Spausdinti
, konkursai
Skelbiamas 2009 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas. Kartu pateikiami rašybos (R) ir skyrybos (S) ypatumų paaiškinimai.

Skelbiamas 2009 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas. Kartu pateikiami rašybos (R) ir skyrybos (S) ypatumų paaiškinimai. (Santrumpos tekste, paaiškinimai toliau.)

 

2009 m. II turo
DIKTANTAS
Juozas Aputis
Kelyje
    Užužvakar [R1] žarstėme genialias [R2] citatas ir idiomas [R2], vadinome save stoikais [R2] ir patriotais [R2], raginome drąsiai [R3] sutikti lemtį. Dabar jau galiu sakyti, kad lemties šešėlį mums pasiuntė viena priešžiemio [R4] kelionė.

    Važiuojame ir jaučiame, kaip pamažu bjūra [R5] nuotaika, o smilkiniuose tvinkčioja galvosūkiai [R6]. Staiga autobusiukas ima čiuožti [R7]. Vairuotojas perspėja, kad priekyje bus pavojinga nuokalnė, tačiau tai (–) [S1] niekniekis, nereikia pernelyg [R8] baimintis. Visiems į akis krinta [R9] jau pradėjęs [R10] brigzti [R11] mėlynas vairuotojo drabužis ir prakaituota kakta.

   Du mūsų kompanionai [R2] išlipa. Jie pasiryžta [R12] grįžti [R3] savo kojomis. Ne, [S2] nesušalsią [R3, R10], (–) [S3] ne speigai [R13]. Kai pajudame, vairuotojas patylom sako, kad dėl anųdviejų [R14] neramu [R13], o su mumis jam (,) esą(,) [R15, S4] gera, (–) tikslą turėtume kaipmat [R16] laimingai pasiekti.
    Pažeme slenkanti išsigandusi saulė nušviečia [R17] pakelės rugių želmenis(,) [S5] ir pro gulsčiai [R18] drykstantį [R5] rūką atrodo, kad autobusiukas pamažu virsta akvariumu [R2].
   Po netrumpos valandėlės(,) [S6] ne visai susigaudydami, kas darosi, išgirstame, kaip sucypia [R17] stabdomi ratai. Pakalnėn nuotėkio [R19] grioveliu šliuožia [R17] murzini ledo gabaliukai.
    – Kaži(,) [S7] kaip dabar tiems, kur liko vienudu [R14]? – išlipęs [R10] ar mūsų, ar [S8] pats savęs [R20] klausia vairuotojas ir pirštu parodo į korėtą ledą po autobusiuko ratais. – Viskas suyra, viskas, – mįslingai [R3] pakartoja. – Gerai pasakiau? – juokiasi [R17], o mums kol kas [R21] ne juokai [R13] galvoj [R22]. – Beje, [S9] mielieji išsigandėliai, [S10] šiųdienis [R14] mano važiavimas slidžiais keliais dargi [R23] jubiliejinis [R24] (,) dutūkstantas [R25, S11]. Užrašysim.
    [„Kaži(,) kaip dabar tiems, kur liko vienudu?“ – išlipęs ar mūsų, ar pats savęs klausia vairuotojas ir pirštu parodo į korėtą ledą po autobusiuko ratais. „Viskas suyra, viskas“, – mįslingai pakartoja. „Gerai pasakiau?“ – juokiasi, o mums kol kas ne juokai galvoj. „Beje, mielieji išsigandėliai, šiųdienis mano važiavimas slidžiais keliais dargi jubiliejinis(,) dutūkstantas. Užrašysim.“]

    Dėl visa ko [R21] parodo mums žalią knygelytę ir kilsteli [R26] kepurę.   

__________________ 

Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Emociniai ženklai nepažymėti, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai motyvuoti (garso įrašą žr. LRT.lt, čia). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida.
Tekstą be paaiškinimų, tik su skyrybos ir rašybos variantais žr. ankstesnėje naujienoje.
 
