Spausdinti
, kalbos politika
2010 m. balandžio 7 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Seimo Europos informacijos biuras surengė diskusiją „Lietuvių kalbos konstitucinis statusas po Lisabonos sutarties įsigaliojimo“. Pranešimai ir vaizdo įrašas...

    2010 m. balandžio 7 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Seimo Europos informacijos biuras surengė diskusiją „Lietuvių kalbos konstitucinis statusas po Lisabonos sutarties įsigaliojimo“. Diskusijai vadovavo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys. Žr. vaizdo įrašą http://www.eib.lrs.lt/index.php?1086096795 

    Pranešimai  

  • dr. Irena SMETONIENĖ (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė) „ES institucijų lietuvių kalba – lietuvių kalbos atmaina?“ (įrašo 2–10 min.) Lisabonos sutartyje užtikrinta teisė ES šalių narių piliečiams kreiptis į Europos institucijas viena iš 23 oficialiųjų kalbų ir gauti atsakymą ta kalba. Lietuvių kalba įgijo šį statusą 2004 m. Iššūkiai liko tie patys, kaip rengiantis narystei. 2005 m. pradėtas kurti Lietuvos Respublikos terminų bankas. Programinę bazę sukūrė ir palaiko Seimo Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamentas, kaupimą ir terminų aprobaciją koordinuoja VLKK. 2009 m. pabaigoje banke fiksuota daugiau kaip 145 tūkst. terminų, jo naudą junta ir ES institucijų vertėjai, galimybėmis žavisi danai, švedai, estai. Planuojama žengti dar vieną žingsnį – sukurti terminų klausimų langelį: ES institucijų vertėjų klausimas patektų į VLKK ir būtų peradresuotas kompetentingai atitinkamoje srityje terminijos komisijai, atsakymas grįžtų tuo pačiu keliu, bet priėmus kolegialų sprendimą. Bendradarbiaujama ne vien dėl terminų – EK Vertimų direktorato teikimu Kalbos komisijoje pradėta svarstyti „Vertimo vadovo“ medžiaga: apsvarstytas frazynas, numatyta svarstyti rašybos, skyrybos klausimus. Tai reikšmingi darbai, rengiantis 2013 m. šalies laukiančioms pareigoms – pirmininkauti Europos Komisijai.
  • Asta Skaisgirytė LIAUŠKIENĖ (Užsienio reikalų ministerijos viceministrė) „Daugiakalbystė ir Lisabonos sutartis“ (įrašo 22–35 min.) Kalbų ir kultūrų įvairovė – žemyno vertybė. 1958 m. oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis tapo tuometinių šalių narių kalbos – italų, olandų, vokiečių, prancūzų. Gausėjant šalių narių, gausėjo ir oficialiųjų bei darbo kalbų, dabar 23 oficialios kalbos, daugiau kaip 60 ir mažumų kalbomis kalbančių regioninių bendruomenių; vartojami trijų tipų raidynai. Pirmasis kalbos politikai skirtas komunikatas „Nauja daugiakalbystės pagrindų strategija“ priimtas 2005 m. Juo Europos Komisija įsipareigojo skatinti daugiakalbystę ir numatė priemones, pvz., remti kalbų mokymąsi, tirti kalbinių įgūdžių poveikį, teikti rekomendacijas, kaip modernizuoti mokymą. 2004 m. pirmą kartą vienam iš EK narių pavesta atsakomybė už daugiakalbystės sritį (2010 m. už ją atsakinga Kipro atstovė Andrula Vasilu (Androulla Vassiliou).) Europos Sąjungoje įdarbinta 3,5 tūkst. vertėjų, kurie kasmet išverčia 2 mln. puslapių dokumentų. Tai užtikrina teisę skaityti dokumentus ir bendrauti europinėse institucijose sava kalba...
  • habil. dr. Kazimieras GARŠVA (Lietuvių kalbos instituto vyr. m. darbuotojas) „Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (įrašo 41– 51 min.) Lietuvos Respublika 1918 m. sukurta etninėse žemėse. Todėl normalu, kad yra valstybinė viena kalba. Labai norint galima regioninėmis kalbomis laikyti tarmes – valstybinės kalbos variantus. Skatintinas jų vartojimas, stiprintinas jų prestižas. Tačiau leidimas veikti kitakalbių mokykloms, siūlymai leisti vardus ir pavardes nelietuviško raidyno rašmenimis, lietuviškų vietovardžių variantai lenkų kalba nėra priimtini...
  • Jonas MORKUS (Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Kalbos ir vertimų padalinio pareigūnas) „Senas vynas į naujus vynmaišius: lietuvių kalba ir Europos Sąjunga“ (įrašo 55–1:12 min.) Kaip archajišką lietuvių kalbą pritaikyti naujiems poreikiams, naujoms idėjoms? Kalbos gyvybingumas matuojamas ne tiek ja kalbančiųjų skaičiumi, kiek jos pritaikomumu įvairiose gyvenimo srityse: svarbu, ar kasdieniame darbe tą kalbą vartoja administracija, verslas, įvairių sričių profesionalai. Šiuo metu profesionalių akredituotų vertėjų yra šiek tiek daugiau kaip pusšimtis, o apskaičiuota, kad optimalus skaičius (ypač kai šalis pirmininkauja EK) – 100 vertėjų žodžiu. Vertėjams sunku pasirinkti atitikmenis: vartoti seniausią, naujausią ar suderintą su kalbos specialistais... Kalbiškai tinkamesnį įtvirtinti kartais per vėlu – reikia laukti, kol bus persvarstomi atitinkami dokumentai...

     Diskusijoje taip pat pasisakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas D. Smalinskas. Jis priminė teismus ir bylas dėl gatvių pavadinimų su neoficialiais kitakalbiais pavadinimais dviejose savivaldybėse, skatino peržiūrėti teisės aktus. VU Vertimų katedros vedėja N. Maskaliūnienė paragino visus naudotis teise kalbėti lietuviškai, nes danų ir švedų – laisvai angliškai kalbančių visuomenių – pavyzdys rodo, kad nevartojant savo kalbos, užsakant mažiau vertimų, pradėjus rengti mažiau vertėjų ir t. t. įsisuka ydingas ratas.

     Vaizdo įrašą žr. čia