Spausdinti
, kompiuterija

     Siekdami būti šiuolaikiška tauta bei valstybe, turime nuolat rūpintis, kad informacinės technologijos būtų organiška ne tik mūsų profesinės veiklos, buities, bet ir kultūros dalis. Svarbiausias vaidmuo bei atsakomybė tenka mokytojams: neišugdysime augančiose kartose tinkamų vertybių, jei mokinių dėmesio nekreipsime į visuomenės gyvenimo (ne)kultūros apraiškas, būsime joms abejingi savo darbe. Šį kartą apsistokime prie vieno technologijų elemento, susijusio su kalba – internetinio adreso.


     Prieš dvylika metų, atsiradus techninėms galimybėms (IDNA standartas), buvo pradėtas interneto sričių vardų su savitaisiais lietuvių kalbos rašmenimis registravimas. Viena iš Lietuvos kompiuterininkų sąjungos iniciatyvų – tradicija tampančiu gražiausio srities vardo konkursu – šią galimybę siekiama populiarinti.
     Tačiau srities vardas – tik viena, dažnai mažesnioji, interneto ištekliaus adreso (URL) dalis. Identifikuojant interneto išteklių (gaunant bei siunčiant duomenis, dalinantis su draugais, nurodant informacijos šaltinius projektiniuose, studijų ar mokslo darbuose), būtinas tikslus jo adresas. Kaip šis ištekliaus adresas sudaromas, priklauso nuo jo skelbėjo (kūrėjo, savininko ar administratoriaus) bei naudojamų technologijų.
     Nors dar pasitaiko, kad naršydami kurią nors viešą interneto svetainę adreso laukelyje išvystame tik jos programuotojui prasmingą eilutę, panašią į „<...>id=iCE2AQAAMAAJ&pg=PA164<...>“, vis daugiau svetainių universaliuosiuose išteklių adresuose naudoja eiliniam lankytojui suprantamus žodžius. Jei adrese po dešininio brūkšnio „/“ naudojami natūraliosios kalbos žodžiai, jie ir turėtų būti rašomi taisyklingai – su visais savitaisiais tos kalbos rašmenimis. Techninės galimybės tam yra – URL gali būti sudarytas iš bet kurių UTF-8 koduotės rašmenų.

 

Kiek esame pažengę

    Lietuviškoje interneto erdvėje turime sektinų tinklalapių adresų sudarymo pavyzdžių. Savituosius rašmenis adresuose naudoja internetinė „Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“, pvz., http://lietuvai.lt/wiki/Telšių_rajono_ežerai, „Vikipedija“ – lt.wikipedia.org/wiki/Tetervinė_(Varėna), „Vikižodynas“ – https://lt.wiktionary.org/wiki/kultūra.
     Pavyzdžiu galėtų būti ir portalas vaistai.lt . Pažvelkite į šį URL – http://vaistai.lt/vaistažolės/peršalimas-gripas-kosulys-temperatūra.html. Jį lengva suprasti, nesunku ir įsiminti. Užtenka perskaityti adresą ir jau žinome, kokią informaciją tame tinklalapyje rasime, o toks URL dera, įterptas į straipsnį ar kitą dokumentą. Be to, adresai, kuriuose yra raktiniai žodžiai, paieškos sistemose (pvz., „Google“) įgyja pirmenybę – jie pateikiami paieškos rezultatų sąrašo pradžioje.
     Tačiau yra ir taisytinų atvejų. Štai Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje nenaudojami patogūs, prasmingi adresai, pvz., iš adreso http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=8801&p_k=1&filtertype=0 negalime suprasti, kad čia rasime Seimo narių sąrašą. Dauguma Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo www.vmi.lt tinklalapių adresų sudaryti iš prasmingų žodžių, tačiau be savitųjų rašmenų. Panašiai atrodo ir kitų oficialių svetainių ir portalų, pvz., lrv.lt, lat.lt, cpo.lt, lrt.lt, tinklalapių adresai – jie taip pat be savitųjų lietuviškų raidžių, o portalo epaslaugos.lt tinklalapių adresai ne tik sudaryti iš angliškų žodžių, bet turi daug eiliniam naudotojui nesuprantamų ženklų.
     Taisyklingai užrašytų lietuviškų adresų pasitaiko nevalstybinių organizacijų ir įmonių svetainėse, pvz., http://alytusplius.lt/naujienos/valdžios-žinios (bet straipsnių pavadinimai „švepli“), http://odontologurumai.lt/lt/nariams/odontologų-rūmų-žinios (bet srities vardas netaisyklingas).
     Ne geriau atrodo švietimo įstaigų išteklių adresai. Daugumoje iš beveik šimto peržiūrėtų gimnazijų, progimnazijų, pradinių mokyklų, vaikų darželių svetainių taisyklingų lietuviškų URL nerasime. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos svetainėje pasitaikė taisyklingų lietuviškų adresų (http://www.kvdg.lt/index.php/home/svetainės-medis), tačiau yra ir netaisyklingų (http://www.kvdg.lt/index.php/veikla/tvarkarasciai). Adresų su savitaisiais lietuvių kalbos rašmenimis galima užtikti Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos svetainėje, tačiau tinklalapių pavadinimuose naudojant tarpus (kurie paverčiami simbolių grupe „%20“), URL nėra lengvai skaitomas, pvz., http://klaipedoskonservatorija.lt/<...>Muzikos%20atžalos%20-%20įspūdžiai,%20nuotaikos,%20akimirkos (URL sutrumpintas).
     Už teisingą pasirinkimą galima pagirti ne vieną mokytoją, susikūrusią asmeninę svetainę jimdo.com tarnyboje, kadangi, kaip pamatysime vėliau, joje svetainių adresuose išsaugomi savitieji rašmenys.

