Spausdinti
, kompiuterija
Šiais laikais beveik visus tekstus renkame ir dailiname kompiuteriu. Net skelbimą ant tvoros apie dingusį šunį dažniau matome kompiuteriu spausdintą, negu ranka rašytą. Su gera tekstų rengimo programa galima ne tik surinkti tekstą, bet ir patikrinti rašybą, taisyti klaidas, iliustruoti, maketuoti, automatizuoti dažniau pasitaikančių tekstų rengimą. (G. Grigas)

Lietuviški raštininkai

Šiais laikais beveik visus tekstus renkame ir dailiname kompiuteriu. Net skelbimą ant tvoros apie dingusį šunį dažniau matome kompiuteriu spausdintą, negu ranka rašytą.

Su gera tekstų rengimo programa galima ne tik surinkti tekstą, bet ir patikrinti rašybą, taisyti klaidas, iliustruoti, maketuoti, automatizuoti dažniau pasitaikančių tekstų rengimą. Lietuvoje labiausiai paplitusi visus šiuos darbus galinti daryti tekstų rengyklė (redaktorius) „Word“.

Kadaise su pavydu stebėdavome, kaip tekstų rengyklės tikrina angliško ar vokiško teksto rašybą. Todėl pirmasis rūpestis buvo išmokyti programas lietuviškos rašybos. Buvo parengti lietuviškos rašybos tikrinimo priedai: „Juodos avys“, „Raštas“ ir kt. Tik buvo nelabai patogu, kad tuos priedus reikėjo įsigyti atskirai ir pačiam įdiegti į kompiuterį. Šią problemą iš dalies išsprendė bendrovė „Microsoft“, komplektuodama jos gaminamą tekstų rengyklę „Word 2000“ kartu su lietuvių kalbos rašybos tikrinimo priedu (žr. 1 pav.).

1 pav. Rašybos tikrinimo priedas tekstų rengyklėje „Word 2000“ 

Puiku, kad galima tikrinti rašybą. Tik keistai atrodo, kad lietuviška gramatika įvilkta į anglišką drabužį – užrašai programos lange vis tiek lieka angliški. Švelniai kalbant tai nelogiška, o griežčiau – absurdiška. Panašu, kad turėtume padėjėją, tarkim mašininkę, pažįstančią lietuviškas raides, galinčią lietuvišką žodį rasti žodyne, bet lietuvių kalbos nesuprantančią.

Pridėti priedą prie programos kur kas paprasčiau negu ją visą išversti į kitą kalbą. Minėta bendrovė ilgai svarstė, ar jai apsimokės versti programinę įrangą į lietuvių kalbą. Rinka Lietuvoje ne tokia didelė. Ją mažina ir nelegalus programų kopijavimas. Pagaliau ryžosi. 2001 m. Lietuvą pasiekė raštinės programų paketas „Microsoft Office XP“, kuriame buvo į lietuvių kalbą išversta pirmoji šios bendrovės programa – tekstų rengyklė „Word XP“. 2 paveiksle matome šios programos langą. Palyginimui su ankstesne, angliška, programos versija parodytas to paties sakinio rašybos tikrinimas.

2 pav. Programa „Word XP“ su atvertu rašybos tikrinimo langeliu

Sulietuvintoje tekstų rengyklėje stačios kabutės automatiškai keičiamos į lietuvių kalboje vartojamas kabutes (angliškoje versijoje jos keičiamos į angliškas).

Per daugelį metų kai kas priprato prie angliškų užrašų programų languose ir jiems atrodo, kad tie užrašai aiškūs ir suprantami. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Tai įsitikinau iš vieno eksperimento. Kol nebuvo išverstos tekstų rengyklės, informatikos magistrantams, gerai mokantiems anglų kalbą, daviau namų darbą, kad jie parengtų rečiau naudojamų komandų aprašymus. Tikėjausi, kad tais aprašymais galės pasinaudoti jų kolegos, silpniau mokantis anglų kalbą. Deja, teko nusivilti. Pasirodo, kad daugumai nepavyko išsiaiškinti, ką tos komandos daro. Nepadėjo nei angliškas programos žinynas, nei žodynai. O man tapo aišku, kodėl mažai kas pasinaudoja subtilesnėmis nesulietuvintų programų galimybėmis ir dažnai vienas kitą klausinėja, kaip tą ar kitą darbą padaryti su programa.