Kai kurių diktanto rašybos (R) ir skyrybos (S) ypatumų paaiškinimai
Rašyba
[R1] Žodyje --vakar yra du priešdėliai (skaidykite žodžio dalimis), žodžio reikšmė „diena anksčiau kaip užvakar, prieš tris dienas“ (žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, http://www.autoinfa.lt/webdic/).
[R2] Priebalsė j paprastai nerašoma nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp balsių, kurių viena yra i, nors priebalsis j čia dažnai tariamas, pvz.: genialus, -i (genialias, tariama genijalias), idioma (idiomas, tar. idijomas), patriotas, -ė (patriotais, tar.patrijotais),akvariumas(akvariumu, tar. akvarijumu);kompanionas, -ė(kompanionai, tar. kompanjonai); stoikas, -ė (stoikais – jotas netariamas).
[R3] Nosinės balsės rašomos žodžių šaknyse, kai giminiškuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje, pvz.: drąsiai (drįsti, drąsus, drąsa), grįžti (apgręžti, grąža, grąžtas), (mąslus, mąstyti, mįslė) mįslingai.
Atkreiptinas dėmesys, kad veiksmažodis (nesu)šalti, (nesu)šąla, (nesu)šalo nosines turi tik esamojo laiko šaknyje (taip pat iš jų išvestų formų šaknyse, pvz., šąlantis, -i, šąlant), bet kitų formų šaknyse nosinė nerašoma, todėl (nesušalsiu) – nesušalsiąs, nesušalsią. (Žr. „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“, Vilnius, 1992, p. 17–18, § 9.3–10.)
[R4] Priešžiemis – laikas prieš žiemą (skaidykite žodžio dalimis prieš-žiem-is). Žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, http://www.autoinfa.lt/webdic/
[R5] Esamojo laiko formų šaknyje rašomos balsės y, ū, jeigu kitų to paties veiksmažodžio formų šaknyje nėra nei nosinių balsių, nei mišriųjų dvigarsių an, en, in, un, todėl bjurti, bjūra, bjuro (plg. skurti, skūra, skuro; sužiurti, sužiūra, sužiuro) ir driksti, dryksta, drisko (plg. tviksti, tvyska, tvisko), iš čia es. laiko dalyvis drykstantis, drykstantį. (Žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 19, § 10, 2 pastaba; el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“,  http://www.autoinfa.lt/webdic/.) 
[R6] Dūrinys galvosūkis, -iai sudarytas iš galvos sūkis. Žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, http://www.autoinfa.lt/webdic/
[R7] Žr. pagrindines veiksmažodžio formas – čiuožti, čiuožia, čiuožė.  
[R8] Dalelytė per paprastai rašoma skyrium nuo kitų žodžių, tačiau prieveiksmiai pernelyg („per daug“) ir nepernelyg („ne per daug“) rašomi vienu žodžiu (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 41, § 69). Dar žr. šią konsultaciją, http://www.vlkk.lt/lit/6173
[R9] Bendrinėje kalboje teikiama pirmenybė variantui krinta, o krenta yra šalutinis (dalinis) normos variantas. Žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, http://www.autoinfa.lt/webdic/krìsti, krìta (kreñta), krìto. Plačiau žr. Kalbos konsultacijų banke, http://www.vlkk.lt/lit/4881    
[R10] Visų laikų vyr. g. veikiamųjų dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko galūnėse rašomos nosinės balsės, pvz.: es. l. (esti) yra – esąs, esą; būt. k. l. pradėjo – pradėjęs, -ę, išlipo – išlipęs, -ę; būs. l. nesušalti – nesušalsiąs, - (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 23, § 24).
[R11] Žr. pagrindines veiksmažodžio formas – brigzti,bryzga, brizgo. Žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, http://www.autoinfa.lt/webdic/
