Spausdinti
Prielinksnio „pagal“ su galininku konstrukcijos, kuriomis nurodomas sakomo dalyko pagrindas, motyvas arba šaltinis, gana dažnos administracinėje, mokslo kalboje. Nuo konstrukcijos reikšmės priklauso ir skyryba: išskirti konstrukciją ar neišskirti. Reikšmių ir skyrybos niuansus aiškina VLKK narys doc. dr. Gintautas Akelaitis.

Administracinėje, taip pat mokslinėje kalboje, kitaip tariant, nelaisvųjų stilių tekstuose, dažnai vartojamos prielinksnio pagal su galininku konstrukcijos, kuriomis nurodomas sakomo dalyko pagrindas, motyvas arba šaltinis. Šios konstrukcijos veržiasi į laisvųjų stilių – pirmiausia į publicistinio stiliaus – tekstus. Šiame straipsnyje nenagrinėjamos kitų reikšmių prielinksnio pagal konstrukcijos, nenagrinėjami ir nurodytomis reikšmėmis vartojamų konstrukcijų neteiktini variantai – aptariama tik pagrindo, motyvo arba šaltinio reikšmėmis vartojamų prielinksnio pagal konstrukcijų skyryba.

Skyrybos aprašuose (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. 2‑asis pataisytas leidimas, 1992, p. 180, 185) prielinksnio pagal konstrukcijos yra aptariamos įterpinių skyriuje. Todėl nekeista, kad tam, kas rašydamas rūpinasi taisyklinga skyryba, nevalingai susidaro įspūdis, esą tos konstrukcijos administraciniuose, moksliniuose ir kitokiuose tekstuose dažniausiai vartojamos kaip kableliais išskiriami įterpiniai. Iš tikrųjų taip nėra. Pakanka peržvelgti Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno valstybės dokumentų ir Seimo stenogramų pavyzdžius – iškart krinta į akis, kad daugelis prielinksnio pagal konstrukcijų neskiriama.

Pirmiausia reikia turėti galvoje, kad dažniau vartojamos prielinksnio pagal konstrukcijos, kurios reiškia pagrindą, motyvą. Sakinyje jos eina tradicinėse mūsų sintaksėse neminima pagrindo aplinkybe – yra toks priežasties aplinkybės porūšis. Šią sintaksinę paskirtį turinčios prielinksnio pagal konstrukcijos, savaime suprantama, neskiriamos – jos turi ryšį su tariniu.

Būdingi tokių aplinkybių pavyzdžiai (visi iš tekstyno; pora pavyzdžių iš raštų pažymėti rš.): a) Pirmoje įstatymo dalyje matome, kas pagal kompetenciją tai reguliuoja rš.; Šios programos yra parengtos pagal tam tikrus Vyriausybės sprendimus; Pagal tą statutą buvo išrinktas rektorius, perrinktas rektoratas ir t. t.; b) […] tokiu atveju valstybė turi regresinę teisę, ji (valstybė) pagal Civilinį kodeksą atlygina nuo pareigūno nukentėjusiam žmogui nuostolius, o paskui turi teisę išieškoti iš to pareigūno žalos atlyginimą; […] mokesčiai skaičiuojami ne tik pagal Vyriausybės nutarimą, bet ir pagal Žyminio mokesčio įstatymą; Buvo atsakymas, kad pagal įstatymą jai niekas nepriklauso.

Šių dviejų grupių pavyzdžiai kiek skiriasi. Pirmos (a) grupės pavyzdžiuose prielinksnio reikalaujamą galininko formą turintis žodis (kompetencija ar pan.) įvardija ne šaltinį; tas pat pasakytina ir apie Vyriausybės sprendimus. Kas kita statutas – tai dokumentas, vadinasi, šaltinis; tačiau sakinio kontekstas neleidžia jo laikyti šaltiniu. Akivaizdžiausias pagrindo reikšmės (pagrindo aplinkybe einančias) prielinksnio pagal konstrukcijas galima pažinti remiantis vien logika. Kitos (b) grupės prielinksnio pagal konstrukcijos žodžiais nusakomas dokumentas (Civilinis kodeksas, Žyminio mokesčio įstatymas ir pan.) yra tekstas, iš kurio, kaip iš šaltinio, galima imti tam tikrą teiginį ar informaciją. Tačiau sakinių kontekstas rodo, kad jais ką nors darant remiamasi kaip pagrindu. Tai, kas čia paaiškinta, žinoma, yra negramatiniai dalykai, bet tas, kas rašo, jais remiasi pirmiausia. Abiem (a ir b) atvejais prielinksnio pagal konstrukcijos turi gramatinį ryšį su tariniu, įrodomą keliamu klausimu (kokiu pagrindu?).

Panašios kaip b grupėje prielinksnio pagal konstrukcijos eina įterpiniais, jeigu žymi ko nors (informacijos, teiginio) šaltinį. Išimtos iš sakinio, su tariniu jos nesudaro prasmingo posakio. Jos lengvai pasiduoda keičiamos sinoniminiais įterpiniais su kaip ar kt. Beje, įterpiniai su kaip ar įmanomi kitokios raiškos sinoniminiai įterpiniai norminamuosiuose veikaluose laikomi teiktinesniais negu prielinksnio pagal konstrukcijos. Tai irgi yra priežastis, kodėl įterpiniais einančių prielinksnio pagal konstrukcijų tekstuose retai pavartojama. Pvz.:

Aurelijus vis minėdavo žmonių tipus, kurie, pagal jo įsivaizdavimą (: kaip jis įsivaizdavo, jo įsivaizdavimu), sudaro visuomenę; Pagal keistus šio pasaulio dėsnius (: Kaip matyti iš keistų šio pasaulio dėsnių; Tokie jau keisti šio pasaulio dėsniai…), nieko nėra lengviau kaip nuslysti priešingybėn; Pagal galiojantį Baudžiamojo proceso kodeksą (: Kaip matyti (galima spręsti)…) iš galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso), įrodymų rinkimas, įforminimas, pateikimas ir įvertinimas yra monopolizuoti kaltintojų rš. Iš įterpinių konstrukcijų ir tarinio frazių išeitų tik nelogiški dariniai: *visuomenę sudaro pagal jo įsivaizdavimą, *nuslysti priešingybėn pagal […] dėsnius; *monopolizuoti kaltintojų […] pagal kodeksą.

