Spausdinti
, kompiuterija

Prieš dešimtį metų buvo parengta pirmojo šio amžiaus dešimtmečio lokalizavimo darbų apžvalga [1]. Atėjo laikas antrojo dešimtmečio apžvalgai. Bandysime prisiminti, kokie darbai buvo tęsiami, kas naujo padaryta, kas liko naujam dešimtmečiui. Pirmiausia pateiksime svarbesnių įvykių chronologiją. Toliau aptarsime, kas buvo padaryta atskirose veiklos srityse. Peržvelgsime nuo smulkiausių elementų – rašto ženklų iki tekstų. Pabaigoje pakalbėsime apie mokslą, studijas ir gaires ateičiai. 

Svarbesnių įvykių chronologija

2011 m.

  • 2011-02-24 Ministro Pirmininko tarnyboje priimtas sprendimas iki 2011 m. liepos 1 dienos darbo vietų kompiuteriuose įdiegti sulietuvintą programinę įrangą (Windows XP, Windows 7, Microsoft Office 2003, Microsoft Office 2010) [2]. Buvo rekomenduojama ją įdiegti ir kitoms valstybės institucijoms. Tačiau pasižvalgius po keletą įstaigų neteko pastebėti, kad rekomendacija būtų vykdoma. 
  • 2011-07-01–15 Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (LIKS) atliko apklausą apie mokymui naudojamų kompiuterių lietuviškumą universitetuose ir kolegijose Rezultatas: tik ketvirtadalis kompiuterių turi lietuvišką operacinę sistemą ir tik trečdalis lietuvišką raštinės paketą. 
  • Išleistas „Informatikos, kompiuterijos ir telekomunikacijų anglų-lietuvių kalbų žodynas“ [3]. 
  • Parengtas programų lokalizuotojams skirtas „Kompiuterijos frazynas“ (skaitmeninė versija) [4]. Frazyne pateikta apie tūkstantis frazių su 250 neįprastai verčiamais angliškais žodžiais arba stabiliais jų junginiais. 
  • Išleistas vadovėlis „Programinės įrangos lokalizavimo pagrindai“ [5]. Skirtas universitetų studentams. 

2012 m.

  • 2012-03-21 Lietuvos kompiuterininkų sąjungoje įkurta Lokalizavimo sekcija Pradžioje sekcija turėjo 9 narius, 2020 m. pabaigoje – 20. 
  • 2012-04-01 – 2014-09-30 vykdytas projektas „Visuomenei aktualios programinės įrangos lokalizavimas, programoms reikalingų priemonių sukūrimas“ [6] (toliau jį vadinsime trumpiau – PR1). Sulietuvintos 4 programos (žr. toliau), parengti 3 nauji žodynai, papildytas frazynas, parengta vertimo atmintis.
  • Atnaujinta ilgą laiką buvusi neveikli svetainė „Lietuvybė.lt“. Svetainę tvarkyti ir prižiūrėti ėmėsi Rimas Kudelis. 
  • 2012 m. ruduo Vilniaus universiteto Kauno fakultete įsteigta bakalauro studijų programa „Audiovizualinis vertimas“. 
  • 2012-10-23 Įkurta svetainė „Raštija.lt“ Integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių informacinė sistema. 
  • 2012-12-20 Vilniaus universiteto doktorantė Dainora Maumevičienė apgynė disertaciją „Vertimo strategijos lokalizuojant programinę įrangą“ [7] (mokslinė vadovė prof. dr. Tatjana Solomonik-Pankrašova). 

2013 m.

