Spausdinti
, kompiuterija
Ko reikia, kad lietuvis galėtų internete naršyti kaip žuvis vandeny ir iš to naršymo turėtų naudos? Visų pirma, reikia, kad būtų pakankamai didelė lietuviškoji interneto turinio dalis, t. y. kad būtų daug lietuviškų tinklalapių. Antra, reikia turėti naršymo programą, su kuria būtų galima bendrauti lietuviškai. (G. Grigas)

Lietuvių kalba internete

Ko reikia, kad lietuvis galėtų internete naršyti kaip žuvis vandeny ir iš to naršymo turėtų naudos?

Visų pirma, reikia, kad būtų pakankamai didelė lietuviškoji interneto turinio dalis, t. y. kad būtų daug lietuviškų tinklalapių. Antra, reikia turėti naršymo programą, su kuria būtų galima bendrauti lietuviškai.

Internetas gimė JAV. Todėl jo pirmieji tinklalapiai buvo angliški. Vėliau, kai išplito už valstybės ribų ir pradėjo pretenduoti į pasaulinį tinklą, ėmė rastis tinklalapių ir kitomis kalbomis.

Lietuvą internetas pasiekė 1992 m. – buvo sukurta adresų sritis LT. Tada dar beveik visas interneto turinys buvo angliškas. Ne visi pastebėdavo retai pasitaikančius kitų kalbų tinklalapius ir galvojo, kad interneto turinys gali būti tik angliškas. Ir savus tinklalapius kai kas rašė vien angliškai, aiškindami, kad jeigu informacija prieinama visam pasauliui, tai ji negali būti lietuviška. Tik kaip tada būtų su Lietuvos radiju, kurio bangų sklidimo neriboja sienos? Lietuviškas laikraštis taip pat gali patekti į užsienį.

Laikui bėgant angliškoji interneto turinio dalis santykinai mažėjo užleisdama vietą kitoms kalboms. Statistika rodo, kad apie 1997–1998 m. angliškoji interneto turinio dalis sudarė apie du trečdalius, o apie 2002 m. sumažėjo iki pusės. Radosi ir lietuviškų tinklalapių. Dabar jų jau apstu. Reikėtų kalbėti ne tik apie kiekybę, bet ir apie kokybę, kuri, deja, nelabai aukšta. Dar nėra įsisąmoninta, kad internete skelbiama informacija prilygsta spausdintai, kad tinklalapių tekstai turėtų būti redaguojami, recenzuojami. Tai atskira plati tema, kurią reikėtų panagrinėti atskirai. Šiame straipsnyje kalbėsime tik apie lietuviškumą už tinklalapio ribų, su kuriuo susiduriama kol patenkame į tinklalapį.

Interneto naršyklės

Kartu su operacine sistema „Windows“ pateikiama ir interneto naršyklė „Internet Explorer“ (trumpiau IE). Jeigu operacinė sistema sulietuvinta, tai iš dalies sulietuvinta ir ši naršyklė. Naršyklei „Opera“ parengti lietuviški priedai, kuriuos parsisiuntus (iš interneto svetainės http://aldona.mii.lt/opera/) ir įdėjus į naršyklę, ji tampa lietuviška. Dvi sulietuvintos naršyklės „Mozilla“ ir „Mozilla Firefox“ tinka operacinėms sistemoms „Windows“ ir „Linux“. Abi atviros, jas nemokamai galima parsisiųsti iš interneto http://aldona.mii.lt/pms/lok/mozilla/.

Naršyklės „Mozilla“ ir „Opera“ turi lietuviškų svetainių adresynus (žr. 1 pav.), kuriuose yra apie 200 dažniau reikalingų adresų: įstaigų, laikraščių, žurnalų, radijo, televizijos svetainės, telefonų knyga, autobusų, traukinių ir lėktuvų tvarkaraščiai, informacija apie renginius ir kt.

1 pav. Naršyklės „Mozilla“ langas su paieškos sistemos „Google“ rezultatu. Kairėje – lietuviškų svetainių adresynas

Čia paminėtos naršyklės yra pačios populiariausios pasaulyje. Paprasčiausias pasirinkimas – naudoti IE, jau įdėtą į operacinę sistemą. Pageidaujantys daugiau galimybių renkasi „Mozillą“ arba „Operą“.