Įterpinio funkcija dar neišsemia visų prielinksnio pagal konstrukcijos skyrybos galimybių.

Ta konstrukcija (kokia ji sakinio dalis – nesvarbu) gali būti skiriama kaip áiškinamasis narys, pvz., […] nuo kitų metų įsigalios Iždo įstatymas, bus finansuojama visiškai kitaip, pagal atliktas paslaugas, ir viskas atsidurs savo vietoje.

Nors nelaisviesiems stiliams nebūdinga, prielinksnio pagal konstrukcijos gali būti įtrauktos į sintaksinės stilistikos reiškinių lauką – ištartos šalutinio pasakymo intonacija ir išskirtos skliaustais, jos tarsi paverčiamos įterpiniais.

Iš tikrųjų tokios prielinksnio pagal konstrukcijos išlaiko pagrindo aplinkybės paskirtį ir reikšmę, sakinyje eina aplinkybėms įprastoje pozicijoje. Parašytos be skliaustų, sintaksiškai ir semantiškai jos visiškai nepakistų, tik prarastų šalutinio pasakymo pobūdį: Tais atvejais, kai pirkėjui atstovaujanti finansų maklerio įmonė atšaukia paraišką (pagal šių taisyklių 21 punktą) arba neįvykus aukcionui (pagal šių taisyklių 25 punktą), yra grąžinamas paraiškos registracijos mokestis; Paskelbus aukciono laimėtoją, surašomas aukciono protokolas (pagal šių nuostatų 2 priedą); Pašto įmonė turi teikti (pagal atskirus nurodymus) informaciją apie užsakytas (išduotas) banderoles ministerijoms ir kitoms valstybinėms institucijoms.

Šitokiais atvejais prielinksnio pagal konstrukcijos kableliais negali būti skiriamos. Įmanomas skyrimas brūkšniais – tada tai, kas tomis konstrukcijomis pasakoma, būtų pabrėžiama. Tačiau administracinių tekstų sakiniuose brūkšniai kaip ekspresyvumo išreiškimo priemonė nevartojami. O ir skliaustų paskirtis iš dalies yra pragmatinė. Administraciniai, moksliniai tekstai paprastai skaitomi sau, tyliai, į apskliaustas konstrukcijas tik užmetama akis – taip palengvinamas sakinio suvokimas, ypač jeigu tas sakinys yra ilgas ir juo reiškiamas sudėtingas turinys. Skliaustų rašymas yra subjektyvus, neprivalomas.

Esama atvejų, kai prielinksnio pagal konstrukcijų pagrindo ir šaltinio reikšmės susipina – sakinyje tinka ir viena, ir kita. Jeigu tokio reikšmių – ir pagrindo aplinkybės, ir įterpinio – sutapimo nešalina platesnis kontekstas, prielinksnio pagal konstrukcijų skyrimas ar neskyrimas laikytinas pasirenkamuoju, pareinančiu nuo to, kas rašo: jeigu rašantysis nori pabrėžti pagrindą, konstrukciją jis parašys be kablelių – kaip aplinkybę, o jeigu nori pabrėžti šaltinį, konstrukciją išskirs kaip įterpinį. Pavyzdys: Deja, teisingumą (,) pagal Baudžiamojo proceso įstatymą (,) vykdo ne tik teismas. Pasakyme teisingumą pagal Baudžiamojo proceso įstatymą vykdo… yra nurodytas pagrindas, o pasakyme teisingumą, pagal Baudžiamojo proceso įstatymą, vykdo… nurodomas šaltinis, kuriuo remiantis toks teiginys formuluojamas. Dar vienas toks pat atvejis: Jei klientas yra fizinis asmuo ar grupė asmenų, tai (,) pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą (,) finansų maklerio įmonei turi būti pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos atitinkama pažyma.

Šiame praktiniame straipsnyje norėta parodyti, kaip atskirti artimas prielinksnio pagal konstrukcijų pagrindo, motyvo reikšmes nuo šaltinio reikšmės. Nuo reikšmių pareina tų konstrukcijų sintaksinės funkcijos (aplinkybė, įterpinys), lemiančios tų konstrukcijų neskyrimą arba skyrimą. Kaip matyti, reikšmės ir sintaksinės funkcijos gali būti susipynusios. Žinoma tiesa: kalbos reiškiniai turi centrą ir periferiją; periferinės reiškinių dalys susilieja viena su kita. Periferijoje nėra griežtų ribų. Todėl negalima formuluoti griežtų, vienareikšmių reikalavimų. Joks, net pats išsamiausias, aprašas (šiuo atveju – skyrybos) negali pateikti galutinių taisyklių visiems atvejams – lieka vietos sąmoningam kalbos vartotojo pasirinkimui. Kaip tik sąmoningam – pasirinkimo nereikia tapatinti su darymu bet kaip: pasirinkimas turi būti suprantamas kaip galimybė pačiam kalbėtojui sakinyje, tekste išreikšti subtilius prasminius niuansus.

Gintautas Akelaitis, doc. dr. (MRU),
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys