričių terminiją čia įgaliotos kaupti ir tvarkyti ministerijos, joms pavaldūs departamentai ir tarnybos, Vyriausybės įstaigos, Seimas ir jam atskaitingos institucijos. Tuo tikslu daugelyje iš minėtų valstybės institucijų sudarytos terminijos komisijos, kurios yra atsakingos už galiojančių teisės aktų terminijos inventorizavimą, tvarkymą ir teikimą Terminų bankui ir už rengiamų teisės aktų terminų derinimą su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir įtraukimą į Terminų banką. Vienos terminijos komisijos dirba sėkmingiau ir jau teikia savo prižiūrimų sričių terminus vertinti Kalbos komisijai, kitoms, ypač toms, kurios neturi lietuvių kalbos specialisto, ši veikla sunkesnė, joms tenka daug ką aiškintis, konsultuotis terminologijos klausimais. Teikdama tokią pagalbą, Kalbos komisija valstybės institucijų terminijos komisijų nariams organizavo terminologijos kursus.

Terminų banko informacinė sistema nėra uždara, nėra skiriama tik valstybės administravimo reikmėms, t. y. terminų teikėjai ir registruotieji šios sistemos vartotojai gali būti mokslo institutai, universitetai, aukštosios mokyklos, privačios įmonės, net pavieniai asmenys (pvz., terminų žodynų autoriai). Šiuo metu sėkmingai bendradarbiaujama su Matematikos ir informatikos institutu, Botanikos institutu, Lietuvos karo akademija, dėl elektroninių ryšių srities terminų traukimo į Terminų banką susitarta su akcine bendrove „Lietuvos telekomas“, prieš porą metų pasirūpinusia parengti ir išleisti „Aiškinamąjį telekomunikacijų terminų žodyną“. Taigi į bendrą esamų terminų inventorizavimo, tvarkymo, prireikus ir naujų kūrimo darbą stengiamasi įtraukti kuo daugiau įvairių sričių specialistų. Taip siekiama iki šiol atskiruose šaltiniuose kauptą terminiją pateikti vienoje, visiems prieinamoje sistemoje.

Nuo elektroninių terminų bazių, internetinių terminų žodynų Terminų bankas skiriasi savo mobilumu – terminologinis darbas dirbamas pasitelkiant elektroninius ryšius, duomenys bet kada gali būti pildomi, atnaujinami. Išskirtini keturi šio darbo etapai: terminų straipsnių rengimas, ekspertizė, svarstymas Kalbos komisijoje, terminų skelbimas Terminų banke.

Terminų banko informacinėje sistemoje terminų teikėjai sudaro savo sričių terminų bazes, jose gali tvarkyti, taisyti duomenis, naudotis jomis kaip darbinėmis terminų bazėmis. Dalykiškai apsvarstytus terminų straipsnių rinkinius terminų teikėjai informacine sistema siunčia Terminų banko duomenų tvarkytojams, kurie juos perduoda ekspertams, vertinantiems pateiktų terminų straipsnių dalykinį ir kalbinį tinkamumą Terminų bankui. Toliau terminų straipsniai svarstomi Kalbos komisijoje. Sprendimai dėl pateiktų terminų priimami Terminologijos pakomisės ir Kalbos komisijos posėdžiuose. Juose dalyvauja ir terminų teikėjai. Po tokios procedūros dalykiškai ir kalbiškai parengti terminų straipsniai įtraukiami į Terminų banką.

Viso šio darbo rezultatas – kiekvienam interneto vartotojui prieinamas įvairių terminų telkinys. Pagal šaltinius, dalykinį tikslumą ir kalbinį taisyklingumą Terminų banko terminai yra trejopi: aprobuoti, teiktini ir neteiktini. Šios sąvokos apibrėžtos Terminų banko įstatyme.

