Spausdinti
, vietovardžiai
Panevėžio rajono savivaldybės administracija, remdamasi gyventojo pretenzija, paprašė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos paaiškinimo dėl dviejų įvairiais laikotarpiais skirtingai fiksuotų Karsakiškio sen. kaimo vardo variantų: Kakuncai ir Kakūnai. Klausimą išnagrinėjo Kalbos komisijos Vardyno pakomisės nariai – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vyresn. mokslo darbuotoja dr. Alma Ragauskaitė ir vyresn. mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis. (Šiemet Kalbos komisijos prašymu vardyno specialistai pateikė išvadas jau dėl 30 vietovardžių.)

Panevėžio rajono savivaldybės administracija, remdamasi gyventojo pretenzija, paprašė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos paaiškinimo dėl dviejų įvairiais laikotarpiais skirtingai fiksuotų Karsakiškio sen. kaimo vardo variantų: Kakuncai (žr. „Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas“, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959, p. 306, 739) ir Kakūnai (žr. „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas“, Vilnius: Mintis, 1974, t. 1, p. 164; 1976, t. 2, p. 116). Klausimą išnagrinėjo Kalbos komisijos Vardyno pakomisės nariai – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vyresn. mokslo darbuotoja dr. Alma Ragauskaitė ir vyresn. mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis.

Dabartinis oficialus kaimo vardas Kakū́nai (Karsakiškio sen., Panevėžio r., žr. Adresų registrą, http://www.registrucentras.lt/adr/p/) yra norminis ir autentiškas, paliudytas XIX a. pab. istoriniuose šaltiniuose: 1870 m. Какуны, село (kaimas) Упитская волость, spėjama – baltiškas, kilęs iš numanomo asmenvardžio *Kakūnas (plg. paliudytus istorinius asmenvardžius Kakucis, Kakulis).

Užfiksuota ir daugiau šio vietovardžio variantų: „Lietuvos apgyventose vietose“ (1925 m.) – Kakunčiai, kaimas ir dvaras; Istorinių vietovardžių kartotekoje – lenk. Kakunze, kaimas (1917–1918 m.); kilmininkinė forma – Kakuncų kaimas (1935 m. anketoje); tarpukario Vietovardžių bylose – Panevėžio Kakuncai (kaimas ir viensėdis) → Kakū́nai. Be to, 1935 m. anketoje fiksuota išvestinių vietovardžių – Kakuncų brasta, Kakuncų bala (Panevėžio apskr., Panevėžio vlsč.).

Vardyno specialistų teigimu, Kakuncai yra pirminės formos Kakūnai apslavintas variantas, greičiausiai pirma atsiradęs lenkakalbėje raštinėje, dvaro aplinkoje, vėliau prigijęs ir tarp vietinių gyventojų. Tokią slavinimo galimybę pagrindžia slavų rašytose bažnytinėse knygose užrašytos kitų lietuviškų vietų vardų formos, plg.: Grigaluny, Grigalunce 1759 m. – dab. Grigaliūnai (Švenčionių sen.), Jaciuny, Jaciuncy 1747 m. – dab. Jaciūnai (Švenčionių sen.); dar plg. vtv. Paliūnai – tradicinis lietuviškas vietovardis dabartinėje Lenkijos teritorijoje Palenkės vaivadijoje – ofic. lenk. Poluńce. Pavardžių ir vietovardžių atlietuvinimo komisijos protokolų knygose (1934–1940 m., tiksliau – pirmojoje iš jų) užfiksuotas sprendimas vietovardį atlietuvinti, nustatyti jo norminę formą Kakūnai (protokolo nr. 70, p. 182).

Taigi Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštu rekomendavo nekeisti kaimo vardo Kakū́nai (1 kirčiuotė).

***

Šiemet Kalbos komisijos prašymu vardyno specialistai pateikė išvadas dėl trisdešimties vietovardžių.

Raštu pateiktų klausimų dėl gyvenamųjų vietovių pavadinimų pateikė Radviliškio rajono savivaldybės administracija. Kalbos komisija neprieštaravo dėl pavadinimų dėl kaimo vardo Mėnaičiai pakeitimo į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos jau anksčiau 63-iuoju nutarimu (Žin., 2006, 123-4669) patvirtintą autentiškesnę formą Mináičiai; nurodė kelias tikslintinas vardų formas: turi būti Diauderiaĩ (3b kirč.) – ne Dauderiai, Gelẽžiai (2 kirč.) – ne Gelažiai, Zastar̃čiai (2 kirč.) – ne Žostarčiai.

Be to, nagrinėjami klausimai dėl numatomų gatvių pavadinimų (ypač atidžiai dėl vietovardinės kilmės pavadinimų), taip pat dėl įvairuojančių upių, ežerų, miškų ir kt. geografinių objektų vardų. 

Parengė Aistė Pangonytė,
VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė