Spausdinti

Vardyno pakomisė pernai rinkosi į 12 posėdžių, Sekretoriatas parengė apie 200 ekspertinių išvadų dėl vietovardžių ir asmenvardžių. Kalbos komisija priėmė 14 nutarimų, kuriais papildė valstybių, valdų, jų gyventojų, sostinių pavadinimų ir Lietuvos vietovardžių sąrašus, reglamentavo stotelių pavadinimų sudarymą ir rašymą. Išleistas naujas pasaulio vietovardžių žodyno tomas, atverta piliečių vardų duomenų bazė ir kt.

Vardyno pakomisė pernai rinkosi į 12 posėdžių. Svarstyti probleminiai vardų ir pavardžių, gyvenamųjų vietovių, gatvių, seniūnaitijų ir stotelių pavadinimų norminimo klausimai. Kalbos komisija pakomisės teikimu priėmė 7 nutarimus ir 5 protokolinius nutarimus dėl svetimvardžių, 1 nutarimą dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo papildymo, 1 kartu apsvarstytą su Gramatikos pakomisės nariais – dėl stotelių pavadinimų sudarymo ir rašymo.

Pakomisė, be to, apsvarstė Petro Kimbrio klausimus dėl Šventųjų ir palaimintųjų vardų sąrašo (ekspertizes atliko D. Dilytė-Staškevičienė ir A. Pakerys); išnagrinėjo kalbos tvarkytojų klausimus dėl seniūnaitijų pavadinimų sudarymo (parengė nutarimą, kuris Komisijos buvo priimtas jau 2012 m.).

2011 m. veiklos ataskaitą žr. skyriuje APIE MUS. Veiklos ataskaitos. Toliau – išsamiau apie darbus vardyno srityje.

 Gyvenamųjų vietovių vardai

2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Kalbos komisija pripažino norminiais du vieno kaimo vardo variantus – Šereĩtlaukis ir Šereĩklaukis (Pagėgių sav. Vilkyškių sen.). Savivaldybės administracijai ir seniūnui pranešta, kad oficiali vardo forma Šereitlaukis galėtų būti pakeista į autentiškesnę Šereiklaukis, tačiau dėl keitimo apsispręsti turėtų pirmiausia vietos bendruomenė ir savivaldybės taryba. Variantai ištirti archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus iniciatyva (apie tai Naujienose, žr. čia), dėl poros kitų vietų vardų – Bradeliškės ar Briedeliškės, Briedeliai ir Kukavaitis, Kukavietis ar Kukaveitis – pritrūkus duomenų, sprendimas atidėtas.

Išnagrinėjus Roberto Čerškaus kreipimąsi dėl kaimo vardo Plavìškės (Utenos r. Užpalių sen.), nustatyta, kad senesnis, autentiškesnis piliečio minimas variantas – Pladìškės. Pranešta, jog Kalbos komisija neprieštarautų, jei kiltų iniciatyva pakeisti oficialų vardą Plaviškės (greičiausiai atsiradusį per klaidą) į Pladiškės.

Rytų sentikių cerkvės, neturinčios dvasinės hierarchijos, Perelazų sentikių religinės bendruomenės prašymu išnagrinėta kaimo vardo Perelozai (Jonavos r. Upninkų sen.) kilmė ir vartosena. Nutarta nepritarti prašymui keisti oficialią, lietuvių kalboje įgijusią dėsningą formą Perelõzai į slaviškesnę Perelãzai.

2011 m. pabaigoje išnagrinėtas Visagino savivaldybės administracijos prašymas dėl naujo kaimo vardo. Teikiniui Ramýbė I (pagal gretimo kaimo pavadinimą Ramybė) nepritarta. Romėniški skaitmenys vietų pavadinimuose vartojami, kai pakeitus administracinių teritorijos vienetų ribas tokį patį vardą nuo seno turinčios gyvenvietės patenka į to paties vieneto, pvz., seniūnijos, teritoriją. Kad nekiltų painiava, vardyno specialistai patarė gretimų gyvenviečių vardus atskirti ryškiau nei vien skaitmeniu, o atsižvelgę į vietos aplinką pasiūlė kelis tam kraštui būdingos darybos vietovardžių variantus: a) Saũsašilis – pagal miško, kuriame gyvenvietė kuriasi, vardą Sausašilis (miško vardas fiksuotas vietovardžių kartotekose, o vietiniams nebelabai žinomas); b) Ramùtiškė – tai vienas iš tarpukariu svarstytų gretimo kaimo vardo variantų, bet tuomet buvo pasirinktas ir oficialiu tapo vardas Ramýbė; c) Antãbaltis, Antãbaltė, Pabaltỹs, Pabaltė̃ – gretimų ežerų vardų pagrindu su priešdėliais anta-, pa- sudaryti variantai būdingi rytų aukštaičių kraštui (plg. Antalakaja prie Lakajos upės, Antalamėstė prie Lamėsto ežero, Palūšė prie Lūšių ežero, Pagavaitis prie Gavio ežero, Padysnys prie Dysnos upės). Deja, savivaldybė nutarė laikytis pirminio varianto – Ramybė I.

