Spausdinti
11-ąją kirčiavimo rekomendaciją komentuoja Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas prof. habil. dr. Antanas Pakerys.

Bendrinėje lietuvių kalboje vartojama apie 2000 būdvardžių, padarytų su priesaga -inis, -ė. Jų kirčiavimas ne kartą buvo tikslintas, nemažo būrio vedinių ligi šiol nėra visai nusistovėjęs. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, išleistame 2003 m. kompaktinės plokštelės pavidalu (tai antroji elektroninė šio žodyno versija; toliau – DŽ5e), kai kurie priesagos -inis, -ė būdvardžiai kirčiuojami kiek kitaip negu ankstesniuose leidimuose: įdėta naujų kirčiavimo variantų, gretybės sùkeistos vietomis ir pan. Savito kirčiavimo atvejų galima pastebėti pasklaidžius ir kitus bendrinės kalbos reikmėms skìrtus žodynus (pavyzdžiui, V. Vitkausko parengtą Lietuvių kalbos tarties žodyną“ (2001); toliau – LTŽ).

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į šnekamõsios kalbos polinkius ir kirčiavimo normų tradicijas, siūlo tikslinti kai kurių priesagos -inis, -ė būdvardžių kirčiavimą.

Pirmiausia minėtini būdvardžiai, reiškiantys medžiagą, iš kurios ar su kuria kas padaryta, žymintys tam tikrą paskirtį ir pan. Bendrinėje kalboje tokie būdvardžiai dažniausiai turi kirčiuotą priesagą – priklauso 2 kirčiuotei, pvz.: alksnìnis, -ė, beržìnis, -ė, bulvìnis, -ė, drobìnis, -ė, miežìnis, -ė, miltìnis, -ė, sidabrìnis, -ė, šermukšnìnis, -ė, žirnìnis, -ė ir kt. (nepaisant to, kad ne vieno iš šių būdvardžių darybos pamatu eina 1 ar 2 kirčiuotės daiktavardžiai: bùlvė 1, dróbė 1, mìltai 1, al̃ksnis 2, sidãbras 2, šermùkšnis 2 ir kt.). Plg. būdvardžių bulvìnis, -ė, miltìnis, -ė, sidabrìnis, -ė réikšmes: bulvìnė (iš bulvių pagaminta) kõšė, bulvìnis (bulvėms skirtas) maĩšas, bulvìnė žẽmė (joje gerai auga bulvės); miltìniai (iš miltų kepti) blỹnai, miltìnė (miltams skirta) statìnė, miltìnė (miltuose vỹstanti) kirmėláitė; sidabrìnis (iš sidabro padarytas) žíedas, sidabrìniai (sidabro spalvos) plaukaĩ, sidabrìnis (melodingas, skambus) bal̃sas. Tokių būdvardžių reikšmių įvairovę kartais nelengva ir apibrėžti, bet beveik visada čia pasireiškia viena iš pagrindinių – mẽdžiagos – reikšmė.

Nusižiūrėjus į šiuos pavyzdžius į bendrinę kalbą derėtų įsileisti ir daugiau 2 kirčiuotės būdvardžių variantų: agur̃kinis, -ė 1 ir agurkìnis, -ė 2 (plg. agurkìnė sriuba), cùkrinis, -ė 1 ir cukrìnis, -ė 2 (plg. cukrìniai avinė̃liai; žr. cukrìnis, -ė 2 DŽ1), kruõpinis, -ė 1 ir kruopìnis, -ė 2 (plg. kruopìnė dešrà; tik pagal 2 kirčiuotę šis žodis kirčiuojamas LTŽ), líepinis, -ė 1 ir liepìnis, -ė 2 (plg. liepìnės leñtos; šis būdvardis dvejopai kirčiuojamas ir LTŽ), plỹtinis, -ė 1 ir plytìnis, -ė 2 (plg. plytìnis nãmas; abi kirčiavimo gretybės jau įdėtos ir į DŽ5e), žilvìtinis, -ė 1 ir žilvitìnis, -ė 2 (plg. žilvitìnės málkos). Šalia gretybių vỹšninis, -ė 1, vyšnìnis, -ė 2 tinka ir slỹvinis, -ė 1, slyvìnis, -ė 2.

Kiek atsargiau elgiamasi su būdvardžiais, padarytais iš vadìnamųjų tarptautìnių daiktavardžių. Tokie medžiagą reiškiantys būdvardžiai paprastai priskiriami prie 1 kirčiuotės, pvz.: brònzinis, -ė 1, granìtinis, -ė 1, porceliãninis, -ė 1, vanìlinis, -ė 1, zòmšinis, -ė 1. Kai kurie panašios darybos būdvardžiai DŽ3, 4 kirčiuojami dvejopai – pagal 1 ir 2 kirčiuotę, pvz.: aliumìninis, -ė 1 ir aliuminìnis, -ė 2, betòninis, -ė 1 ir betonìnis, -ė 2, kapròninis, -ė 1 ir kapronìnis, -ė 2, kartòninis, -ė 1 ir kartonìnis, -ė 2, kaučiùkinis, -ė 1 ir kaučiukìnis, -ė 2, nailòninis, -ė 1 ir nailonìnis, -ė 2, šokolãdinis, -ė 1 ir šokoladìnis, -ė 2 (plg. dar LTŽ: granìtinis, -ė 1 ir granitìnis, -ė 2, vanilìnis, -ė 2 ir vanìlinis, -ė 1, zomšìnis, -ė 2 ir zòmšinis, -ė 1). DŽ5e kai kurios kirčiavimo gretybės sùkeistos vietomis: aliuminìnis, -ė 2 ir aliumìninis, -ė 1, kapronìnis, -ė 2 ir kapròninis, -ė 1, kartonìnis, -ė 2 ir kartòninis, -ė 1, satinìnis, -ė 2 ir satìninis, -ė 1. Tokiam gretybių keitimui Lietuvių kalbos komisijoje neprìtarta, nes panašiõs sandaros būdvardžių kirčiavimas būtų labai margas: vieni – tik 1 kirčiuotės (pvz., granìtinis, -ė 1), kiti – 1 ir 2 kirčiuotės (pvz., šokolãdinis, -ė 1 ir šokoladìnis, -ė 2), treti – 2 ir 1 kirčiuotės (pvz., kapronìnis, -ė 2 ir kapròninis, -ė 1). Nuspręsta visais šiais atvejais pirmumą teikti pastovaus kirčiavimo lytims.

Gerokai įvairuoja iš prielinksninių ar kitókių junginių padarytų būdvardžių kirčiavimas. Kaip rodo šnekamõsios kalbos stebėjimai, gana dažnai linkstama kirčiuoti tokių būdvardžių priesagą; į šį polinkį atsìžvelgta ir DŽ5e. Todėl dabar siūloma kirčiuoti: kasmetìnis, -ė 2 ir kasmẽtinis, -ė 1, pokirtìnis, -ė 2 ir pokir̃tinis, -ė 1, prieškirtìnis, -ė 2 ir prieškir̃tinis, -ė 1, šiemetìnis, -ė 2 ir šiemẽtinis, -ė 1, šiųmetìnis, -ė 2 ir šiųmẽtinis, -ė 1, tarpmiestìnis, -ė 2 ir tarpmiẽstinis, -ė 1, užklasìnis, -ė 2 ir užklãsinis, -ė 1 ir kt. (anksčiau pirmenybė teikta pastoviam kirčiavimui; bet LTŽ kirčiuojama tik pokirtìnis, -ė 2, prieškirtìnis, -ė 2, tarpmiestìnis, -ė 2, užklasìnis, -ė 2).