Palyginti gera padėtis su interneto programomis buvo pasiekta neatsitiktinai. Jų lietuvinimu buvo rūpinamasi valstybiniu lygmeniu – darbus rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Paieškos sistemos

Svarbiausia priemonė informacijai ieškoti internete yra paieškos sistema. Jų daug. Yra universalių sistemų, ieškančių bet kokios informacijos visame internete. Yra ir specialių, ieškančių tam tikros informacijos arba tam tikroje (savoje) svetainėje. Visame pasaulyje gerai žinomos universalios paieškos sistemos „Google“ ir „NetSprint“ su internautu moka bendrauti daugeliu kalbų, tarp jų – ir lietuviškai. Sulietuvintose naršyklėse jos įtrauktos į numatytųjų sąrašą, taigi, visada po ranka.

Tinklalapių pavadinimai

Kiekvienas tinklalapis turi pavadinimą. Pavadinimas rašomas atskirai nuo tinklalapio teksto. Todėl dažnai jam neskiriama dėmesio – manoma, kad čia tik tarnybinė informacija. Bet jis matomas pavadinimo juostoje naršyklės lango viršuje. Pavadinimo pavyzdį – „Google paieška: krepšinis“ matome 1 paveiksle.

Kaip ir visi užrašai, jis turi būti taisyklingas. Deja, dar pasitaiko „šveplų“ pavadinimų ir su kitokiomis klaidomis. Pavadinimas yra ne tik naršyklės lango papuošalas, bet atlieka ir keletą naudingų funkcijų. Juo naudojasi paieškos sistemos. Jeigu jis neatspindi svetainės turinio, sistemai iš jo mažai naudos. Dar blogiau, jei pavadinime yra klaida, net ir menka korektūros. Tokį pavadinimą gali rasti nebent tada, kai ta pati klaida padaryta ir užklausoje.

Įdomesnių tinklalapių adresus skaitytojas paprastai įtraukia į naršyklės adresyną, kuriame matomi tik pavadinimai. Informatyvus ir teisingas pavadinimas greičiau pastebimas. Naršyklė „Mozilla“ ir lietuviški „Operos“ priedai platinami su iš anksto parengtais lietuviškų svetainių adresynais. Tai nemaža reklama į juos įtrauktoms svetainėms. Kadangi naršyklės yra viešai platinamos, tai į jas įtraukiami tik taisyklingi pavadinimai.

Pranešimas apie nerastą tinklalapį

Kai nepavyksta rasti ieškomo tinklalapio, interneto naršytojas apie tai informuojamas. Yra gražiai apipavidalintų lietuviškų pranešimų apie nerastus tinklalapius ir kitus pasitaikančius naršymo nesklandumus (žr. 2 pav.). Tokie pranešimai įdedami ne į tinklalapį (kai tinklalapis nerastas, tai jie negalėtų iš jo ateiti), o į serverį.

2 pav. Užsienio reikalų ministerijos svetainės pranešimo lietuviškoji dalis

Lietuviškiems pranešimams parengti daug pastangų nereikia. Deja, dauguma serverių, netgi priklausančių valstybės įstaigoms, pateikia pranešimus anglų kalba. Kadangi pranešimus gali tvarkyti tik serverių administratoriai, tai galima daryti išvadas apie tų serverių administratorių abejingumą lietuvių kalbai arba nepakankamą kvalifikaciją.

Lietuviški sričių vardai

Interneto sričių vardus, pavyzdžiui www.zemelapis.lt vis dar rašome švepluodami. Tai vienas iš interneto paslaugų trūkumų. Bet galime pasidžiaugti, kad jo jau nebėra. Nuo 2004 m. kovo 30 d. jau galima registruoti lietuviškus vardus, pavyzdžiui, http://www.ačiū.lt. Pabandykite, ką rasite šiuo adresu. Įsitikinsite, kad tai reali svetainė, patikrinanti, ar Jūsų naršyklė atpažįsta lietuviškus sričių vardus.

