Spausdinti
, kompiuterija
Skelbiame seriją doc. dr. Gintauto Grigo straipsnių. Autorius paprastai ir suprantamai kalba apie tai, kokius darbus su kompiuteriu galime daryti nevartydami anglų kalbos žodynų, aptaria, sulietuvintas kompiuterių programas, lygina lietuvių kalbos kompiuteryje padėtį su kitų tautų kalbomis ir kt.

Mano kompiuteris kalba lietuviškai

Jeigu taip būčiau sakęs prieš penketą metų, mažai kas būtų patikėję, o prieš dešimtmetį tikrai būtų palaikę melagiu. Prisimenu, apie 1993 m. gavome prancūzišką operacinę sistemą „Windows 3.1“ ir daug kas stebėjosi, kad kompiuterio ekrane gali būti ne tik angliški komandų pavadinimai.

Šiandien vargu, ar rastume žmogų, kuris nebūtų girdėjęs, jog esama ir lietuviškų kompiuterio programų, nors ne kiekvienas kompiuterio naudotojas jas turi ar bent žino, kokios programos yra išverstos į lietuvių kalbą. O kompiuterių kasdien daugėja. Gerai žinomos „Microsoft“ bendrovės tarptautinės strategijos direktorius D. Brooks sako, kad kalba, kuri neįsitvirtins šiame elektroniniame pasaulyje, išnyks. Ar lietuvių kalbai negresia toks pavojus? Kokius darbus su kompiuteriu galime daryti nevartydami anglų kalbos žodynų? Ar jau pakanka programų, kad būtų galima sukomplektuoti lietuviškai kalbantį kompiuterį? Kokia lietuvių kalbos vieta kompiuteryje lyginant su kitų tautų kalbomis? Klausimų ir problemų daug. Pabandysime į juos atsakyti ir ieškoti sprendimų.

Kompiuteris ir kalba

Viskas, ką matome kompiuterio ekrane, ateina iš programų, įdėtų į kompiuterį. Jeigu į kompiuterį įdėsime lietuviškas programas, tai jis kalbės lietuviškai, jei vokiškas – vokiškai. Čia kalbėjimą suprantame kaip bendravimą su kompiuteriu raštu. Klaviatūra surenkame kompiuteriui duodamos komandos pavadinimą arba pele spustelime ekrane matomą mygtuką su tos komandos pavadinimu. Kompiuteris informuoja apie darbą arba pateikia klausimus ekrane parodydamas tekstą.

Tam, kad bendravimas su kompiuteriu būtų efektyvus, reikia mokėti tą kalbą, kuria kalba kompiuteris. Ir neblogai mokėti, dargi geriau, negu kalbant su pašnekovu. Ko nesupratai, žmogų gali paprašyti, kad pasakytų aiškiau, ko pats negali pasakyti, gali parodyti gestais. O su kompiuteriu ne taip paprasta.

Nuo ko pradėti kompiuterio lietuvinimą?

Pati pirmoji programa, kuri pradeda veikti įjungus kompiuterį, yra operacinė sistema. Ji valdo kompiuterį ir visas kitas jame esančias programas. Kad ir kokias kitas programas naudotume, operacinės sistemos vis tiek reikės, nors ir nedaug.

Lietuvoje ir pasaulyje daugiausiai paplitusi bendrovės „Microsoft“ operacinė sistema „Windows“. Antroje vietoje – „Linux“.

Operacinė sistema „Windows“

2002 m. į lietuvių kalbą buvo išversta „Windows XP Professional“ versija. Žodžio „Professional“ nereikia bijoti. Sistema puikiai tinka ir įstaigai, ir mokyklai, ir namų ūkiui. Turi šiek tiek daugiau galimybių negu standartinė versija, bet tas niekam nekliudo.

Operacinė sistema padaryta taip, kad kiekvienas galėtų ją sureguliuoti pagal savo poreikius ir skonį. 1 paveiksle parodytas šios sistemos valdymo skydelis. Kai užrašai lietuviški, viskas aišku. Dabar įsivaizduokime, kad tie užrašai svetima kalba ir aiškumas dings. Nenuostabu, kad tokiu atveju ne daug kas ryžtasi pasinaudoti šiomis galimybėmis.

1 pav. Valdymo skydelis

Kitas svarbus operacinės sistemos komponentas yra Windows naršyklė (žr. 2 pav.). Su ja galima tvarkyti visą duomenų ir programų ūkį kompiuteryje: laikmenas tvarkingai suskirstyti į aplankus, mažesnius aplankus jungti į didesnius. Žodžiu, galima padaryti tvarką kaip geroje bibliotekoje.

2 pav. „Windows“ naršyklė

Atkreipsime dėmesį, kad aplankų ir rinkmenų varduose galima vartoti visas lietuviškos abėcėlės raides. Ir ne tik į lietuvių kalbą išverstose operacinėse sistemose, bet ir angliškai „kalbančiose“. Svarbu tik, kad būtų nustatyta lietuvių kalba. Todėl nereikia baimintis, kad tokių vardų neperskaitys kitas Lietuvoje esantis kompiuteris.

Operacinė sistema ne tik valdo kompiuterį ir jo programas. Į ją įdėta keletas programėlių nedideliems darbams.