Neretai kirtį norima nukelti į būdvardžių priesagą, nors pamatiniai daiktavardžiai turi kirčiuotą priešpaskutinį skiemenį. Ypač išplitęs yra kirčiavimas kišenìnis, -ė 2, o pagal taisyklę turėtų būti kirčiuojama kišẽninis, -ė 1 (plg. DŽ3, 4, 5e kišẽninis, -ė 1 ir kišenìnis, -ė 2; LTŽ – tik kišenìnis, -ė 2). Priesaginis kirčiavimas būdingas ir kitiems panašios darybos būdvardžiams (plg. DŽ1, 2 keleĩvinis, -ė 1, 3, 4, 5e keleĩvinis, -ė 1 ir keleĩvinis, -ė 2, LTŽ – tik keleivìnis, -ė 2; DŽ1, 2 kepùrinis, -ė 1, DŽ3, 4, 5e kepùrinis, -ė 1 ir kepùrinis, -ė 2, LTŽ – tik kepurìnis, -ė 2; DŽ1, 2 krūtìninis, -ė 1, DŽ3, 4, 5e krūtìninis, -ė 1 ir krūtinìnis, -ė 2, LTŽ – tik krūtinìnis, -ė 2; LTŽ, DŽ1, 2 pagálbinis, -ė 1, DŽ3, 4, 5e pagálbinis, -ė 1 ir pagalbìnis, -ė 2; LTŽ, DŽ1, 2 pasáulinis, -ė 1, DŽ3, 4, 5e pasáulinis, -ė 1 ir pasaulìnis, -ė 2; DŽ3, 4, 5e stebùklinis, -ė 1, LTŽ – stebùklinis, -ė 1 ir stebuklìnis, -ė 2 ir pan.). Tačiau kol kas gretybės nėra keičiamos vietomis. Mat žodžių, pretenduojančių gauti priesagos kirtį, esama ir daugiau, bet jų nesiryžtama įsileisti į bendrinės kalbos reikmėms skìrtus žodynus; kirčiuojama tik daržẽlinis, -ė 1, lopšẽlinis, -ė 1, milijõninis, -ė 1, nykštùkinis, -ė 1, pavir̃šinis, -ė 1, vainìkinis, -ė 1, virvẽlinis, -ė 1 ir kt.

Prie dėsningo kirčiavimo aštuntìnis, -ė 2, devintìnis, -ė 2, septintìnis, -ė 2 ir kt. dera ir kelintìnis, -ė 2 (ši gretybė rekomendacijoje teikiama šalia tradicinės išimtinio kirčiavimo lyties keliñtinis, -ė 1, plg. įvardį kelintíems, -óms; žr. dvejopą kirčiavimą LTŽ – keliñtinis, -ė 1, kelintìnis, -ė 2, bet DŽ2, 3, 4, 5e – tik keliñtinis, -ė 1).

Kai kurių priesagos -inis, -ė būdvardžių kirčiavimo gretybių dedama atsižvel̃giant į anksčiau prìimtas rekomendacijas dėl galimo dvejopo pamatinių daiktavardžių kirčiavimo, pvz.: nèrvinis, -ė 1 ir ner̃vinis, -ė 1 (plg. nèrvas 1 ir ner̃vas 2), procentìnis, -ė 2 ir proceñtinis, -ė 1 (plg. pròcentas 1 ir proceñtas 2), smùrtinis, -ė 1 ir smur̃tinis, -ė 1 (plg. smùrtas 1 ir smur̃tas 2), sráigtinis, -ė 1 ir sraĩgtinis, -ė 1 (plg. sráigtas 1 ir sraĩgtas 2), tiesìnis, -ė 2 ir tiẽsinis, -ė 1 (plg. tiesė̃ 4 ir tiẽsė 2).

5e vietovardžių skyriuje kirčiuojama dvejopai: Europà 2 ir Európa 1; tvirtapradis ilgasis balsis ir anksčiau kartais čia būdavo siūlomas tarti (matyt, pagal vokiečių kalbos pavyzdį). Todėl DŽ5e teikiamos gretybės euròpinis, -ė 1 ir európinis, -ė 1. Komisijos nuomone, bendrinei kalbai pakanka pirmojo varianto, kuris jau senokai dedamas į įvairias enciklopedijas, tarties, terminų žodynus.

Remdamiesi pamatinių žodžių daugiskaitos naudininko galūniniu kirčiavimu turime kirčiuoti išvestinių būdvardžių priesagą: daiktáms – daiktìnis, -ė 2, grūdáms – grūdìnis, -ė 2, lėtíems, -óms – lėtìnis, -ė 2, lytìms – lytìnis, -ė 2, mėsóms – mėsìnis, -ė 2, tautóms – tautìnis, -ė 2, ūmíems, -ióms – ūmìnis, -ė 2, žiedáms – žiedìnis, -ė 2 ir kt. Šnekamõjoje kalboje tokiais atvejais dažnai linkstama nenukelti kirčio į priesagą. Tarties ir kirčiavimo pakomisėje buvo svarstyta, ar nereikėtų įteisinti minėtų būdvardžių šakninio kirčiavimo variantų, bet po ilgų diskusijų nutarta tokių gretybių kol kas neteikti.