Aprobuotų statusas teikiamas tik tiems terminams, kurie yra ar bus vartojami teisės aktuose. Terminologiškai ir kalbiškai jie turi būti nepriekaištingi. Aprobuoti terminai privalomi teisės aktų rengėjams – ta pati sąvoka turi būti įvardijama tuo pačiu terminu. Terminų sinonimikos teisės aktuose neturėtų būti.

Terminologiškai geri, kalbiškai taisyklingi, bet ne teisės aktuose, o, pavyzdžiui, terminų žodynuose, įvairiuose žinynuose, vadovėliuose ir pan. terminijos šaltiniuose vartojami terminai, traukiami į Terminų banką su statusu teiktini. Stengiamasi nevaržyti terminų žodynų, vadovėlių rengėjų, mokslinių straipsnių autorių laisvės siūlyti vienokį ar kitokį terminą. Kita vertus, Terminų bankas – gera proga diskutuoti ir siekti kompromiso tos pačios srities mokslininkams, specialistams.

Terminų banke galima rasti ir neteiktinų terminų, bet prie jų pateikiamos nuorodos į taisyklingus – aprobuotus arba teiktinus – terminus.
Terminų banke teikiami ne pavieniai terminai, o jų straipsniai. Vienas iš svarbiausių ir privalomų duomenų – apibrėžtis. Taigi čia kaupiami ne vien sąvokų žymikliai, bet apibūdinamos ir pačios sąvokos. Labai svarbu ir tai, kad Bankas nėra vienakalbis: prie kiekvieno lietuviško termino galima pateikti atitikmenų anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, italų, portugalų, lotynų, rusų, prireikus ir kitomis kalbomis. Numatyta galimybė sudaryti netgi paralelinius kitų kalbų terminų straipsnius. Termino straipsnyje gali būti pateikti ir termino sinonimai – anksčiau teisės aktuose, kituose šaltiniuose vartoti ar ir dabar tebevartojami tos pačios sąvokos žymenys, – tačiau pirmenybę reikėtų teikti antraštiniam terminui.

Terminų straipsniai jungiami į tam tikrus rinkinius, suskirstytus pagal sąvokų sričių hierarchinę klasifikaciją. Šiuo metu išskirtos 24 sritys, dalijamos į smulkesnius posričius. Sričių klasifikacija sudaryta pagal Lietuvos Respublikos valstybės institucijų prižiūrimų veiklos sričių, mokslo krypčių ir studijų sričių skirstymą. Be to, klasifikuojant Terminų banko sritis buvo remiamasi Europos terminų žodyno „Eurovoc“ sąvokų klasifikacija.

Terminų banke galima įvairi rūpimų dalykų paieška: žodžio, žodžio dalies ar žodžių junginio galima ieškoti kaip lietuviško termino, kaip sinonimo, kaip atitikmens kita kalba; jis gali būti rastas ir kitose termino straipsnio dalyse, pavyzdžiui, apibrėžtyje. Kartu galima pasirinkti termino sritį ir (arba) statusą. Pagal pastaruosius du kriterijus (sritį arba statusą) galima ir atskira paieška.
Galima pažymėti, kurias termino straipsnio dalis norima matyti. Taip pat pasirenkama straipsnių rikiavimo eilė.
Paieškos rezultatas – terminų straipsnių sąrašas, kurį galima tvarkyti: atsirinkti reikiamus terminus, juos kopijuoti, išsispausdinti ar pateikti kitu formatu, pavyzdžiui, įkelti į lentelę. Patogu, kad gali būti atrinkti ir įtraukti į bendrą sąrašą kelių paieškų metu gauti terminų straipsniai.

Terminų bankas šiuo metu dar nėra gausus informacijos šaltinis, tačiau dedamos pastangos, kad jame kuo greičiau būtų pateikta daugiau teisės aktų, specialiųjų žodynų terminų ir kad ši informacinė sistema taptų patogia pagalbine darbo priemone ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dirbantiems vertėjams, teisininkams, mokslo, technikos, meno ir kitų sričių specialistams.

Audra Ivanauskienė,
Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis sk. vedėja