  • 2013 m. pavasarį Vilniaus universiteto Kauno fakultete bakalaurų studijose pradėta dėstyti „Vaizdo žaidimų lokalizacija“. Pirmą kartą dėstė dr. Dainora Maumevičienė, vėliau Laura Niedzviegienė. 
  • Į operacinę sistemą „Android“ įdėta lietuviška skaičiukinė klaviatūra. 
  • Leidykla „Smaltija“ išleido Birutės Leonavičienės knygą „Microsoft Windows 8“ [8] ir šios sistemos atmintinę [9]. Tai buvo pirmosios knygos apie sulietuvintą šios sistemos versiją. Prieš tai buvo leidžiamos tik apie angliškas versijas. Tais pačiais metais parengta, bet tik 2014 m. sausio mėn. išleista tos pačios autorės knyga apie sulietuvintą „Microsoft Office 2013“. 
  • Valstybinė lietuvių kalbos komisija parengė Lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose 2014–2020 m. gaires [10]. Gairėse numatomos veiklos kryptys ir siūlomos priemonės, kaip daugiakalbėje skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę ir kultūrinę tapatybę. 
  • Felicijos Bortkevičienės kalbos premija Gintautui Grigui – už visavertį taisyklingos lietuvių kalbos taikymą visose kompiuterinėse priemonėse ir plačiausiai naudojamų kompiuterinių programų lietuvinimą [11]. 

2014 m.

  • 2014 m. kovą surengtas pirmasis gražiausio interneto domeno vardo, turinčio savitųjų lietuviškų raidžių, konkursas. Šis konkursas vyksta kasmet – tapo tradiciniu. 
  • 2014 m. spalį apžiūrėtos 369 klaviatūros nešiojamųjų kompiuterių Vilniaus, Kauno ir Šiaulių parduotuvėse. Nerasta nė vieno kompiuterio, kurio klaviatūroje būtų bent viena savitoji lietuvių kalbos abėcėlės raidė (ą, č, ę, ė...). 
  • Išleista Liongino Pažūsio monografija „Kalba ir vertimas“ [12]. 
  • 2014-12-12 Vilniaus universiteto doktorantas Markas Paura apgynė disertaciją „Sąvokos kompiuterių virusas semantinis laukas“ [13] (mokslinė konsultantė prof. dr. Nijolė Maskeliūnienė). 

2015 m.

  • Lietuvos akademinių leidyklų asociacija apdovanojo Vilniaus universiteto leidyklos redaktorę Jolantą Storpirštienę už geriausiai suredaguotą akademinį leidinį – „Programinės įrangos lokalizavimo pagrindai“ [14].
  • 2015-07-29 „Microsoft“ išleido operacinės sistemos „Windows 10“ lietuvišką versiją vienu metu su originalia angliška. (Iki tol lietuviškų versijų išleidimas vėluodavo.) 
  • 2015-09-17–19 Panevėžyje vykusiose „Kompiuterininkų dienose 2015“ skaityti 7 lokalizavimo tematikos pranešimai, 6 iš jų išspausdinti šio renginio leidinyje [15]. 
  • 2015-09-22 „Microsoft“ išleido raštinės programų paketo „Microsoft Office 2016“ lietuvišką versiją vienu metu su angliška. 

2016 m. 

  • Išleistas „Aiškinamasis kompiuterijos terminų žodynas“ [16]. Žodyne apie 4500 terminų.
  • 2016-02-22–23 Rygoje vykusioje tarptautinėje mokslo konferencijoje „Bendriniai ir tikriniai vardai kalbose ir lingvistikoje“ skaityti du pranešimai [17, 18]. 
  • Parengtas santrumpų tarimo balsu filmukas [19] Įtraukta apie 120 santrumpų, kurias tariant dažnai daroma klaidų. 
  • 2016–2017 m. m. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto magistrantūros studijos papildytos nauja programa – „Audiovizualinis vertimas“. Dėstomas programinės įrangos ir interneto svetainių lokalizavimo kursas. (Prieš tai tokia programa buvo tik bakalaurantams.) 

2017 m. 

