Spausdinti

Komentuoja Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas prof. habil. dr. Antanas Pakerys.

Atidžiau panagrinėję naujausius lietuvių kalbos žodynus galime pastebėti, kad kai kurių žodžių kirčiavimas įvairuoja. Pavyzdžiui, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2000), „Mokomajame lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyne“ (Kaunas, 2002) žodžio audra kirčiavimo gretimybės teikiamos tokia tvarka: áudra 1, audrà 4, o V. Vitkausko Lietuvių kalbos tarties žodyne“ (Vilnius, 2001), V. Vaitkevičiūtės parengtoje knygoje Lietuvių kalbos tarties pagrindai ir žodynas“ (Vilnius, 2001) atvirkščiai – audrà 4, áudra 1. Beje, pastaruoju būdu šio žodžio kirčiavimo gretimybės jau buvo nurodytos 1972 m. išleistame Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, nors beveik visuose ankstesniuose žodynuose buvo teikiama tik 1 kirčiuotė – áudra. Tai klasikinis pavyzdys žodžio, dėl kurio kirčiavimo kelis dešimtmečius diskutuoja kalbininkai, mokytojai, studentai, radijo ir televizijos vedėjai, aktoriai – visi, kam rūpi taisyklinga kalba.

Kartais gal net neįtariame, kad šnekamoji kalba jau yra gerokai nutolusi nuo kai kurių žodžių kodifikuotos kirčiavimo normos. Sakysim, daugelyje žodynų nurodoma, kad daiktavardis gañdras yra 2 kirčiuotės, t. y. reikėtų kirčiuoti gañdrai, gañdrų, gañdrams, gañdrais…O šnekamojoje kalboje dažnai girdime sakant gandraĩ, gandrų̃, gandráms, gandraĩs… Galimybę kirčiuoti žodį gañdras dvejopai – pagal 2 ir 4 kirčiuotę – teikia gal tik V. Vitkauskas Lietuvių kalbos tarties žodyne“ (šio daiktavardžio 4 kirčiuotė nenurodyta net akademiniame Lietuvių kalbos žodyne“).

Tokių žodžių, kurių kirčiavimo norma yra svyravusi ir dabar dar nėra visai nusistovėjusi, bendrinėje lietuvių kalboje yra keli šimtai. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Tarties ir kirčiavimo pakomisės posėdžiuose jau apsvarstytas nemažas pluoštas žodžių. Teikiant siūlymus, stengiamasi atsižvelgti į bendrinės kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius. Posėdžiuose paprastai aptariama kelis kartus daugiau žodžių. Tačiau į Kalbos komisijos rekomendacijas įtraukiami tik tie žodžiai, dėl kurių kirčiavimo normos tikslinimo sutariama. Be to, nuolat lyginama su naujausiu Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimu (DŽ4). Visuomenei teikiami kirčiavimo variantai, kurie vienaip ar kitaip skiriasi nuo minėtame žodyne fiksuotos normos, plg.: audrà 4, áudra 1 (DŽ4 atvirkščiai– áudra 1, audrà 4); gañdras 2, 4 (DŽ4 – tik gañdras 2); smė̃lis 2 (DŽ4smė̃lis 2 ir smėlỹs 4) ir pan.

Dviejuose Kalbos komisijos posėdžiuose patvirtintos rekomendacijos dėl kai kurių pirminių (paprastųjų) ir dviskiemenių svetimos kilmės daiktavardžių kirčiavimo. Čia skelbiami abu žodžių sąrašai. Toliau bus svarstomi daugiaskiemeniai svetimos kilmės daiktavardžiai, priesagų, priešdėlių, galūnių vediniai, dūriniai bei kiti žodžiai.

Tikimės, kad šiomis rekomendacijomis galės pasinaudoti žurnalistai, aktoriai, universitetų dėstytojai ir studentai, bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai ir moksleiviai. Kirčiavimo normų kodifikacija ypač aktuali rengiant Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“ bei kitus norminamuosius, mokomuosius leidinius.

Rekomendacijų rengėjai būtų dėkingi gavę pastabų, siūlymų dėl šių bei kitų žodžių kirčiavimo.

Prof. habil. dr. Antanas Pakerys,
komisijos narys