Bepigu interneto naujakuriams – jie iš karto gali svetaines pavadinti asmenvardžiais, įstaigų pavadinimais ir kitokiais gražiais žodžiais, jų nedarkydami. O ką daryti tiems, kas jau turi šveplą vardą? Galima pakeisti, t. y. atsisakyti seno ir gauti naują taisyklingą. Nuo šių metų pradžios pagerėjo vardų keitimo sąlygos, nes dabar nebėra nemažo vienkartinio registracijos mokesčio, t. y. už naują vardą reikia mokėti tik kasmetinį mokestį, t. y. tik tiek, kiek buvo mokėta už seną.

Daugiau informacijos apie lietuviškus vardus ir jų registravimą galima rasti internete adresu http://www.domreg.lt/lt/idn.html.

Praėjo jau beveik dveji metai, kai yra galimybė turėti lietuviškus vardus, bet internete dar gausu sričių vardų, kuriose panaudoti sudarkyti lietuviški žodžiai, o kartais ir angliški. Visų pirma taisyklingais vardais turėtų pasirūpinti valstybinės įstaigos. Tai jų pareiga gerbti valstybinę kalbą.

Lietuviški asmenvardžiai kitų kalbų tinklalapiuose

Dalis Lietuvos tinklalapių pateikiami anglų kalba, pasitaiko ir kitomis kalbomis, o juose – lietuviškų asmenvardžių. Yra nemažai atvejų, kada, rašydami lietuviškus vardus, pavardes, vietovių pavadinimus, raides su diakritiniais ženklais pakeičia kitomis raidėmis. Taip Škėma persikrikštija į Skemą, Jūratė į Jurate ir pan. Ar tam yra priežasčių?

Techninių nėra, nes tinklalapį galima koduoti unikodu, kuriame yra visų pasaulio kalbų rašto ženklai, ne tik raidės, bet ir hieroglifai. Net ir tada, kai tinklalapis koduojamas kitu užsienio kalbai tinkamu kodu, kuriame nėra lietuviškų raidžių, tinklalapių rengyklės gali visas lietuvių kalbos abėcėlės raides koduoti specialiu būdu, kad jos būtų matomos tinklalapio skaitytojui. Kalbinių priežasčių taip pat nėra – mes patys propaguojame svetimvardžių rašymą originalo kalba.

Žodynėlis

Adresynas. Tinklalapių adresų kartoteka. Jį turi interneto naršyklės.

Hipertekstas. Tekstas, kurio atskiros dalys siejamos specialiomis nuorodomis – saitais. Per saitus galima patekti iš vienos dalies į kitą ir jas peržiūrėti bet kuria saitais susieta eile. Tuo hipertekstas skiriasi nuo paprasto teksto, kurio dalys išdėstytos nuosekliai, viena po kitos.

Internautas. Asmuo, mėgstantis naršyti po internetą ir tam skiriantis daug laiko.

Tinklalapis. Hipertekstu parašytas žiniatinklio dokumentas.

Paieškos sistema, ieškyklė. Sistema, ieškanti internete tinklalapių, atitinkančių užklausą.

Saitas. Hipertekste esanti nuoroda, turinti matomą dalį ir po ja paslėptą komponentą – nurodomo objekto adresą, pagal kurį naršyklė ar kuri nors kita programa gali rasti ir parodyti nuorodos rodomą dokumentą bei atversti jį nurodytoje vietoje.

Svetainė. Rinkinys tinklalapių, kuriuos sieja bendra tematika, priklausomybė vienai įstaigai ar kitokie bendri dalykai.

Unikodas. Vieninga tarptautinė koduotė, turinti daugiau kaip 65 tūkstančių vietų ženklams. Į ją „telpa“ visų pasaulio kalbų raštų ženklai.

Žiniatinklis. Hipertekstinės informacijos visuotinis tinklas, svarbiausias interneto komponentas. Po jį galima naršyti naudojantis saitais, naudotis paieškos sistemomis reikalingai informacijai rasti, parsisiųsdinti tinklalapius, atlikti įvairius kitus darbus, susijusius su pasikeitimu duomenimis.

Gintautas Grigas