Spausdinti

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ antrąjį pataisytą ir papildytą leidimą. Šis leidimas (2013 m.) nuo pirmojo (2005 m.) skiriasi savo sandara (naujame leidime skolinių sąrašas padalintas į dvi dalis: Leksikos skolinių sąrašą (pagrindinį) ir Senųjų svetimybių sąrašą), atsižvelgiant į viešosios kalbos polinkius ir vartoseną, pakeistas kai kurių skolinių vertinimas, įtraukta naujų aktualių žodžių, išbraukti pasenę, aktualumą praradę skoliniai.

     Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras ką tik išleido „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ antrąjį pataisytą ir papildytą leidimą. Šio leidimo medžiaga apsvarstyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Žodyno pakomisėje, knygai pritarta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2013 balandžio 4 d. posėdyje.

     Antrajame knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime (pirmas leidimas 2005 m.) kitaip pateikta skolinių medžiaga, persvarstytas skolinių vertinimas, įtraukta naujų vartosenai aktualių žodžių, išbraukti pasenę, aktualumą praradę skoliniai.


     1. Naujas knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidimas nuo pirmojo pirmiausia skiriasi sandara.
     2005 m. knygos leidime į vieną skolinių sąrašą buvo surašyti į lietuvių kalbą įvairiu laiku atėję, įvairiuose stiliuose vartojami žodžiai. Naujame leidime skolinių sąrašas padalintas į dvi dalis: Leksikos skolinių sąrašą (pagrindinį) ir Senųjų svetimybių sąrašą.
     Aktualūs, viešojoje kalboje vartojami, paplitę leksikos skoliniai surašyti į pagrindinį Leksikos skolinių sąrašą (jie vertinami vienu iš keturių galimų laipsnių, žr. Konsultacijų banko įrašą „vertinimo laipsniai, ženklų reikšmės“), o daugiausia tarmėse vartoti, dabar tik publicistiniuose tekstuose, grožinėje literatūroje ar šnekamojoje buitinėje kalboje dar pasitaikantys svetimos kilmės žodžiai įtraukti į Senųjų svetimybių sąrašą. Jiems netaikomas keturių laipsnių vertinimo principas, nes jie visi viešajai kalbai neteiktini, bet stilistiniais sumetimais jie įmanomi pavartoti meninio ar publicistinio stiliaus tekstuose.

     Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo svetimybių dalies žodžiai yra įrašyti arba į pagrindinį „Kalbos patarimų“ skolinių sąrašą, arba į Senųjų svetimybių sąrašą. Atsižvelgdama į leksikos skolinių aktualumą Kalbos komisija ketina svarstyti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo svetimybių dalį (vieną iš Žodyno klaidų dalių).


     2. Naujame knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime atsižvelgiant į viešosios kalbos polinkius ir vartoseną, pakeistas kai kurių skolinių vertinimas, patikslinti kai kurių skolinių atitikmenys, pvz.
     bntas tarpt. | vỹturas      (buvo svet. vngt.)
   Realioje vartosenoje bintas vartojamas vyturo reikšme, kaip teiktinas terminas bintas įrašytas į „Aiškinamąjį tekstilės terminų žodyną“ (2001), nurodyta jo reikšmė – „tvarsčiams skirta austinė, megztinė arba pintinė juosta, vyturas“, taigi pakoreguotas ir vertinimas, ir atitikmuo.
     bòileris tarpt. || (vandens) šildytùvas      (buvo svet. vngt.)
   Boileris kaip teiktinas terminas teikiamas „Chemijos terminų aiškinamajame žodyne“ (2003), taigi pakoreguotas ir vertinimas, ir atitikmuo).
     kaladė skol. || 1. trnka; 2. (kortų) málka       (buvo svet. vngt.)
     kaladėlė skol. || 1. trinkẽlė; 2. kubẽlis      (buvo hibr. vngt.)
   Vietoj kaladės, kaladėlių siūlyti atitikmenys vartosenoje neprigijo, tyrimai rodo, kad atsiskyrė šių žodžių vartojimo sritys: vaikų žaidimas vadinamas kaladėlėmis, plytelės vadinamos trinkelėmis (statybos sritis), kubeliai vartojami kulinarijoje, taigi apsispręsta kaladę, kaladėlę vertinti kaip vartotinus žodžius.
     Visą skolinių, kurių vertinimas knygoje pakeistas, sąrašą žr. Konsultacijų banko įraše „skoliniai, pakeistas vertinimas“.


     3. Antrasis leidimas papildytas naujais aktualiais žodžiais, pvz.:
     acquis tarpt. spec. || teisýnas
    
bilbordas svet. ntk. = reklãmos (skelbìmų) lentà
    
bukas svet. ntk. = (mòdelio) albùmas
    
demo X svet. ntk. = demonstrãcinis, , paródomasis, -oji
    
e-šopas svet. ntk. = elektròninė parduotùvė, internètinė parduotùvė
    
karitatyvinis, svet. vngt. – labdarõs, labdarìngas, -a
    
kofinansãvimas tarpt. || ekon. bendràsis finansãvimas
    
raftingas svet. ntk. = plaukìmas (pripučiamai̇̃siais) plaũstais
    
saundtrekas svet. ntk. = gar̃so takẽlis, šnek. gar̃stakis
  
Kai kurie įrašyti žodžiai ne nauji, bet į knygą įtraukti kaip turintys nusistovėjusius, žodynininkų sutartus atitikmenis, kai kurie įrašyti siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į pasikeitusį skolinio vertinimą, pvz., kofinansavimas ilgą laiką buvo vertinamas kaip vengtinas terminas, bet jis patogus sudaryti įvairius rūšinius terminus, taigi jį nutarta vertinti kaip teiktiną terminą.
      Visą naujų į knygelę įrašytų skolinių sąrašą žr. Konsultacijų banko įraše „nauji skoliniai KP knygelėje“.


     4. Iš naujo leidimo išbraukti labai specifiniai siauros vartosenos įvairių sričių terminai, pvz.: bliktis (jūr.), flegmona (med.), hartas (poligr.), humidinis (geogr.), kleimsai (ekon.), perpendikuliaras (mat.), špuras (geol.), tumbleris (el.) ir pan.; tarptautiniai žodžiai, kurių atitikmenys per siauri ar per platūs (pvz.: alèrgiškas, -a tarpt. med. || prk. nepakantùs, -i̇̀, pri̇́ešiškas, -a: čia tik šalutinės perkeltinės reikšmės; blefúoti tarpt. || melúoti, apsimèsti, klaidi̇̀nti: atitikmenys per daug bendri, blefas ne šiaip melas, ne šiaip apgavystė); žargono žodžiai, nes jie greitai pasensta, jų atitikmenų ar reikšmių paprastai yra daugiau, nei įmanoma pateikti skolinių sąraše, o šiuo metu turime jau ne vieną išleistą žargono žodyną (E. Zaikausko „Lietuvių žargono žodynėlis“, Vilnius, 2007; R. Kudirkos „Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas“, Kaunas, 2012).

Aurelija Dvylytė,
VLKK Bendrojo sk. vedėja