Spausdinti
Lietuvių kalbos draugijos ir LKI Kalbos kultūros skyriaus surengtame pokalbyje pareikšta nuomonių dėl 60-ojo VLKK nutarimo 5 punkto naujos redakcijos...

2003 m. lapkričio 28 d. Lietuvių kalbos draugijos ir LKI Kalbos kultūros skyriaus surengtame pokalbyje diskutuota, kokios kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių (svetimvardžių) formos teiktinos mokslinėje literatūroje, informaciniuose leidiniuose ir specialiuose tekstuose.

Pagal naująją Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 60-uoju nutarimu nustatytų principų redakciją (pristatė A. Pangonytė) mokslinėje literatūroje, informaciniuose leidiniuose ir specialiuose tekstuose rekomenduojama teikti originalias svetimvardžių formas, skliaustuose – sulietuvintas. Prof. habil. dr. A. Piročkinas susirinkusiesiems išdėstė argumentus, kodėl, jo nuomone, visuose lietuviškuose tekstuose, net ir nerišliame tekste, reikėtų vartoti sulietuvintas formas, o skliaustuose galima nurodyti ir originaliąsias. Tokį svetimvardžių vartojimo principą palaikė prof. habil. dr. V. Labutis.

Daugelio kitų kalbėjusiųjų nuomone (kalbėjo prof. habil. dr. V. Ambrazas, doc. dr. D. Mikulėnienė, J. Palionytė, dr. P. Kniūkšta, dr. J. Klimavičius, prof. habil. dr. A. Pakerys, habil. dr. N. Sližienė), negalima nustatyti vieno svetimvardžių vartojimo principo ir mokslo, specialiajai literatūrai, ir populiariajai. Pabrėžta, kad visuomenei labai reikia kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių žodynų. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, remiamas Kalbos komisijos, žada pirmąjį tokį žodyną išleisti kitais metais.

P. Kniūkšta projekto autoriams pateikė vertingų redakcinių pastabų.

 

Pastaba. Iki gruodžio 5 d. nuomonę dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo principų galima pareikšti interneto svetainėje www.svarstome.lt.