Spausdinti
, kompiuterija
Mobiliaisiais telefonais siunčiamose žinutėse tik lietuviškam raidynui būdingos raidės koduojamos kitaip nei standartinės lotyniškos raidės, todėl gali kainuoti brangiau.

Dienraščio „Vakaro žinios“ sausio 19 d. numeryje išspausdintame straipsnyje „Lietuviu būti − neregėta prabanga“ rašyta, kad Lietuvoje mobiliojo ryšio paslaugas teikiančios bendrovės ima daug kartų didesnį mokestį už tas SMS žinutes, kuriose yra lietuviškų raidžių, pvz., č, ė, į, ū, ų. Tokiu būdu žinučių siuntėjai netiesiogiai skatinami nevartoti lietuviškų rašmenų, o tai daro nemenką žalą lietuvių kalbai.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija paprašė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ištirti, ar didesnis SMS su lietuviškais rašmenimis perdavimo tarifas pagrįstas ir ar jo taikymas nepažeidžia paslaugos gavėjų teisių. Šios tarnybos prašymu atsakymą pateikė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.

Ryšių reguliavimo tarnyba paaiškino, kad pagal visuotinai naudojamus GSM (visuotinio mobiliojo telefono ryšio) standartus lotyniškos raidės koduojamos 7 bitų kodais, o nelotyniškų raidynų rašmenys (pvz., kinų, slavų, arabų) ir tos lotyniško pagrindo raidynus vartojančių kalbų raidės, kurios turi specifinių ženklų (tarp jų lietuviškos raidės č, į, ų ir kt.), koduojamos 16 bitų kodais. Vadinasi, viena specifinė raidė siunčiant koduojama kaip 2,3 standartinės raidės.

Taigi lietuvių kalba parašytos žinutės iš tiesų ilgesnės. Jei bendras simbolių skaičius viršija 160, žinutė automatiškai suskaidoma į 2 žinutes ir siunčiama kaip atskiros žinutės, o gavėjo aparate jos vėl sujungiamos į vieną. Siuntėjas moka už dvi žinutes.

Tarnybos rašte pabrėžiama, kad „Vakaro žinių“ straipsnyje nurodyta informacija, jog lietuviškomis raidėmis parašytų žinučių siuntimas kainuoja daug kartų brangiau, yra neteisinga.

Netrukus pateiksime specialistų patarimų, kaip sutvarkyti mobiliuosius telefonus, kurie ne visada „perskaito“ lietuviškas raides.