  • 2017-10-10–18 Europos programavimo savaitės metu pirmą kartą vyko programų lokalizavimo pamoka. Pamokos dalyviai ieškojo klaidų lokalizuotose programose. 
  • 2017-03-02 Valentina Dagienė, Gintautas Grigas ir Tatjana Jevsikova Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanoti už lietuviškos kompiuterijos srities terminijos kūrimą ir terminų žodynų rengimą [20]. 
  • 2017 m. per pavasario semestrą Vilniaus universiteto Kauno fakultete audiovizualinio vertimo ir lokalizavimo magistrantams pradėtas skaityti kursas „Programinės įrangos ir interneto svetainių lokalizavimas“ (dėst. dr. Tatjana Jevsikova). 
  • 2017-09-26 Tarptautinės vertėjų dienos proga bendrovės „Facebook“ paskelbtoje šios programos tekstų vertimo akcijoje lietuviai pagal per rugsėjį atliktų vertimų kiekį pateko į pirmąjį kalbų penketuką. Daugiausia vertimų pateikė Rasa Didžiulienė. 
  • 2017 m. spalį Europos programavimo savaitės metu vyko du renginiai: feisbuko vertimo pratybos ir nuotolinė lokalizavimo pamoka. Pratybos „Mokomės versti „Facebook““ buvo transliuojamos internetu spalio 19 d. Nuotolinės pamokos „Mokomės iš klaidų, ne tik savų“ dalyviai mokėsi ieškoti klaidų sulietuvintų programų dialogo languose. 
  • Kauno „Rotary“ klubas paskelbė iniciatyvą „Rašau lietuviškai“. Buvo skleidžiama informacija apie lietuvišką standartinę kompiuterio klaviatūrą, gaminami ir platinami klaviatūros mygtukų lipdukai. 

2018 m.

  • 2018-01-31—2021-01-31 vykdyta projekto „Mašininio vertimo ir lokalizavimo paslaugų tobulinimas ir plėtra“ dalis, skirta programinės įrangos lokalizavimo veikloms [6] (toliau – PR2). Sukurta programų lokalizavimo kokybės vertinimo priemonė, vertimo atmintis, leksikos bazė. Lokalizuotos 4 programos (žr. toliau). 
  • Išleista monografija „Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai“ [21]. Monografiją sudaro septyni skyriai (straipsniai), parengti septynių autorių. 
  • 2018-06-27 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 m. gairės [22]. 

2020 m. 

  • 2020-10-13 priimtas LR Seimo nutarimas „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gairių patvirtinimo“ [23]. 

Rašto ženklai

Klaviatūra

     Rašto ženklai ir klaviatūra glaudžiai susiję dalykai. Dabar populiarūs nešiojamieji kompiuteriai. 2014 m. spalio mėn. buvo apžiūrėtos klaviatūros nešiojamųjų kompiuterių, esančių, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių parduotuvėse. Iš viso apžiūrėti 369 kompiuteriai. Nepavyko aptikti nė vieno, kurio klaviatūroje būtų bent viena savitoji lietuvių kalbos abėcėlės raidė. Lietuvoje galima nusipirkti nešiojamąjį kompiuterį tik su anglų arba kurios nors kitos kalbos (pvz., vokiečių, danų) klaviatūra. Palyginimui – apžiūrėjus kompiuterius Vantaa miesto Suomijoje parduotuvėse neaptikta nė vieno, kuriame nebūtų savitųjų suomių kalbos raidžių. 

     Staliniams kompiuteriams skirtų klaviatūrų dar pasitaiko su savitomis lietuviškomis raidėmis, užrašytomis ant skaitmenų klavišų. Tačiau jos užrašytos trečiajam lygiui skirtose klavišo vietose, t. y. ten, kur rašomi mažiau reikalingi ženklai. Todėl tokių klaviatūrų negalima vadinti lietuviškomis. Pirmajame dešimtmetyje su tokiomis klaviatūromis dar buvo nešiojamųjų kompiuterių. Šiame nebeliko. 

     2017 m. Kauno „Rotary“ klubas paskelbė iniciatyvą „Rašau lietuviškai“, vadovaujamą KTU profesoriaus Stanislovo Masioko. Buvo paskelbta keletas straipsnių, skaityti pranešimai Kauno „Rotary“ klube, kalbėta kitų klubų renginiuose, LRT televizijos laidose, gaminami ir nemokamai platinami lipdukai.

Ekraninės klaviatūros

     Dešimtmečio pradžioje pasirodė planšetiniai kompiuteriai su operacine sistema „Android“, kur pasirinkus lietuvių kalbą ant angliškos ekraninės klaviatūros atsirasdavo užrašas „Lietuvių“, bet klaviatūra likdavo angliška. Lietuviškas savitąsias raides buvo galima išgauti keliais klavišų paspaudimais, kur jos pasirodydavo kartu su panašiomis savitosiomis kitų kalbų raidėmis. Laikantis tokios taisyklės ta pati angliška klaviatūra galėjo būti vadinama latviška, estiška, lenkiška... 