Su panašiu dalyku vėliau susidūrėme lietuvindami programas. Daug kur pasitaiko sunkia kalba ar žargonu parašytų nurodymų ar paaiškinimų, kad juos ne visada supranta netgi anglistai vertėjai. Ką bekalbėti apie eilinį kompiuterio naudotoją.

Raštinės programų paketas „Microsoft Office“

Trumpiau – MSO. Tai pačių populiariausių programų rinkinys, kurį paprastai turi kiekviena įstaiga, mokykla, individualus kompiuterio naudotojas, jeigu jį domina ne vien žaidimai ar klaidžiojimai po internetą. Į tipinį paketą įeina jau minėta tekstų rengyklė „Word“, skaičiuoklė „Excel“, pateikčių rengyklė „Power Point“, asmeninės informacijos tvarkymo ir komunikacijų programa „Outlook“.

2003 m. pabaigoje bendrovė „Microsoft“ išleido naują šio paketo versiją MSO 2003 ir sulietuvino visas čia paminėtas jo programas. Taigi jau daugiau nei metai su lietuviškomis programomis galime ne tik tekstus tvarkyti, bet ir sudarinėti sudėtingas skaičiavimų lenteles (jų nuolat reikia mažų įmonių savininkams ir didelių buhalteriams), skaidres pranešimams bei paskaitoms rengti (jų reikia mokytojams, dėstytojams ir studentams), asmeninei informacijai tvarkyti, elektroniniams laiškams rašyti ir skaityti.

Vieneri metai – ne tiek daug. Dar ne visi spėjo pereiti prie lietuviškų programų. Vieni dėl to, kad nežinojo, kiti, ypač įstaigos ir mokyklos, kad buvo aprūpinti centralizuotai, nekreipiant dėmesio į tai, kokios programos įdiegiamos į perkamus kompiuterius.

Informacijos apie sulietuvintas programas iš tiesų nėra daug. Vartant lietuvišką spaudą galima rasti daugelį straipsnių, kuriuose aiškinamas angliškas variantas programos, kuri jau prieš metus ar daugiau sulietuvinta. O knygyne aptikau du 2004 m. išleistus vadovėlius kuriuose aprašomi angliški programos „Word“ variantai, nors ši programa lietuviška jau nuo 2001 metų...

Raštinės programų paketas „OpenOffice.org“

Trumpiau – OO. Tai alternatyvus atvirasis programų paketas. Jį sudaro analogiškos programos, kaip ir MSO: tekstų rengyklė, skaičiuoklė, pateikčių rengyklė. Neturi tik „Outlook“ analogo, bet turi ir kai ko daugiau: tinklalapių rengyklę ir grafikos rengyklę.

Tinklalapių rengyklė gana elementari. Grafikos rengyklė turi nemažai modernių braižybos priemonių.

Tai palyginti naujas paketas, pradėtas projektuoti 2000 m. bendrovės „Sun“ komercinio raštinės programų paketo „Star Office“ pagrindu. Nuo 2003 m. pradėtos platinti jo versijos, pretenduojančios į stabilias.

Tais pačiais metais buvo sulietuvinta 1.0.3 versija. Tai buvo bandomasis vertimas, nes originalas dažnai ir daug keitėsi. Jame buvo ir neišbaigtų vietų.

2004 m. buvo lietuvinama nauja, jau gerokai tobulesnė 1.1.3 versija. Išversti visų čia paminėtų programų meniu bei dialogo langų užrašai, kompiuterio pranešimai. Vertime vartojami terminai suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija. O tai svarbus žingsnis ne tik gerinant šio paketo vertimą, bet ir vienodinant bei norminant lietuviškąją kompiuterijos terminiją, nes naujus terminus iš karto visapusiškai išbando programų vertėjai ir pirmieji naudotojai.

Paketas nemokamas. Lietuvišką jo versiją galima parsisiųsti iš interneto (http://ims.mii.lt/openoffice/). Programų aprašymus taip pat galima nemokamai parsisiųsti iš interneto. Tai gal ne taip patogu, kaip turėti spausdintas knygas, bet pigiau.