Beveik visų būdvardžių priesaga -ingas, -a yra gavusi kirtį, pvz.: galìngas, -a 1, garbìngas, -a 1, pavojìngas, -a 1, reikšmìngas, -a 1, sudėtìngas, -a 1, turtìngas, -a 1. Tikrosios išimtys yra kelios: dievobáimingas, -a 1, pérgalingas, -a 1, pérmainingas, -a 1, pìršingas, -a 1, príešingas, -a 1. Kai kurie priesagos -ingas, -a būdvardžiai žodynuose kirčiuojami dvejopai, pvz.: miltìngas, -a 1 ir mìltingas, -a 1, pienìngas, -a 1 ir píeningas, -a 1, sultìngas, -a 1 ir sùltingas, -a 1, varpìngas, -a 1 ir várpingas, -a 1. Komisijos supratimu, bendrinei kalbai pakanka šių žodžių pirmųjų kirčiavimo variantų.

Kita vertus, pastebima, kad būdvardžiai, padaryti iš daiktavardžių, turinčių kirčiuotą priešdėlį są-, dažnai pasakomi dvejaip: ir su priesagos -ingas, -a, ir su priešdėlio są- kirčiu: sąmojìngas, -a 1 ir są́mojingas, -a 1, sąmonìngas, -a 1 ir są́moningas, -a 1, sąžinìngas, -a 1 ir są́žiningas, -a 1. Anksčiau šie būdvardžiai tik su kirčiuotu priešdėliu są- ir tebuvo teikiami (žr.: P. Skardžius. Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, 1936; Lietuvių kalbos rašybos vadovėlis, 1938; Lietuvių kalbos rašybos žodynas, 1948). Be to, reikia prisiminti ir tai, kad panašūs būdvardžiai, padaryti su priesaga -inis, -ė, dabar irgi leidžiami kirčiuoti dvejopai, pvz.: sąjungìnis, -ė 2 ir są́junginis, -ė 1, sąlygìnis, -ė 2 ir są́lyginis, -ė 1. Į visa tai atsižvelgus nuspręsta leisti kirčiuoti dvejopai: sąmojìngas, -a 1 ir są́mojingas, -a 1, sąmonìngas, -a 1 ir są́moningas, -a 1, sąžinìngas, -a 1 ir są́žiningas, -a 1.

Būdvardžių priesagos -ėtas, -a, -ytas, -a, -(i)otas, -a, -(i)uotas, -a bendrinėje kalboje dažniausiai esti kirčiuotos, pvz.: dėmė́tas, -a 1, dantýtas, -a 1, spalvótas, -a 1, ginklúotas, -a 1. Tačiau kai kurie šių priesagų vediniai žodynuose buvo teikiami ir su šaknies kirčiu, pvz.: ašakótas, -a 1 ir ãšakotas, -a 1, audrótas, -a 1 ir áudrotas, -a 1, augalótas, -a 1 ir áugalotas, -a 1, pleiskanótas, -a 1 ir pléiskanotas, -a 1, speigúotas, -a 1 ir spéiguotas, -a 1 ir kt. Priesagų -(i)otas, -a, -(i)uotas, -a vediniai su šaknies kirčiu vis labiau nyksta (DŽ5e atsisakyta daugelio priesagos -(i)otas, -a būdvardžių šakninio kirčiavimo variantų; jie nenurodomi ir rekomendacijoje).

Priesagos -ėtas, -a būdvardžių dvejopas kirčiavimas yra gajesnis, plg. seniai teĩkiamas gretybes: kaulė́tas, -a 1 ir káulėtas, -a 1, saulė́tas, -a 1 ir sáulėtas, -a 1, seilė́tas, -a 1 ir séilėtas, -a 1 (pamatiniai daiktavardžiai yra pastovaus kirčiavimo: káulas 1, sáulė 1, séilė 1). Tas pats polinkis pastebimas kirčiuojant ir kitus panašios sandaros būdvardžius: pelkė́tas, -a 1 ir pélkėtas, -a 1 (plg. pélkė 1), teisė́tas, -a 1 ir téisėtas, -a 1 (plg. téisė 1); nuoseklumo dėlei ta pačia tvarka nurodytinos ir gretybės kerpė́tas, -a 1 ir kérpėtas, -a 1 (DŽ3, 4, 5e kérpėtas, -a 1 ir kerpė́tas, -a 1).

