Spausdinti
Kalbos komisija Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pasiūlė svarstyti dvejopų įrašų (valstybine ir originalo kalbomis) Lietuvos Respublikos piliečio pase galimybę: šis kompromisas padėtų išspręsti įsisenėjusią užsienietiškų pavardžių pateikimo dokumentuose problemą nepažeidžiant Konstitucijos.

Kalbos komisija, viena iš Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pasiūlė svarstyti dvejopų įrašų (valstybine ir originalo kalbomis) Lietuvos Respublikos piliečio pase galimybę: šis kompromisas padėtų išspręsti įsisenėjusią užsienietiškų pavardžių pateikimo dokumentuose problemą nepažeidžiant Konstitucijos.

Kalbos komisija Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties Mildos Čijunskaitės byloje. Lietuvos pilietė M. Čijunskaitė, Jungtinėse Valstijose sudariusi santuoką su Lietuvos piliečiu Gintu Petrumi, pareikalavo, kad Vilniaus m. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius į lietuvišką santuokos liudijimą įrašytų jos pasirinktą vyriškąją pavardės formą Petrus, nors JAV išduotame santuokos liudijime posantuokinė jos pavardė nebuvo nurodyta. Kasaciniame skunde Kalbos komisija išdėstė argumentus, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas pripažinti JAV teisės viršenybę yra nepagrįstas ir kad M. Čijunskaitei naujoji pavardė turėtų būti suteikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise. Teismas skundą priėmė nagrinėti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 10 d. patenkino Rusijos Federacijos pilietės prašymą priimti sprendimą dėl jos santuokinės pavardės lietuviškos formos Valickienė (vietoj ankstesnės Valitskene) įrašymo į leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisme kalbines išvadas teikė Kalbos komisijos darbuotoja A. Pangonytė.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius informuotas apie problemas dėl kitų valstybių piliečių ar asmenų be pilietybės vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose (lietuviška pavardė iškraipoma keletą kartų ją perrašius iš vieno raidyno į kitą, pavyzdžiui, iš lietuvių kalbos į ukrainiečių ir iš ukrainiečių į anglų). Sunkumų kyla dėl nepakankamo teisinio vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose reglamentavimo, kartais ir dėl Vidaus reikalų bei Teisingumo ministerijų dėmesio trūkumo. Apie problemas pranešta Užsienio reikalų ministerijai, pasiūlyta ieškoti galimybių, kad Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos piliečių asmens dokumentų lotyniškoje dalyje būtų vartojama per santuoką įgyta lietuviška pavardės forma.

Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui pateiktas pagal lietuvių kalbos taisykles sudarytų šeimos pavardžių formų įvairovę liudijančio rašto pavyzdys, kad Lietuvos Respublikos piliečiams kitose šalyse susidūrus su keblumais dėl tėvo (vyro), motinos (žmonos) ir dukters pavardžių formų skirtumų ir kreipusis į ambasadą ar pan. būtų paliudyta jų šeiminė tapatybė.

Atsižvelgus į gyventojų poreikius Lietuvos archyvų departamentui pasiūlyta archyvų išduodamuose pažymėjimuose nurodyti, kokia kalba (jei ne lietuvių kalba) buvo rasti įrašai, pateikti originalias asmenvardžių (ir vietovardžių) formas. Tai sumažintų abejones dėl asmenų tapatumo, kalbos specialistams padėtų spręsti vardo ir pavardės formų variantų atsiradimo klausimus arba lokalizuoti vietovę. Į siūlymą atsižvelgta.