 

Gatvių pavadinimai

Savivaldybėms ir seniūnijoms toliau rūpinantis adresų suteikimu apimamoje teritorijoje, Kalbos komisijai teko per metus atsakyti apie 200 raštų dėl gatvių pavadinimų taisyklingumo ir teiktinumo. Daugelis teiktų suderinti gatvių pavadinimų buvo taisyklingi. Džiugu, kad, be populiarių įprastų pavadinimų, dažniau stengtasi pavadinimuose įamžinti iš vartosenos nykstančius krašto vietovardžius. Išnykusių geografinių objektų vardai buvo įvertinti palyginus su Lietuvių kalbos institute saugomos vietovardžių kartotekos duomenimis, prireikus ieškota dar gyvų vietos gyventojų paliudijimo.

Komisija nepritarė gatvių pavadinimų sudarymui iš tarminių arba svetimų vietovardžių formų, pavyzdžiui, vietoj Rubno g. rekomenduotas pavadinimas Kirtimų g., vietoj Gaigolkos g. –Gaigalinės g. Vilniaus r.; Baluosio g. – ne Baluosės g. pagal ežero vardą Baluosỹs, Jaugilos g. – ne Jaugėlos g. pagal upėvardį Jaugilà. Savivaldybėms stengtasi priminti, kad asmenvardinės kilmės pavadinimai nėra iš teiktiniausių, – labiau rekomenduojami trumpi, neutralūs gatvių vardai, nurodyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“ (Inf. pran., 2004, Nr. 95) 2.1.1–2.1.6 punktuose, o norint taisyklingai sudaryti asmenvardinį gatvėvardį, pavadinime turėtų būti rašomas visas vardas ar, jeigu asmuo jų turėjo ne vieną, vardai ir pavardė. Išskirtinis atvejis – pateiktas suderinti pavadinimas Antano ir Motiejaus Miškinių g.: nors asmenvardžiai tiksliai užrašyti, pavadinimas būtų nepatogus dėl ilgumo, todėl patarta svarstyti trumpesnius variantus: Brolių Miškinių g. (plg. Brolių Mozerių g. Vilniuje) ar Miškinių g. (plg. Radvilų g.).

Retais atvejais atkreiptas dėmesys į gramatikos (Paparčių g. geriau negu Paparčio g.) ir rašybos dalykus, pavyzdžiui, kad visi vardo dalies žodžiai pradedami didžiąja raide (turėtų būti Vandens Lelijų g. – ne Vandens lelijų g., Aukštų Girių g. – ne Aukštų girių g.), kad vartojant skaitmenį, galūnė tradiciškai rašoma kartu su minkštumo ženklu (Pašilių 3-ioji g. – ne 3-oji, plg. trečioji). Kai kurie pavadinimai kėlė abejonių dėl prasmės (pvz.: Balandų g., Varpučių g., Usnių g., Pakelės g.), ilgumo (pvz.: Neries Krantinės g., Gerų Kaimynų g.) arba ir prasmės, ir teiktinumo (Karčemos g., Komprojekto g.).

Iš kelių savivaldybių gavus pranešimų apie oficialiuose valstybės registruose iškraipomus savivaldybių pateiktus duomenis: kai savivaldybės taryba būna patvirtinusi gatvėvardį su visu vardu ir pavarde, o registro išraše vartojamas sutrumpintas asmenvardis ir dėl to kyla abejonių dėl duomenų patikimumo, – kreiptasi į VĮ Registrų centrą su prašymu visuose registruose teikti oficialiąsias asmenvardinės kilmės gatvių pavadinimų formas. Adresų registre gatvių pavadinimų autentiškumas užtikrintas, kituose ieškoma galimybių jį užtikrinti.

Išnagrinėjus didžiųjų miestų savivaldybių kalbos tvarkytojų pateiktą medžiagą apie transporto stotelių pavadinimus, parengta ir priimta rekomendacija „Dėl stotelių pavadinimų sudarymo ir rašymo“; parengtas seniūnaitijų pavadinimų sudarymo ir rašymo projektas (priimtas 2012-02-02 nutarimu Nr. PN-1).

 
Svetimvardžiai

2011 metais Kalbos komisijos posėdžiuose priimti 7 nutarimai ir 5 protokoliniai nutarimai dėl valstybių, valdų bei kraštų, jų gyventojų ir sostinių pavadinimų.