     Naujesnėse „Android“ versijose (nuo 2013 m.) jau buvo skaičiukinė lietuviška klaviatūra. 2019 m. buvo suprojektuota standartinės lietuviškos klaviatūros tvarkyklė. Tačiau ji neįtraukta į operacinės sistemos platinamąjį paketą. 

     Anekdotiška situacija buvo operacinės sistemos „Windows 10“ planšetinėje versijoje. Jos klaviatūros mažųjų raidžių lygyje buvo tik penkios savitosios mažosios: ė, į, š, ų, ž. Likusias keturias buvo galima rasti didžiųjų raidžių lygyje, bet čia buvo tik viena raidė – didžioji Š.

SMS žinutės

     2012 m. pavasarį LIKS Lokalizavimo sekcija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija ir Ryšių reguliavimo tarnyba surengė pasitarimą, kuriame mobiliųjų paslaugų teikėjai („Omnitel“, „Bitė“, „Tele2“ ir kt.) buvo paraginti tarnybines SMS žinutes rašyti taisyklinga lietuvių kalba, t. y. vartoti lietuvių kalbos abėcėlę. Apie 2013 m. vidurį įmonė „Bitė“, o vėliau ir kitos, žinutes pradėjo rašyti taisyklingai. 

     Deja, dalis stambių įmonių (net tokių, kurių veikla susijusi su ryšio technologijomis, pvz., „Cgates“) dar tebešvepluoja. Žurnalų grupė OHO netgi draudžia skaitytojams žinutėmis siunčiamų kryžiažodžių spendimuose vartoti savitąsias lietuviškas raides.

Interneto domenų vardai

     Dešimtmečio pradžioje (2011 m.) buvo užregistruota 1300 domenų vardų, turinčių savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių [24]. Tai sudarė apie 1 procentą nuo visų, registruotų srityje lt. Dešimtmečio pabaigoje (2020-12-31) jų skaičius paaugo iki 1970, bet procentas nuo visų lt srityje registruotų sumažėjo iki 0,9 proc. Tai reiškia, kad bendras domenų skaičius augo sparčiau, negu turinčių savitųjų lietuviškų raidžių. Pasaulyje šiuo metu yra apie 2,5 proc. su savitosiomis įvairių kalbų raidėmis. Du procentus 2018 m. viršijo šios Europos Sąjungos valstybės: Danija (5,5 %), Švedija (5 %), Vokietija (4 %), Vengrija (3,4 %), Suomija (3,1 %), Austrija (2,4 %), Estija (2,3 %) [25]. 

     Nuo 2009 m. gruodžio 10 d. Europos Sąjungos srityje eu atsirado galimybė registruoti domenų vardus su visų oficialių ES kalbų savitosiomis raidėmis, taip pat ir lietuvių. Deja, duomenų apie jų skaičių neturime. 

     Galimybė registruoti lietuviškus domenų vardus taip pat yra daugelyje kitų sričių (pvz., com, info, net). 

     2014 m. sukakus dešimčiai metų nuo lietuviškų vardų registravimo pradžios LIKS surengė pirmąjį gražiausio vardo konkursą (rinkimus). Nuo tol šis renginys vyksta kasmet. Gražiausiais buvo išrinkti šie vardai: Klaužada.lt (2014), Voveraitė.lt (2015), VištaPuode.lt (2016), IlgasŪsas.lt (2017), Šilinga.lt (2018), Užventis.lt 2019), SukĮKaimą.lt (2020).

Žodynai, frazynai, atmintys

     2011 m. parengtas skaitmeninis kompiuterinės leksikos frazynas.

     Pagal PR1 (2012–2014 m.) projektą [6] parengta keletas skaitmeninių produktų:

  • Anglų-lietuvių k. kompiuterijos žodynas (naujas);
  • Kompiuterių vartotojų teminis žodynėlis (naujas);
  • Enciklopedinis kompiuterijos žodynas (pakoreguotas);
  • Kompiuterijos frazynas (papildytas anksčiau vadintas Kompiuterinės leksikos frazynu);
  • vertimo atmintis (nauja).

     Pagal PR2 (2018–2021 m.) projektą [6] parengta:

  • leksikos bazė (nauja);
  • vertimo atmintis (pakoreguota).