 

Kurios priemonės tinkamos?

     Žinia, šiais laikais interneto svetainę susikurti gali ir ne specialistas. Tam naudojamos daugiau ar mažiau lanksčios, lengviau ar sunkiau įvaldomos priemonės.
     Patikrinus keletą populiarių nemokamų turinio tvarkymo sistemų (TTS, angl. content management system, CMS) bei integruotų svetainių kūrimo savitarnos tarnybų paaiškėjo, kad ne visos jos pritaikytos naudoti savituosius rašmenis adresuose.
        Turinio tvarkymo sistemos:
Drupal“ – naudojant URL pervadinimą (su moduliu pathauto) įprastinis šios TTS tinklalapio adreso šablonas http://www.manosvetainė.lt/node/123/ gali būti pakeistas, pvz., http://www.manosvetainė.lt/dienoraštis/kelionių-įspūdžiai/ ir tapti prasmingu ir lengvai įsimenamu;
Joomla“ – visi tinklalapių pseudonimų savitieji rašmenys paverčiami panašiausiais rašmenimis be diakritinių ženklų;
    Tokiu pačiu būdu tinklalapių pseudonimus sudaro ir lietuviška svetainių kūrimo paslauga svetaine.lt (lietuviška savo turiniu, bet ne adreso rašyba).
     Svetainių kūrimo savitarnos paslaugos:
jimdo.com – automatiškai sudarydama tinklalapių pseudonimus, lietuviškus savituosius rašmenis išsaugo;
wordpress.com –savituosius rašmenis keičia į juos panašiomis raidėmis be diakritinių ženklų;
wix.com – nesudaro patogių, t. y. žodinių, prasmingų adresų.
     Taigi, iš tikrintų priemonių savitųjų rašmenų naudojimui adresuose pritaikyta tik TTS „Drupal“ ir paslauga jimdo.com.

 

Ką galima patarti

          Svetainių kūrėjams
      Prieš kuriant interneto svetainę verta įsitikinti, ar pasirinktos priemonės suteikia galimybę naudoti ne tik prasmingus išteklių adresus, bet ir juose naudoti tinkamus rašmenis. Jei automatizuotos kūrimo priemonės nenaudojamos, aplankus (katalogus) bei failus (bylas) įvardinkime taisyklingos rašybos žodžiais. Kadangi apžvelgėme tik keletą pavyzdžių iš gausios svetainių kūrimo priemonių pasiūlos, rengdamiesi naudoti šiame straipsnyje neaptartą TTS ar giminingą priemonę, pasidomėkite, ar joje yra URL pervadinimo galimybė ir išmėginkite ją su savitaisiais rašmenimis – „ąžįšųėūčę“ – kurio nors tinklalapio pavadinime. 
      Jei svetainės tinklalapių adresus sudarinėsite patys (pvz., statinėse svetainėse), arba naudojamoje TTS yra pasirinkimo galimybė, rekomenduojama žodžius atskirti ne tarpu ar pabraukimo brūkšniu „_“, o brūkšneliu „-“.

       Svetainių lankytojams
     Pasitaiko atvejų, kai tinklalapio adresą kopijuojant iš naršyklės adreso laukelio į tekstinį dokumentą, savitieji rašmenys pakeičiami „procentiniais“ kodais (pvz., „%C4%97“ vietoje raidės „ė“). Tai rašmenų kodai, naudojami interneto programų viduje. Jų nederėtų naudoti, kai, pavyzdžiui, adresą kur nors užrašome, išspausdiname, persiunčiame. Tokiu atveju galite pasinaudoti perkodavimo paslauga – http://www.url-encode-decode.com/ ar kt. Yra ir kitas nesudėtingas būdas kopijuojant išsaugoti savituosius rašmenis: URL pradžioje įterpkite tarpą ir tada adresą kopijuokite įprastai.
     Kultūra yra vertybė, kuri atsiskleidžia tik bėgant laikui. Jei ją paliksime už informacinių technologijų ribų, gimtoji kalba gali tapti tik trukdančiu balastu. Kad taip nenutiktų, rūpinkimės jau dabar.

 

                                                                                                                         Antanas Budriūnas
                                                                                                                         Klaipėdos Vydūno gimnazija

(„Veidrodis“, 2016 m. kovo 10 d.)