Sulietuvintos paketo versijos veikia operacinėse sistemose „Windows“ ir „Linux“. Todėl jį ypač patogu naudoti įstaigose ar mokyklose, kuriose naudojamos abiejų tipų operacinės sistemos – sistemos skirtingos, o svarbiausios programos – tos pačios. Taip pat naudingas tiems, kas svarsto, ar pereiti prie atvirųjų programų, bet nesiryžta to padaryti iš karto. Įdiegus OO galima išbandyti atvirąsias programas nekeičiant operacinės sistemos ir neskubant apsispręsti.

Paketų suderinamumas

Lietuvoje daugiausiai paplitęs MSO paketas. Tačiau pastaraisiais metais didėja susidomėjimas OO paketu. Priežastis paprasta – jis nemokamas. Bet daug kas nerimauja, ar vieno paketo programų parengtus dokumentus (rašinius, lenteles, skaidres) bus galima skaityti ir taisyti su kito paketo programomis?

Paketas OO turi savus duomenų formatus, tačiau yra „tolerantiškas“ – gali skaityti ir svetimo, t. y. MSO formato dokumentus, o taip pat įrašyti savus dokumentus MSO formatu. Taigi, jie suderinami. Tačiau abiejų paketų programos turi ir subtilesnių galimybių, kurių neturi analogiška kito paketo programa. Tokiais atvejais dokumentai pakoreguojami, pavyzdžiui, spalvotas ženkliukas pakeičiamas vienspalviu (jeigu kita programa neturi galimybės rodyti spalvotą).

Turinčiam patirtį su vieno paketo programomis, perėjimas prie kito paketo nėra sudėtingas. Komandos panašios, tik kai kurie meniu punktai ar mygtukai kitaip sugrupuoti ar išdėstyti. Tai maždaug tas pats, kaip pereiti nuo to paties paketo vienos versijos prie kitos skirtingesnės versijos.

Taškas ar kablelis

Anglai ir amerikiečiai trupmeninę skaičiaus dalį nuo sveikosios skiria tašku, lietuviai ir beveik visos kitos Europos tautos – kableliu.

Abiejų raštinės paketų programos „moka“ operuoti su kableliu skiriamomis trupmenomis. Tai atitinka ir numatytąsias lietuvių kalbos nuostatas operacinėje sistemoje.

Žodynėlis

Lietuvinimas, lituanizavimas. Programinės įrangos lokalizavimas lietuvių kalbai.

Lokalizavimas. Programinės įrangos pritaikymas darbui konkrečiai kalbinei ir kultūrinei aplinkai: pritaikymas, kad ji teisingai apdorotų tos kalbos rašto ženklus, kompiuterio ekrane matomų tekstų (meniu, dialogo langų užrašų, kompiuterio pranešimų, žinyno) vertimas ir adaptavimas.

Pateiktis. Dokumentas, kurį sudaro demonstravimui skirtas kompiuterinių skaidrių rinkinys. Skaidrės prie kompiuterio prijungtu projektoriumi rodomos (projektuojamos) ant įprasto balto ekrano, panašiai, kaip diaprojektoriumi.

Pateikčių rengyklė. Vaizdinės medžiagos rengimo programa. Jos parengtas dokumentas – pateiktis – yra skaidrių, skirtų demonstruoti projektoriumi, rinkinys

Raštinės programų paketas. Programų, dažniausiai reikalingų įstaigos raštvedybai tvarkyti, rinkinys. Paketą paprastai sudaro tekstų rengyklė, skaičiuoklė, pateikčių rengyklė ir kitos programos.

Skaičiuoklė. Programa, skirta dinamiškai besikeičiančiose lentelėse pateiktiems duomenims apdoroti: atlikti įvairaus sudėtingumo skaičiavimus, grupuoti, rikiuoti, filtruoti, vaizduoti grafiškai.

Skaidrė. Pateikties kadras, skirtas demonstruoti projektoriumi. Tai įprastos skaidrės, padarytos ant skaidrios plėvelės, kompiuterinis ekvivalentas.

Gintautas Grigas