     Išleisti du spausdinti žodynai: „Informatikos, kompiuterijos ir telekomunikacijų anglų-lietuvių kalbų žodynas“ [3] ir „Aiškinamasis kompiuterijos terminų žodynas“ (taip pat pavadinto skaitmeninio žodyno pakoreguota versija) [28].

     Parengtas Informatikos sąvokų žodynas pradinių klasių mokytojams [27].

     Parengtas filmukas „Santrumpų tarimas“ [19], į kurį įtraukta apie 120 kompiuterijoje vartojamų santrumpų, kurias tariant dažnai daroma klaidų.

Programų tekstai

Programas lietuvina gamintojai

     Lietuvoje daugiausia naudojama operacinė sistema „Windows“, o kartu su ja ir kitos įmonės „Microsoft“ programos. Jas lokalizuoja patys gamintojai. Mums belieka rasti būdų, kaip gamintojus paveikti, kad sulietuvintų programų būtų daugiau. Tai galime padaryti pirkdami daugiau sulietuvintų, o ne angliškų programų. Tam palankios sąlygos atsirado nuo 2015 m., kai sulietuvintos „Windows“ ir „Microsoft Office“ versijos pradėtos išleisti vienu metu su originaliomis.

     Daugelį kitų programų taip pat lokalizuoja jų gamintojai.

Programas lietuviname mes, pagal valstybinius užsakymus 

     Pagal projektą PR1 (2012-04-01–2014-09-30) [6] Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institute buvo sulietuvintos programos:

  • virtualioji mokymosi aplinka „Claroline“;
  • elektroninio portfelio rengyklė „Mahara“;
  • buhalterinės apskaitos programa „Turbocash“;
  • klientų ir pardavimų valdymo programa „VtigerCRM“.

     Pagal projektą PR2 (2018-01-31—2021-01-31) [6] buvo sulietuvintos programos:

  • mobiliųjų įrenginių programėlių kūrimo priemonė „App Inventor“;
  • duomenų statistinio apdorojimo paketas „R“;
  • interneto svetainių interaktyviojo kūrimo priemonė „Joomla!“;
  • raštinės paketo „LibreOffice“ žinynas.

     Iš projektų datų galima pastebėti, kad: 1) neveiklos laikas tarp projektų 40 mėnesių, per tą laiką išleidžiamos naujos programų versijos, lokalizacijos pasensta; 2) antrajame projekte nebeatnaujinamos pirmajame projekte atliktos programų lokalizacijos dar labiau pasensta.

     Šios problemos buvo žinomos ir pirmajame dešimtmetyje. Dar 2008 m. atliktoje analizėje „Galimybių studija. Programinės įrangos lokalizavimas“ [28] siūlomas toks sprendimas: „Įvertinus dabartinės situacijos stiprybes ir silpnybes, galimą teigiamą ir neigiamą išorinių veiksnių poveikį, galima daryti vienareikšmę išvadą, kad tikslinga plėsti ir koordinuoti programinės įrangos lokalizavimo darbus, vykdyti su programinės įrangos lokalizavimu susijusią mokslinę ir pedagoginę (švietėjišką) veiklą. To galima siekti dviem būdais: 1) perkant paslaugas (panašiai, kaip buvo iki šiol); 2) įkuriant lokalizavimo centrą (tai būtų novatoriškas sprendimas)“. Deja, novatoriškas sprendimas nebuvo įgyvendintas ir tas „iki šiol“ tęsiasi dar ir šį dešimtmetį.

Programas lietuvina savanoriai

     Daugelį programų, ypač atvirųjų, lokalizuoja savanoriai. Didžioji darbų dalis tenka „Linux“ pagrindu sukurtoms sistemoms. Didžiausia jų „Debian“. Joje apie 1,2 milijono lokalizuotinų eilučių [29]. Dešimtmečio pradžioje į lietuvių kalbą buvo išversta 18 proc. eilučių, o pabaigoje 31 proc. Padirbėta nemažai, bet dar daugiau darbo liko ateičiai.

    Sistemoje „Ubuntu“ apie ketvirtis milijono eilučių. Iš jų 94 proc. išverstų [30].