Iš Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos lėšų baigtas rengti vietovardžių žodynas „Pasaulio vietovardžiai. Azija I“ (išleistas).

Lietuviškosios „Vikipedijos“ administratoriaus prašymu pateikta rekomendacijų tradicinių lietuviškų vietovardžių klausimu.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos prašymu peržiūrėta vertėjams numatyta teikti medžiaga apie karalių vardus ir prievardžius, antikinius, įmantrius vardus, gyvūnų vardus, taip pat vardų bei pavardžių keitimą.

Kalbos komisijos sekretoriatas parengė Lietuvos institucijų veiklos geografinių pavadinimų tvarkybos srityje ataskaitą, kuri kartu su Baltijos skyriaus ataskaita pateikta Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) 26-ojoje sesijoje (2011 m. gegužės 4–6 d. Viena).

 
Asmenvardžiai

Seimo Užsienio reikalų komitetui Kalbos komisija pateikė pastabų dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto, komisijos atstovai dalyvavo keliuose pasitarimuose dėl asmenvardžių Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Teisingumo ministerijos surengtose diskusijose.

Pilietybės reikalų komisijai dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos prezidento dekretuose atsakyta, kad norint pateikti kalbines rekomendacijas dėl svetimvardžių užrašymo, reikalinga teisės norma, kuria būtų nustatyta, kuris iš lingvistiniu požiūriu dviejų galimų variantų vartotinas dekrete: sulietuvintas ar originalus. Atkreiptas dėmesys į tai, kad klausimai dėl asmenų, kurių vardas ar (ir) pavardė turi ne lietuvių kalbos raidžių, neatspindi tikrojo problemos masto ir diskriminuoja asmenis, kurių vardas ar (ir) pavardė pirminiame šaltinyje užrašyti raidėmis, sutampančiomis su turimomis lietuvių kalbos raidyne, tačiau jų grafinė forma tarimo neatspindi. Komisijos atsakyme pabrėžta, kad pavienių nelietuviškų raidžių perrašymas, neatsižvelgiant į viso asmenvardžio tarimą, lingvistiniu vertintinas kaip nenuoseklus.

Kalbos komisijai atstovauta dviejose apylinkės teismo nagrinėtose bylose dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose. Vilniaus apygardos administraciniame teisme laimėta byla prieš asmenį, kuris prašė panaikinti Kalbos komisijos atsakymą dėl Civiliniame kodekse vartojamos sąvokos.

Sekretoriatas per 2011 metus iš viso parengė apie 80 raštų dėl asmenvardžių rašybos, darybos ir variantų. Daugiausia klausimų sulaukta iš metrikacijos įstaigų ir fizinių asmenų. Nepritarta pageidavimams keisti turimą taisyklingą vardą į svetimos rašybos (pvz., Loreta į Loretta, Raimundas į Raymund). Nepritarta ir moterų pageidavimams turėti vyriškosios formos pavardes arba pavardes su galūne -a, bet neprieštarauta dėl moterų ir mergaičių pavardžių be šeiminį statusą išduodančios priesagos tik su lietuviška galūne -ė.

Stengtasi patarti nekeisti paveldimų asmenvardžių – pavardžių, tačiau Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklėse (patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111; Žin., 2001, Nr. 56-2007) yra numatyta galimybė trumpinti pavardę, „jei ta pavardė tradicinėje vartosenoje turi trumpesnį, nepriesaginį, variantą“. Todėl daugeliu atvejų Kalbos komisija neprieštaravo tiek dėl moterų (8), tiek dėl vyrų (14) pavardžių trumpinimo: dažniausiai pageidauta trumpinti numetant formantus -evič- (9), -avič- (4), -ovič- (2), taip pat -ausk- (3), pasitaikė, kad pageidauta numesti formantus -ait-, ėn-, -ov-.

Teisingumo ministerijai pateiktos Vardyno pakomisės rekomendacijos dėl dvigubų pavardžių darybos.

Kalbos komisijos užsakymu atliktas taikomasis dabartinės lietuvių kalbos tyrimas – „Lietuvos gyventojų vardų mokslinė analizė“ (projekto vadovė doc. dr. Daiva Sinkevičiūtė, VU). Iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų sudarytas Lietuvos Respublikos piliečių vardų registras ir Rekomenduojamų vardų sąrašas paskelbti (kol kas nepilni) specialiai vardams sukurtoje pasvetainėje VARDAI.vlkk.lt. Pasvetainė atverta interneto lankytojams 2012-ųjų pradžioje. Tikimasi, kad šie vieši duomenys ir skelbiami straipsniai prevenciškai atsakys į daugelį tėvų, renkančių vaikams vardą, ir metrikatorių, forminančių vardų suteikimą ir keitimą, klausimus.

Parengė Aistė Pangonytė