Spausdinti
Šiaulių miesto savivaldybei pateikus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai kelis miesto parko tikrinių pavadinimų variantus, teiktiniausiu kalbos požiūriu pripažintas Zubovų parkas. Jis lakoniškas, aiškus, taisyklingas ir patogus vartoti... Taisyklingas būtų ir Šiauliuose svarstomas pavadinimas Chaimo Frenkelio g. (ne Ch. Frenkelio g.).

 

     Šiaulių miesto savivaldybei pateikus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai kelis miesto parko tikrinių pavadinimų variantus, teiktiniausiu kalbos požiūriu pripažintas Zubovų parkas. Jis lakoniškas, aiškus, patogus vartoti ir taisyklingas, žr. VLKK rekomendaciją „Dėl gatvių pavadinimo sudarymo ir rašymo“ (Inf. pran., 2004, Nr. 95). Kai gatvė ar kitas visuomeninis objektas vadinami giminės, šeimos, asmenų grupės vardu, vartojama daugiskaitos forma, pvz., Radvilų g. Radviliškyje, Oginskių g. Rietave, Tiškevičių g. Kaune.

     Visai kas kita, jeigu gatvė ar parkas vadinamas vieno asmens vardu: nusprendus šitokiu būdu įamžinti jo atminimą, pavadinimą turi sudaryti visas – neiškreiptas ir nesutrumpintas – asmenvardis, pvz.: Jono Basanavičiaus g., Vinco Mykolaičio-Putino g. Jei asmuo plačiau žinomas slapyvardžiu ar pseudonimu, tada slapyvardis, pvz.: Žemaitės g. Kitų kalbų asmenvardžių formos vartojamos adaptuotos, pvz., Tomo Mano g. Gatvėms neteikiami gyvų asmenų vardai.

      Taigi, taisyklingas būtų ir Šiauliuose svarstomas pavadinimas Chaimo Frenkelio g. (ne Ch. Frenkelio g.). Seniau registruoti pavadinimai su inicialais nekeistini dėl galimų nepatogumų gyventojams, tačiau sudarant naujus pavadinimus patartina vadovautis VLKK rekomendacija, sudaryta remiantis vietovardžių ir gramatikos specialistų patarimais, kitų šalių patirtimi.

     Gatvėvardžiuose nenurodomi titulai, laipsniai, pareigos ir pan., todėl teiktina oficiali forma ne Grafų Zubovų parkas, o Zubovų parkas, kaip ne Vysk. Merkelio Giedraičio, o Merkelio Giedraičio g., ne Knygnešio Bataičio g., o Antano Bataičio g.  Neoficialioje vartosenoje, be abejo, daug kas titulą grafas prisimins ir vartos, gal net  plačiau paplis pavadinimas Grafų parkas.

     Jeigu asmenybė garsi savo nuopelnais kraštui ar šaliai, vadinasi, atpažįstama pagal asmenvardį, be to, asmenys gyvenime yra turėję įvairių pareigų, titulų, tai būtų sunku ir išsirinkti, ką vartoti pavadinime, o ko nevartoti. Įsivaizduokime, viename mieste Vyskupo Motiejaus Valančiaus g., kitame Rašytojo Motiejaus Valančiaus g., trečiame Blaivybės Sąjūdžio įkūrėjo Motiejaus Valančiaus g...

       Apskritai apie gatvių pavadinimų sudarymą iš asmenvardžių galima pasakyti, kad šis būdas nėra iš pačių teiktiniausių. Pirmiausia, jie nėra trumpi (kaip minėta, vartotinas visas vardas, vardai, pavardė, gal net slapyvardis), todėl nelabai patogūs. Antra, kaip sakoma, „visiems geras nebūsi“: vieni pabrėžia vienokius asmenų nuopelnus, kiti kitokius, treti prisimena trūkumus, skriaudas ir apskritai mano, kad tas pats asmuo neverti pagerbimo. Trečia, asmenvardiniai pavadinimai, palyginus su kitais, mažiausiai patinka patiems gyventojams (žr. naujienose: Gatvių pavadinimai – kas tinka ir kas patinka).

      Todėl labiausiai rekomenduojami neutralūs, paprasti ir aiškūs gatvių pavadinimų sudarymo būdai, norodyti rekomendacijos 2.1.1–2.1.6 punktuose, pvz.: Aušros, Atgimimo, Brolių, Ryto, Spanguolyno ir pan. Prasminga gatvėvardžiuose įamžinti nykstančius krašto vietovardžius – seniausią vietinį paveldą.

      Vis dėlto, asmens atminimo įamžinimas gatvėvardyje, nors ir ne pats prasmingiausias, bet galimas būdas. Kai istorinės asmenybės nuopelnais niekas nebeabejoja – kodėl gi ne. Tačiau siūlytina svarstyti, ar ne prasmingiau garbingų asmenų atminimą įamžinti atminimo lenta, paminklu, kryžiumi;šviesuolių vardu tinka pavadinti biblioteką, skaityklą ir pan.

Aistė Pangonytė,
VLKK Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė

 

Parengta atsakant į laikraščio „Šiaulių kraštas“ klausimus. Žr. Ritos Žadeikytės straipsnį „Istorinė tiesa prieš istorinę cenzūrą“ (siauliukrastas.lt, 2010-11-17).