Tradicinė norma – priesagos -yvas, -a būdvardžius kirčiuoti pastoviaĩ. Tačiau šnekamõjoje kalboje juos, kaip ir priesagų -ynas, -a, -onas, -a vedinius, linkstama tarti su kilnojamu kirčiu. Būdvardžių mė́lynas, -a 1 ir mė́lynas, -à 3a, geltónas, -a 1 ir geltónas, -à 3, raudónas, -a 1 ir raudónas, -à 3 gretybės jau senokai kodifikuotos. Todėl manytume, kad nedraustinas ir priesagos -yvas, -a būdvardžių dvejopas kirčiavimas: ankstývas, -a 1 ir ankstývas, -à 3, senývas, -a 1 ir senývas, -à 3, vėlývas, -a 1 ir vėlývas, -à 3 ir kt. Antruosius variantus ypač palaiko kilnojamojo kirčiavimo įvardžiuotinės formos, plg.: ankstyvàsis, -óji, vėlyvàsis, -óji.

Beveik visi priesagos -anas, -a būdvardžiai yra 3a arba 3b kirčiuotės, pvz.: álkanas, -à 3a, dárganas, -à 3a, var̃ganas, -à 3b. Prie jų pritampa ir rū́škanas, -à 3a; žodynuose teiktõs pastovaus kirčiavimo lyties galima atsisakyti (plg. DŽ1, 2 rū́škanas, -a 1, DŽ3, 4 rū́škanas, -a 1 ir rū́škanas, -à 3a, 5e rū́škanas, -à 3a ir rū́škanas, -a 1).

Priesagos -tas, -a vedinio gretybės rim̃tas, -à 4 ir rìmtas, -à 3 rekomendacijoje sùkeistos vietomis (plg. DŽ1, 2, 3, 4, 5e rìmtas, -à 3, rim̃tas, -à 4). Nors šis būdvardis siejamas su tvirtapradžiu veiksmažodžiu rìmti, natūraliaĩ įsigali vedinio tvirtagalė priegaidė, plg. dar: gim̃tas, -à 4 (: gìmti), šil̃tas, -à 4 (: šìlti).

Būdvardžiai paprastai turi tvirtagalę priesagą -iñtelis, -ė, pvz., naujiñtelis, -ė, ploniñtelis, -ė, vieniñtelis, -ė. Tokiam kirčiavimui pirmumas teiktinas nurodant ir retą būdvardį visiñtelis, -ė 1 ir visìntelis, -ė 1 (plg. DŽ1, 2 visìntelis, -ė 1, DŽ3, 4, 5e visìntelis, -ė 1 ir visiñtelis, -ė 1, LTŽ – visiñtelis, -ė 1).

Priesagos -iškas, -a būdvardžiai perima pamatinių daiktavardžių kamieno kirtį ir priegaidę. Kadangi ankstesnėse rekomendacijose teiktas kiek kitoks daiktavardžių kirčiavimas negu žodynuose, verta atkreipti dėmesį ir į priesagos -iškas, -a būdvardžius: káržygiškas, -a 1 (plg. karžygỹs, -ė̃ 3a, káržygį, -ę; atsisakyta daiktavardžio karžygỹs, -ė̃ 3b, kar̃žygį, -ę ir būdvardžio kar̃žygiškas, -a 1 variantų), veidmaĩniškas, -a 1 ir véidmainiškas, -a 1 (plg. veidmaĩnis, -ė 2, veidmainỹs, -ė̃ 3a; gretybės sùkeistos vietomis), veltė̃diškas, -a 1 ir véltėdiškas, -a 1 (plg. veltė̃dis, -ė 2 ir veltėdỹs, -ė 3a; gretybės sùkeistos vietomis), žáltiškas, -a 1 ir žal̃tiškas, -a (plg. žaltỹs 3, žáltį ir žaltỹs 4, žal̃tį), žvýniškas, -a 1 ir žvỹniškas, -a 1 (plg. žvýnas 3 ir žvỹnas 4).

Tai bene svarbiausios priesaginių būdvardžių kirčiavimo normų naujovės, kurias Valstybinė lietuvių kalbos komisija teikia bendrinės kalbos reikmėms.

Prof. habil. dr. Antanas Pakerys,
komisijos narys