    Grafinė aplinka „Gnome“, kurioje yra 46 tūkst. eilučių [31], 2012 m. pasiekė šimtaprocentinį vertimą (nors kartais trukdavo vienos eilutės!). Šį rodiklį išlaikė per visą likusio dešimtmečio dalį, nors kasmet atsirasdavo papildymų ir pakeitimų originaliuose angliškuose tekstuose.

    Grafinėje aplinkos KDE verstinų eilučių skaičius per dešimtmetį svyravo aplink du šimtus tūkstančių, o išverstų – apie 50 proc. [32].

     Verta pakalbėti apie feisbuko vertimą, nes juo naudojasi apie 1,5–2 milijonus lietuvių [33] ir kiekvienas gali būti jo vertėju be papildomos registracijos [34]. Iki šiol prie feisbuko lietuvinimo yra prisidėję gerokai daugiau negu tūkstantis jo narių. Nors feisbuko vertėjų daug, matome dar daug neišverstų arba prastai išverstų eilučių. Pasigendama vertimo koordinacijos iš portalo šeimininkų pusės. Viena svarbiausių bėdų yra asmenvardžių ir vietovardžių linksniavimas [35]. Daugeliui kalbų (lenkų, rusų, rumunų ir kt.) linksniavimo funkcija yra įdėta, o lietuvių – ne. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga du kartus (2017-08-21 ir 2019-06-05) kreipėsi į įmonės „Facebook“ vadovybę su prašymu įtraukti į jos programinę įrangą lietuviškų asmenvardžių ir vietovardžių linksniavimo funkciją ir pasiūlymu prisidėti prie šios galimybės realizavimo. Atsakymo negauta.

     Savanoriai lietuvina ir daugelį kitų programų, nuosavybinių (jeigu jų savininkai sudaro sąlygas joms lokalizuoti) ir atvirųjų.

Vertimų analizė, vertinimai

     Programų vertimų kokybė nėra aukšta, todėl žmonės, ko nors nesuprasdami lietuviškame vertime, ima ieškoti atsakymų angliškame originale. Ir kartais randa. Tai menkina lietuvių kalbos prestižą.

     Vienas iš būdų „paspausti“ vertėjus, kad jie daugiau dėmesio kreiptų į vertimo kokybę, yra vertimų kritika, recenzavimas. Darbų, pavadintų lokalizuotų programų recenzijomis, neteko matyti, bet šia linkme yra šis tas padaryta. Tai žurnale „Gimtoji kalba“ išspausdinti du straipsniai: Ar tekstų rengyklės „Word“ lietuviška versija tikrai lietuviška? [36] ir Lietuvių kalba interneto naršyklėse [37]. Pirmajame išsamiai analizuojama populiariausia tekstų rengyklė. Antrajame – dvi interneto naršyklės: „Google Chrome“ ir „Mozilla Firefox“. Čia gretinami dviejų programų geri ir kritikuotini dalykai. Jų vertėjai gali pasimokyti vienas iš kito, vienodinti terminiją.

     Pastaruoju metu vis daugiau naudojamas automatinis vertimas. Tai pagalba vertėjams. Tačiau automatinio vertimo kokybė toli gražu neprilygsta žmogaus vertimo kokybei. Tokį vertimą reikia iš esmės redaguoti. Bėda yra ta, kad kartais pasikliaujama automatiniu vertimu ir visuomenei pateikiami nepakankamai redaguoti, kartais net išvis neredaguoti vertimai.

     Vykdant projektą PR2 parengta „Lietuvinimo kokybės vertinimo paslauga“ [38]. Ji padės rasti lokalizavimo klaidas, kiekybiškai įvertinti lokalizavimą. Ja galės pasinaudoti ne tik programų vertintojai (recenzentai), bet ir jų vertėjai.

Mokslas ir studijos

     Apgintos dvi disertacijos [7, 13]. Abi iš humanitarinių mokslų. Pirmajame dešimtmetyje apgintos taip pat dvi, bet abi iš informatikos mokslų. Nepalanki situacija informatikams susiklostė dėl to, kad jiems neužskaitomi lietuviški straipsniai.

