Spausdinti
Laikraščio „Klaipėda“ korespondentės Audronės Gliožerienės interviu su komisijos nariu ir VLKK Skyrybos taisyklių grupės vadovu doc. dr. Albinu Drukteiniu.

Gal jau nuo spalio mėnesio galėsime naudotis supaprastinta ir daug patogesne lietuvių kalbos skyryba. Bus mažiau klaidų

Šalyje užvirė diskusijos dėl gresiančios neva didžiausios per keliolika nepriklausomybės metų lietuvių kalbos reformos.

Klaipėdos universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjui docentui Albinui Drukteiniui tai kelia šypsnį. Pasak jo, laukiamus pakeitimus teisingiausia būtų pavadinti ne reforma, o skyrybos taisyklių statuso pertvarkymu.

Jo esmė – atskirti pagrindines taisykles nuo nepagrindinių.

A. Drukteinis yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys ir nemažai prisidėjo prie šio darbo (vadovavo taisyklių rengimo grupei, – vlkk.lt pastaba).

Jis pateikė vieną pavyzdį, demonstruojantį skyrybos taisyklių pertvarką.

Šiuo metu negalima įterpinio „taigi“ skirti kableliais. Tai būtų klaida. O būsimoji skyrybos taisyklių pertvarka šio įterpinio skyrybą priskiria prie nepagrindinių skyrybos dalykų. Todėl „taigi“ galėsime skirti arba neskirti kableliais, ir klaidos nepadarysime.

Verda diskusijos

Dar šių metų pavasarį mokyklų lituanistams Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė papasakojo apie rengiamą skyrybos pertvarką ir neatmetė galimybės, kad naujosios taisyklės įsigalios nuo rugsėjo pirmosios dienos.

Naujieji mokslo metai jau prasidėjo, bet sintaksės fronte – nieko nauja.

Tik visuomenėje dar karščiau verda diskusijos, reikia ar ne skyrybos reformos.

Pasak A. Drukteinio, naujų taisyklių įsigaliojimo data pasistūmėjo į gilesnį rudenį todėl, kad nesutapo naujas skyrybos taisykles rengusios darbo grupės bei pakomisės nuomonės dėl principinių dalykų.

„Šį mėnesį laukia paskutinis svarstymas ir, ko gero, jau spalį „Valstybės žiniose“ pasirodys nutarimas dėl naujų skyrybos taisyklių“, – spėliojo docentas.

A. Drukteinis teigė, jog tiks dabartiniai lietuvių kalbos vadovėliai, iš kurių vaikai mokosi. Tik mokytojams iš skyrybos taisyklių gausos reikės atsijoti būtinuosius dalykus nuo nebūtinųjų ir tai parodyti mokiniams.

Docentas įsitikinęs, kad tai labai palengvins tiek pedagogų lituanistų, tiek vaikų darbą mokyklose.

Prašė mokytojai

Patobulintos sintaksės rengėjai pripažino, kad imtis pertvarkos paskatino mokytojų ir mokinių prašymai keisti skyrybos taisykles.

Uostamiesčio „Ąžuolyno“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Violetos Dumčiuvienės nuomone, skyrybą išties reikėtų supaprastinti.

Pati septyniolika metų mokiusi vaikus lietuvių kalbos, o dabar kuruojanti lituanistus Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji inspektorė Vida Bubliauskienė „Klaipėdai“ pripažino girdėjusi ne vieną nusiskundimą dėl sudėtingos skyrybos tiek iš mokinių, tiek iš pačių mokytojų lūpų.

„Skyryba yra sudėtinga ne vien taisyklėmis, bet ir tų taisyklių išimtimis. Jei mokytojas ties vienu sakiniu suka galvą, tai ką apie mokinį bekalbėti!.. O juk valstybiniame gimtosios kalbos brandos egzamine dažniausiai būdavo tie sudėtingieji ir išimtiniai skyrybos atvejai“, – sakė V. Bubliauskienė, prisiminusi abiturientų nesėkmes.

Patyrė nesėkmes

Jau tapo liūdna tradicija, kad kasmet po lietuvių kalbos egzamino šalis pasibaisėdama ūžteli – nejaugi esame beraščių tauta.

Gimtoji kalba – tarsi baubas šalies dvyliktokams. Valstybinio lietuvių kalbos egzamino (testo) šiemet neišlaikė beveik penktadalis – 18,4 procento – jį laikiusiųjų.

Klaipėdoje šio egzamino neišlaikė 13 procentų abiturientų. Rašybos, skyrybos, kalbos kultūros bei kitos gimtosios kalbos užduotys tapo sunkiu išbandymu 137 jaunuoliams iš 1048 egzaminą laikiusiųjų.

Nesėkmingas šis egzaminas buvo ir pernai – jo neišlaikė 144 uostamiesčio jaunuoliai iš 1043 laikiusiųjų.

Plinta kalbos

Švietimo skyriaus vyriausioji inspektorė V. Bubliauskienė neslėpė abejojanti, ar skyrybos pertvarka palies mokyklas šiemet.

„Naujovės pirmiausia turėtų atsispindėti pakeistose mokyklinėse lietuvių kalbos programose. To nėra, tad vargu ar žadėtoji pertvarka mokyklas pasieks šiais mokslo metais“, – sakė inspektorė.

...O šalyje plinta kalbos, jog po sintaksės ketinama imtis rašybos tobulinimo. Svarstoma, ar nederėtų daiktavardžių ąžuolas, žąsis, ąsotis ir kitų įsimintinų žodžių rašyti be nosinių.

A. Drukteinis tikino, kad laukti rašybos pertvarkos nėra jokio pagrindo. „Tebuvo tik pavienių kalbininkų svarstymai, ir tiek. Valstybinė lietuvių kalbos komisija dirbo tik ties skyryba, dėl rašybos taisyklių pakeitimų nediskutavome“, – paneigė plintančias kalbas apie rašybos pokyčius docentas.

Audronė Gliožerienė, „Klaipėda“