[R12] Žodžiai su šaknimi ryž- neturi nosinės balsės (nėra kaitos nei su ilgaisiais balsiais, nei su dvigarsiais): ryžtis, ryžtasi, pasiryžta, pasiryžo, ryžtas, ryžtingas. (Žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 18, § 9 pastabą.)
[R13] Dalelytė ne paprastai rašoma skyrium nuo daiktavardžių, todėl ne speigai, ne juokai. (Kartu rašoma, kai sudaro su jais kitos, paprastai priešingos, reikšmės linksniuojamą žodį, plg.: darbas ir nedarbas, sąmonė ir nesąmonė.) Žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 42–44, § 70, 77.)
[R14] Atkreipkite dėmesį, kad dviejuose žodžiuose paslėpta daugiskaitos kilmininko galūnė -(i)ų – šių dienųšiųdienis, anų dviejų, tačiau įvardžių dviskaitos formos rašomos kartu, plg.: anuodu, anųdviejų; juodu, jųdviejų; šiuodu, šiųdviejų; tuodu, tųdviejų); taip pat vienudu. (Dar žr. konsultaciją Kada „judviejų“, kada „jųdviejų“? http://www.vlkk.lt/lit/4230)
[R15] Modalinis žodis esą, vartojamas reiškiant netiesioginę kalbą, rašomas su nosine kaip ir pamatinė dalyvinė forma (esąs, -ą, žr. R10).
[R16] Žodžių junginiai bei samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu, taigi kaipmat (kaip matai), dar plg. galbūt (gali būti), turbūt (turi būti), nėkart (nė karto) ir pan. (Žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 37, § 58.)
[R17] Veiksmažodžių esamojo 3 asmenyje (ką veikia?) niekada nerašoma -e – tik -ia, todėl nušviečia, sucypia, šliuožia, juokiasi.
[R18] Žodyje gulsčiai priebalsis s supanašėjęs su č ir tariamas kaip š, bet rašoma s, nes lietuvių kalboje yra tik priesaga -- (skaidant žodžio dalimis gul-sč-iaigul-sč-ias, dar plg.: kniūbsčias, -ia.
[R19] Iš (nutekėti, nuteka) nutekėjo sudarytame žodyje nuotėkis įvykusi šaknies balsių kaita, todėl nuotėkis, o ne nuotekis. Dar žr. šią konsultaciją, http://www.vlkk.lt/lit/2195
[R20] „Nosinės raidės nerašomos asmeninių įvardžių , tu ir sangrąžinio įvardžio vienaskaitos galininkuose – mane, tave, save, bet rašomos šių įvardžių vienaskaitos kilmininkuose – manęs, tavęs, savęs.“ (Žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 23, § 24.)
[R21] Nesutrumpėję žodžiai, tiek kaitomi, tiek nekaitomi, nors artimai tarpusavyje susiję, net turintys vieno žodžio reikšmę, paprastai rašomi skyrium, tarp jų ir kol kas, ir visa kas (kilmin. visa ko) dar plg.: šiek tiek, ryt poryt, kaip matai, ana kur ir kt. (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 38, § 59).
[R22] „Priebalsė j rašoma morfologiškai sutrumpėjusių vienaskaitos vietininko formų gale, taigi galvoje sutrumpėjus – galvoj (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ Vilnius, 1992, p. 22, § 21).
[R23] Su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais dalelytė gi rašoma kartu, todėl dargi, žr. konsultaciją Kada dalelytė „gi“ rašoma kartu, o kada atskirai su greta einančiu žodžiu? http://www.vlkk.lt/lit/7001
[R24] Tarptautiniuose žodžiuose prieš lietuviškas priesagas ir galūnes jotas ne tik tariamas, bet ir rašomas, todėl jubiliej-us ir jubiliej-inis, -ė (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 34, § 45).
[R25] Galima dvejopa rašyba: dutūkstantas arba du tūkstantas, plačiau žr. šią konsultaciją http://www.vlkk.lt/lit/4199

          [R26] Pagrindinės veiksmažodžio formos kilstelėti, kilstelėja, kilstelėjo „kiek pakelti ar pakilti“ (žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, http://www.autoinfa.lt/webdic/); variantas kilsterėti, kilsterėja (kilsteri), kilsterėjo yra šalutinis (žr. „Lietuvių kalbos žodyną“ (http://www.lkz.lt/startas.htm; šiame žodyne taip pat teikiamas dar vienas kilstelėja variantas kilsteli).

 
Skyryba
[S1] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (patvirtintų 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), Žin., 2006, Nr. 107-4085) 9 punktą „vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą“, bet tai ne privalomoji skyryba.
[S2] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių, patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103) (Žin., 2006, Nr. 107-4084) 10.2 punktą „sudėtinio bejungtukio sakinio dėmens atitikmeniu einantys teigimo, neigimo, sutikimo ir kitų panašių reikšmių žodžiai (taip, ne, gerai, nieko, kaip, ir pan.) atskiriami kableliu“.  
[S3] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 10.1 punktą bejungtukių sakinių dėmenys privalomai atskiriami; tarp susijusių aiškinamaisiais, priežasties santykiais gali būti vartojamas kablelis arba brūkšnys, taigi ... nesušalsią, ne speigai arba ... nesušalsią – ne speigai.
[S4] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 7.2 punktą modalumą rodantys žodžiai, tarp jų ir žodis esą, gali būti išskiriami, jei norima jiems suteikti įterptinį pobūdį. Daugiau žr. šią konsultaciją, http://www.vlkk.lt/lit/3732
[S5] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 11.1 punktą „sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą“, taigi kablelis nėra privalomas kaip anksčiau (laisvumas pagrįstas vienarūšių sakinio dalių ar vienarūšių šalutinių dėmenų, sujungtų nekartojamais jungtukais ir, ar, arba, nei, neskyrimo principu), bet jis gali būti rašomas.  
[S6] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 4 punktą „išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir daugiau neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą“, taigi tokia aplinkybė nebėra privalomai išskiriama. Klaida tokiu atveju laikomas tik skyrimas iš vienos pusės. Šiuo atveju aplinkybė dar turi prisijungusį šalutinį dėmenį, jis yra privalomai išskiriamas, todėl kablelis aplinkybės pradžioje – prieš ne visai susigaudydami – laisvai dedamas, bet pabaigoje – po šalutinio dėmens kas darosi – privalomas.  
[S7] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 10.3 punktą po žodžio kažin prieš įvardį kas bei įvardinius prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jei norima parodyti prijungimą, todėl po morfologinio kažin varianto kaži kablelis suskliaustas: Kaži(,) kaip dabar tiems, kur liko vienudu?
[S8] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 3.3 punktą vienarūšės sakinio dalys, sujungtos kartojamaisiais jungtukais ir ... ir, ar ... ar, arba ... arba, nei ... nei, čia ... čia, tai ... tai, tiek ... tiek ir kt., yra atskiriamos kableliais. Todėl kablelis tarp vienarūšių papildinių (ko klausia?) ar mūsų, ar pats savęs, sujungtų kartojamuoju skiriamuoju jungtuku ar, privalomas.
[S9] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 6.1 punktą įterpinius privalu išskirti. Šiuo atveju skiriamas įterpinys beje. Daugiau žr. šią konsultaciją, http://www.vlkk.lt/lit/2098
[S10] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių 7.1 punktą „kreipinys, vienas ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas kableliais“. Šiuo atveju kreipinys – mielieji išsigandėliai.

           [S11] Pasakymo važiavimas jubiliejinis(,) dutūkstantas galima dvejopa skyryba: jei žodžiu dutūkstantas norima paaiškinti, patikslinti, kas turima omenyje sakant jubiliejinis, – aiškinamoji sakinio dalis išskiriama; tačiau, jei intonaciškai aiškinimas nepabrėžtas, galima manyti, kad šie žodžiai rodo ne vieno pagrindo požymius ir tik papildo vienas kitą, todėl kablelio tarp jų gali ir nebūti (žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 2.2 punktą).

(Parengė Aistė Pangonytė)