Spausdinti

     Nacionalinio diktanto pirmojo etapo tekstą – Dovilės Filmanavičiūtės „Odė moterystei“ – vlkk.lt lankytojai įvertino teigiamai. Į klausimą, kaip patiko diktanto tekstas, iš 168 atsakiusiųjų 37 proc. (63) pažymėjo, kad labai patiko, 32 proc. (54) – kad vidutiniškai. Diktantą pagal sunkumą įvertino 80 lankytojų, 51 proc. atsakiusiųjų tekstą įvertino kaip vidutinio sunkumo.

     36 proc. atsakiusiųjų manė, kad tekstas buvo sunkus, 12 proc. – kad lengvas.

     Kaip daugiausia sunkumų sukėlę rašybos dalykai minėta žodžių supermoteris, hiacintai, karatė rašyba (žr. R38, R14, R19 punktus rašybos paaiškinimuose).

     Iš skyrybos sunkumų dažniausiai minėtas  klausimas, kurias teksto dalis skirti pagal tiesioginės kalbos taisykles (rašantiesiems ypač norėjosi taip skirti sakinius su įterpiniais sakėt jūs, sako jie).
     Autorė aptariamų sakinių neskyrė kaip tiesioginės kalbos. Visas diktanto tekstas – minčių, nuomonių persakymas, dažnai jų autorius nekonkretus, nėra ir pačios kalbėjimo situacijos perpasakojimo. Tekste yra vietų, kur nebūtų įmanoma atriboti, ką skirti kaip tiesioginę kalbą, o ką ne. Pvz.: Garsiai nekalbėk, aštriai nejuokauk, sakėt jūs. Moteriai taip nedera, ir tik pabandyk bent ko nors iš to sąrašo neišpildyt... Antroji pastarojo sakinio dalis – teksto autorės mintis, kita – tarsi tiesioginė, o to negalėtų būti tiesioginės kalbos sandaroje (dialoge arba atpasakojant tiesioginę kalbą). Tai patvirtina įterpinių vartojimą, o ne tiesioginės kalbos struktūras, todėl ir galimybė  skirti kaip tiesioginę kalbą skyrybos paaiškinimuose nenumatyta.

     Pagal tiesioginės kalbos taisykles gali būti skiriami šie sakiniai: Kelyje Abu Dabis–Reikjavikas–Vilnius netikėtai nutvilko mintis: „O kas bus, jei mums gims dukra?“; Aš ta, kuri kviečia: „Šlovinkim moterį!“ Autorė pasirinko įprastesnį skyrybos būdą, tačiau skyrimas pagal tiesioginės kalbos taisykles numatytas kaip šalutinis variantas (žr. S3 punktą skyrybos paaiškinimuose).