Spausdinti

Norminamoji ir ekspertinė veikla

2003 metais įvyko 9 Kalbos komisijos posėdžiai (žr. 2 priedą). Surengta 90 pakomisių posėdžių: Terminologijos pakomisės – 37, Žodyno pakomisės – 15, Tarties ir kirčiavimo pakomisės – 12, Tipinių kalbos kultūros programų laikinosios pakomisės – 11, Vardyno pakomisės – 7, „Kalbos patarimų“ pakomisės – 5, Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės – 2, Vadovėlių vertinimo pakomisės – 1.
Įvairioms institucijoms ir asmenims parengta 401 ekspertinė išvada: dėl vietovardžių – 134, dėl asmenvardžių – 97, dėl terminų ir sąvokų – 73, dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų – 44,dėl dokumentų kalbos – 13, dėl viešųjų užrašų – 8, dėl kitų dalykų – 32.
Aprobuota 10 terminų žodynų ir 9 terminų standartai. Apsvarstyta 10 svetimžodžių ir jų lietuviškų atitikmenų sąrašų (beveik 1000 terminų). Patvirtintos ir paskelbtos 5 kirčiavimo rekomendacijos.
Suderinta 692 įvairių dokumentų (diplomų, pažymėjimų, leidimų) blankų projektai.
Gautas 731 raštas (iš valstybės ir savivaldos institucijų – 484, iš asmenų – 140, iš privačių įmonių – 101, iš visuomeninių organizacijų – 6), išsiųsta 730 raštų. Iš kalbos programas vykdančių institucijų gautas 1001 raštas, išsiųsta 680 raštų.

<...>

Asmenvardžiai
Apsvarsčiusi visuomenės reiškiamas nuomones ir Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadą, kad dėl šeiminę padėtį atskleidžiančių pavardžių priesagų moterys gali būti diskriminuojamos, Kalbos komisija 2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009) nustatė, kad moterų ir mergaičių pavardės iš vyriškų pavardžių gali būti daromos ne tik su tradicinėmis priesagomis, bet ir su galūne .
Moterų pavardžių darybos klausimais konsultuotas Klaipėdos civilinės metrikacijos skyrius, teikęs apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo patenkinti Vilijos Bertašiūtės prašymą po santuokos vadintis Rudis. Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymą leisti pasirinkti vyrišką pavardės formą atmetė.

Vietovardžiai 
26 savivaldybėms pranešta, kad Vardyno pakomisė patikslino jų teritorijose esančių gyvenamųjų vietų vardų formas arba kirčiavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė (dabar – Registrų centras) paprašytos pradėti 17-os gyvenamųjų vietų vardų (rašytinės formos) pakeitimo procedūras. Registro įmonės paprašyta Gyvenamųjų vietų registre patikslinti 18 kaimų vardų priegaides ir kirčiavimą.
Parengtos 9 išvados dėl kaimų vardų keitimo. Nepritarta vieno kaimo vardo keitimui nenorminiu variantu.
Per metus suderinta apie 200 gatvių pavadinimų.
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta pastabų dėl vietovardžių Pasaulio šalių ir teritorijų registre.

Svetimvardžiai
2003 m. priimti nutarimai: spalio 2 d. nutarimas Nr. N-3 (88) „Dėl Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl valstybių pavadinimų“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 97-4389) ir nutarimas Nr. N-4 (89) „Dėl Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 97-4390). Valstybių ir sostinių pavadinimų keitimai daromi pagal tarptautinio standarto ISO 3166-1 pakeitimus, bendradarbiaujant su Lietuvos standartizacijos departamentu.
2003 m. protokoliniu nutarimu patvirtinti JAV valstijų, Jungtinės Karalystės grafysčių, Šiaurės Airijos ir Airijos provincijų, Vokietijos žemių pavadinimai pagal Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto teikinius („Informaciniai pranešimai“, 2003, Nr. 10).
Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutui užsakyta parengti „Pasaulio vietovardžių žinyną“. Jame bus teikiamos ir originalios, ir adaptuotos kitų šalių vietovardžių formos. Leidinys turėtų tapti parankine žurnalistų, redaktorių priemone.

Norėdama išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į svetimvardžių vartojimą Kalbos komisija užsakė sociologinį tyrimą. Gauti rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojai iš esmės sutinka su Kalbos komisijos nustatytais svetimvardžių vartojimo principais. Didesnė apklaustųjų dalis manė, kad mokslo leidiniuose bei informaciniuose leidiniuose ir dokumentuose svetimvardžiai rašytini originalo kalba.
2003 m. kovo 13 d. Kalbos komisijos posėdyje aptarus sociologinio tyrimo išvadas nutarta patobulinti 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 5 punkte išdėstytus kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principus ir tai pavesta išplėstinei Vardyno pakomisei. Pakomisė peržvelgė svetimvardžių vartojimo lietuvių kalboje tradiciją, išklausė atskirų sričių specialistų – naujienų agentūrų vertėjų ir redaktorių, Migracijos departamento, Nacionalinės žemės tarnybos atstovų – siūlymus, susipažino su Lietuvos geografų ir kartografų draugijos, Lietuvos vartotojų asociacijos nuomone ir pirmąjį naujos redakcijos principų projektą paskelbė liepos 2 d. Kalbos komisijos tinklalapyje. Projektas sulaukė visuomenės susidomėjimo, paskatino atsinaujinti diskusijas dėl svetimvardžių žiniasklaidoje. Apibendrinusi pastabas pakomisė parengė antrąjį projektą. Jame teikiamos paprastesnės nei galiojančio nutarimo formuluotės, primygtiniau rekomenduojama greta originaliųjų formų nurodyti sulietuvintąsias.
Šis projektas metų pabaigoje buvo pateiktas visuomenei svarstyti Atviros Lietuvos fondo inicijuotoje interneto svetainėje www.svarstome.lt, taip pat pristatytas vertėjų ir redaktorių seminare, Lietuvių kalbos draugijoje ir Lietuvių kalbos institute. Nutarimo projektas bus tobulinamas 2004 m. Numatyta peržiūrėti ir kitus su svetimvardžių vartojimu susijusius nutarimus arba jų dalis.

 Visa ataskaita bus skelbiama skyriuje APIE MUS/ Veiklos ataskaitos.