Spausdinti
Niujorko Cornellio universiteto mokslininkų dr. Danielio Abramso ir prof. Stiveno Strogačo (Steven Strogatz) teigimu, kalbos, kurių visuomeninis statusas yra menkas, pasmerktos mirti...

„Kalbos statusas tam tikroje visuomenėje yra geriausias žymuo, kuriuo remiantis galima numatyti, ar kalbai gresia mirtis, ar ji pajėgs atsilaikyti“, – rašoma paskutiniame „Nature“ numeryje.

Kalbos evoliucionuoja ir konkuruoja kaip augalai ar žvėrys. Pasmerktos mirti paprastai yra tos kalbos, kurių visuomeninis statusas yra menkas, teigia Niujorko Cornellio universiteto mokslininkai dr. Danielis Abramsas (Daniel Abrams) ir prof. Stivenas Strogačas (Steven Strogatz). Jų manymu, įsikišimas, gebantis paaukštinti retų ir pasmerktų išnykti kalbų statusą, teikia galimybių jas išsaugoti.

„Tūkstančiai pasaulio kalbų nyksta paniką keliančiu tempu – kaip rodo vertinimai, 90 proc. jų gali išnykti drauge su dabartine karta“, – perspėja Abramsas ir Strogačas.

Šie du mokslininkai sukūrė matematinį kalbų konkurencijos modelį siekdami išsiaiškinti, kokį nuostolį retai vartojamoms kalboms, pvz., valų, gėlų (keltų dialektams Velse ir Škotijoje) arba kešujų (Peru, Bolivijos ir Ekvadoro indėnų kalbai), daro vyraujančios kalbos. Modelis pranašauja, kad keltų dialektai Velse ir Škotijoje, kaip ir kešujų dialektas Pietų Amerikoje, veik išnyks apie 2030 m.

Ankstesnieji kalbų dinamikos modeliai daugiausia dėmesio skyrė jų sintaksei, gramatikai ir kitoms pačios kalbos struktūros savybėms, o Abramsas ir Strogačas, gilindamiesi į konkrečia kalba kalbančių žmonių skaičiaus mažėjimą, atkreipė dėmesį į kalbos statusą – jos atžvilgiu išorinę ypatybę – ir priėjo išvadą, kad kalbos likimas labiausiai priklauso nuo ja kalbančių žmonių skaičiaus ir nuo jos statuso, atspindinčio kalbančiųjų visuomenines ir ekonomines galimybes. Nors egzistuoja ir dvikalbės visuomenės, tačiau, pasak mokslininkų, atitinkamų valstybių istorijoje skirtingomis kalbomis kalbančios grupės dažniausiai gyveno skyrium – nebendradarbiavo, buvo atskiros, vienakalbės bendruomenės. Tik visai neseniai tokios bendruomenės ėmė maišytis, o tai savo ruožtu paskatino kalbų konkurenciją.

Mokslininkai ragina imtis priemonių, kurios padėtų sulėtinti kalbų nykimą, ir remiasi prancūziškosios Kvebeko dalies patirtimi: ji rodo, kad kalbų mirtį gali sulaikyti tinkama strategija, padedanti stiprinti grėsmę patiriančios kalbos statusą, – pavyzdžiui, tam tikra politika, švietimas ir reklama.

Iš lenkų kalbos vertė Regina Dobelienė

(Šaltinį žr. http://info.onet.pl/)