Grafikos rengyklė „Piešimas“ (angliškoje versijoje vadinama „Paint“) turi pieštuko, kelių rūšių teptukų, trintuko funkcijas atliekančius įrankius, turi įvairių spalvų „dažų“. Ja galima nupiešti netgi sudėtingus paveikslus, parengti brėžinius.

Kita dažnai naudojama programėlė yra beveik kiekvienam reikalingas skaičiuoklis (dar vadinamas skaičiuotuvu arba kalkuliatoriumi). Tai mažiuko kišeninio skaičiuoklio pakaitalas.

Operacinė sistema turi net dvi nesudėtingas tekstų rengykles. Viena skirta grynajam tekstui rinkti. Angliškoje versijoje ji vadinama „Notepad“, lietuviškoje – „Užrašinė“. Kita – raiškiajam (angl. „Wordpad“, liet. „Doroklė“). Tai suprastintas gerai žinomos programos „Word“ variantas. Abi jos rečiau naudojamos. Ne todėl, kad žmonės mažai rinktų tekstų, o todėl, kad renka daug ir įsitaiso tobulesnes tekstų rengykles.

Kartu su operacine sistema platinamas interneto naršyklė „Internet Explorer“. Į lietuvių kalbą Ji išversta ne visa, o tik tai, ko būtinai reikia elementariam naršymui po internetą.

Taigi turėdami vien tik sulietuvintą operacinę sistema galime šį tą nuveikti: geriau pritaikyti savo poreikiams ją pačią, tvarkyti duomenis, skaičiuoti, piešti, naršyti po internetą, rašyti nesudėtingus tekstus. Ir viskas lietuviškai.

2003 m. išleista ir į lietuvių kalbą išversta nauja sistemos versija „Windows 2003“. Ji šiek tiek tobulesnė, todėl jei yra galimybė, geriau įsigyti ją. Tačiau esminių skirtumų tarp jų nėra ir viskas, ką rašėme apie „Windows XP“, tinka ir šiai.

Lietuviška operacinė sistema kainuoja tiek pat, kiek ir angliška, o kai kurios versijos netgi keliais litais pigiau. Mat angliškos sistemos skiriamos angliškai kalbančių šalių rinkai, o ten kainos šiek tiek aukštesnės. Sistema, įsigyjama kartu su kompiuteriu, kainuoja daug pigiau, negu perkant ją atskirai. Todėl perkant naują kompiuterį geriau iš karto pasirinkti lietuvišką sistemos versiją.

Operacinė sistema „Linux“

Šią sistemą sukūrė ir tobulina savanoriai entuziastai. Tai nemokamai platinama atviroji sistema. Gerai, kad galima legaliai naudotis ir niekam nereikia už tai nemokėti. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kadangi sistema atvira, tai jos tobulinimu nesuinteresuotos komercinės struktūros – ką naujo ir naudingo į sistemą įdėsi, galės teisėtai ir nemokamai naudotis konkurentai. Todėl ši sistema dar nėra taip gerai pritaikyta eiliniam naudotojui. Tam, kad naudojimosi patogumas pasiektų komercinių sistemų lygį, reikalingos investicijos. Kai kurios valstybėse tai sėkmingai daroma. Gal būt jų pavyzdžiu paseks ir Lietuva.

Yra kelios atmainos (Gnome, KDE, Debian). Visos jos verčiamos į lietuvių kalbą (žr. 3 pav.). Turi analogiškus komponentus, kaip ir sistema „Windows“.

3 pav. „Linux“ pagrindinio lango fragmentas

Nors Lietuvoje sistema „Linux“ paplitusi mažiau, negu „Windows“ ir kol kas ją į lietuvių kalbą verčia tik entuziastai, tačiau yra gerai, kad jau yra pasirinkimo galimybė tarp dviejų sistemų.

Žodynėlis

Atviroji programa. Laisvai platinama programa kartu su pirminiais tekstais, dažniausiai užrašytais programavimo kalba. Programa galima nemokamai naudotis. Ją galima modifikuoti su sąlyga, kad modifikuota programa bus taip pat atviroji.

Grafikos rengyklė. Grafinės informacijos – piešinių, brėžinių, paveikslų – rengimo programa.

Grynasis tekstas. Tekstas, sudarytas iš vienodo šrifto ir vienodo dydžio rašto ženklų.

Katalogas. Rinkmenų rinkinys. Vienas katalogas gali būti įdėtas į kitą katalogą. Dar vadinamas aplanku.

Naršyklė. Programa žiniatinklio peržiūrai ir informacijos paieškai jame. Naršyklių pavyzdžiai: „Internet Explorer“, „Netscape“, „Mozilla“, „Opera“.

Operacinė sistema. Programų komplektas, valdantis aparatinės įrangos darbą ir teikiantis sąsają su kompiuterio naudotoju.

Raiškusis tekstas. Tekstas, kuriame panaudotos raiškos priemonės: šriftai, spalvos, teksto skaidymas į pastraipas, puslapius ir pan.

Rinkmena, failas, byla. Duomenų rinkinys, turintis vardą. Visi duomenys, su kuriais operuoja, kompiuteris, kurie persiunčiami tinklu arba pernešami kompiuterinėse laikmenose, yra sudėti į rinkmenas.

Tekstų rengyklė. Programa, skirta tekstiniams dokumentams rengti. Rašyklių pavyzdžiai: „MS Word“, „Word Pad“. „Doroklė“.

Gintautas Grigas