Spausdinti
Komentuoja prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nutarė, kad daiktavardis euras, reiškiantis Europos sąjungos piniginį vienetą, kirčiuotinas pagal antrąją kirčiuotę, taigi tvirtagališkai (eũras 2), pabrėžiant dvibalsio -eu- antrąjį dėmenį. Dvibalsis tariamas labai panašiai kaip būdvardžio siaũras. Trijų linksnių – vns. įnagininko, vietininko ir dgs. galininko – kirtis turi nušokti į galūnę: eurù, eurè ir eurùs (vietininkas pasitaikys labai retai, įnagininkas – dažniau, o pats dažniausias, be abejo, bus dgs. galininkas). Kitus linksnius kirčiuosime taip kaip vardininką: eũro, eũrui, eũrą, eũrai, eũrų, eũrams, eũrais, eũruose.

Tokio sprendimo svarbiausias motyvas – reali vartosena, kitaip sakant, – taip kirčiuoja žmonės. Be to, pagal antrąją kirčiuotę kirčiuojami ir nemaža kitas valiutas pavadinančių žodžių, pvz.: lìtas (plg. litù, litùs), lãtas (plg. latù, latùs), zlòtas (plg. zlotù, zlotùs), rùblis (plg. rubliù, rubliùs), svãras (plg. svarù, svarùs).

Sąmoningesniam bendrinės kalbos vartotojui kalbamasis komisijos nutarimas gali atrodyti kiek neįprastas, nes „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius: Alma littera, 2001), V. Vitkausko „Lietuvių kalbos tarties žodyno“ 2-ajame leidime (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001) euras teikiamas kaip daiktavardis, kirčiuotinas pastoviai (pagal pirmąją kirčiuotę), pabrėžiant, bet trumpai ištariant pirmąjį dvibalsio dėmenį – èuras (plg. taip žodynuose kirčiuojamus tarptautinius žodžius plèura, terapèutas). Kadangi taip ištarti gali tik treniruoti žmonės, tokio kirčiavimo nuspręsta nekodifikuoti.

Prof. habil dr. Bonifacas Stundžia,
komisijos narys