Spausdinti
, kompiuterija
Šį klausimą lankytojams uždavė Lietuvių kalbos informacinėse technologijose svetainė LIKIT.lt. Susumavę apklausos rezultatus ir suminėję lietuviškų programų įsigijimo ir naudojimo sunkumus apklausos rengėjai pasidžiaugė, kad vis dėlto nemažai kompiuterių naudotojų juos įveikė: vidutinis kompiuteris atitinka maždaug du lietuviškumo punktus.

 

   Šį klausimą lankytojams uždavė Lietuvių kalbos informacinėse technologijose svetainė LIKIT.lt. Lietuviškumas vertintas pagal penkis kriterijus:

 1. ar lietuvių kalba – numatytoji operacinės sistemos kalba (jei „Windows“ – dešinėje apačioje žiba LT),
2. ar naudojamasi lietuviška standartinė klaviatūra,
3. ar sulietuvinta operacinė sistema,
4. ar sulietuvintas raštinės programų paketas,
5. ar įdiegtos dar bent penkios sulietuvintos programos.
 
  Svetainės šeimininkai šiuos punktus pakomentavo taip:
 
  „Pirmas klausimas labai lengvas. Tereikia paspausti vieną kitą mygtuką, ir numatytoji kalba taps lietuvių.
 
  Antras punktas sunkiau įvykdomas. Lietuvoje pardavinėjami kompiuteriai su standartine lietuviška klaviatūra nekomplektuojami. Nusipirkti klaviatūrą atskirai arba užlipdyti lipdukus ant naujos gražios klaviatūros ne kiekvienas ryžtasi, o daugelis išvis nežino, kad tokia klaviatūra yra. Be to, turintiems „Windows XP“ arba ankstesnes operacines sistemas, reikia parsisiųsti klaviatūros tvarkyklę. (Į sistemą „Windows Vista“ tvarkyklė jau įdedama, ji čia pavadinta „Lietuviška nauja“).
 
  Trečia, kompiuteris dažniausiai parduodamas su įdiegta operacine sistema, kuri, deja, dažniausiai būna angliška. Kitas lietuvybės stabdys – lietuviškos „Windows“ operacinės sistemos išleidžiamos keliais mėnesiais vėliau, negu angliškos.
 
  Ketvirta, lietuviškas raštinės paketas „MS Office“ taip pat išleidžiamas keliais mėnesiais vėliau, negu originalus. Analogiškų atvirųjų programų („Linux“, „OpenOffice.org“) lietuviškos versijos išleidžiamos operatyviau, bet jas nedaug kas naudoja.
 
  Apie lietuvišką operacinę sistemą „Vista“ ir raštinės paketą „MS Office 2007“ nebuvo išleista nė vienos knygos, o apie jų angliškas versijas išleista apie dešimtį lietuviškų knygų. Populiarūs lietuviški žurnalai aprašinėja darbą vien su angliškomis minėtų programų versijomis.
 
  Paskutinis klausimas paprastesnis. Yra gana daug nedidelių nemokamai platinamų sulietuvintų programų – „Acrobat Reader“, „Skype“, „Firefox“, „Thunderbird“ ir kt. – tereikia jas parsisiųsti ir įdiegti.“
 
  Susumavę apklausos rezultatus ir suminėję lietuviškų programų įsigijimo ir naudojimo sunkumus  apklausos rengėjai pasidžiaugė, kad vis dėlto nemažai kompiuterių naudotojų juos įveikė: vidutinis kompiuteris atitinka maždaug du lietuviškumo punktus.
 
  Plačiau žr. svetainės LIKIT.lt Naujienose.  
 
(Už medžiagą dėkojame dr. Gintautui Grigui.)