     Atliktas apibendrinantis mokslinis darbas – išleista monografija „Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai“ [21]. Ją sudaro septyni atskirų autorių parašyti skyriai:

  • Informatikos ir kompiuterijos lietuviškos terminografijos ir terminijos norminimo bei tyrimų apžvalga (Jolanta Gaivenytė-Butler);
  • Terminizuotieji ir metaforiniai informatikos ir kompiuterijos terminai (Robertas Stunžinas);
  • Informatikos ir kompiuterijos termininiai naujadarai (Alvydas Umbrasas);
  • Kitų kalbų poveikis lietuviškai informatikos ir kompiuterijos terminijai (Palmira Zemlevičiūtė);
  • Informatikos ir kompiuterijos terminijos raida ir sinonimija (Albina Auksoriūtė);
  • Visuomenės nuostatos dėl lietuviškų informatikos ir kompiuterijos terminų: argumentai už ir prieš (Asta Mitkevičienė);
  • Lietuvių ir latvių kalbų informatikos ir kompiuterijos terminijos bendrybės ir skirtybės (Solvita Labanauskienė).

     Didelę lokalizavimo darbų dalį sudaro vertimas. 2014 metais išėjo solidi Liongino Pažūsio monografija „Kalba ir vertimas“ [12]. 

     Moksliniai straipsniai buvo spausdinami šiuose žurnaluose: „Electronics and Engineering“ (2011 m.), „Localisation Focus“ (2012), „Informatica“ (2014), „Santalka“ (2014, 2015), „Vertimo studijos“ (2019) „International Linguistics Research“ (2017). 

     Lietuvos kompiuterininkų sąjungos (LIKS) organizuojamų Kompiuterininkų dienų mokslinėse konferencijoje buvo sekcijos: Lietuvių kalba kompiuterinėse technologijose (2013 m.) ir Programinės įrangos internacionalizavimas ir lokalizavimas (2015 m.). Jose buvo skaityta po 5 pranešimus. Kitų metų (2011, 2017, 2019) Kompiuterininkų dienose Lokalizavimo sekcijos nebuvo, bet buvo skaityta po vieną pranešimą lokalizavimo tematika.

      Du pranešimai skaityti Rygoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Bendriniai ir tikriniai vardai kalbose ir lingvistikoje“ [17, 18]. 

     Išleistas studijoms reikalingas vadovėlis „Programinės įrangos lokalizavimo pagrindai“ [5]. 

     2008–2015 m. VU Matematikos ir informatikos fakultete programos „Matematika ir matematikos mokymas“ 4 kurso studentams buvo skaitomas lokalizavimo kursas (dėst. dr. Tatjana Jevsikova). Po universitetų reformos jo dėstymas buvo nutrauktas. 

     Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete nuo 2007 m. dėstoma studijų programa „Technikos kalbos vertimas ir lokalizacija”. Joje kasmet studijuoja 10–13 magistrantų. Iki 2017 m. programos vadovė buvo prof. Ramunė Kasperė, nuo 2017 iki 2020 doc. Jurgita Mikelionienė, nuo 2020 – prof. Jolita Horbačauskienė. Studijų programoje dėstomi šie dalykai, susiję su lokalizacija: „Lingvistinė lokalizacija“ (prof. Vilmantė Liubinienė ir doc. Dainora Maumevičienė), „Programinės įrangos lokalizacija“ (doc. Dainora Maumevičienė), „Audiovizualiųjų medijų vertimas ir lokalizacija“ (lekt. dr. Jūratė Maksvytytė), „Vertimo ir lokalizacijos tyrimų projektas“ (prof. Jolita Horbačauskienė). Nuo 2019 m. „Technikos kalbos vertimo ir lokalizacijos” programai suteiktas Europos vertimo raštu magistro kokybės ženklas (angl. European Master in Translation, EMT) – aukščiausias Europos Sąjungos įvertinimas tokio lygio vertimo studijoms. Studentai baigiamuosiuose projektuose tiria vaizdo žaidimų, svetainių, programinės įrangos, išmaniųjų žaislų, filmų lokalizavimo, lietuvinimo ir vertimo aspektus.

     VU Kauno fakultete (tada vadintame VU Kauno humanitariniu fakultetu) 2012 m. rudens semestre pradėtos bakalauro studijos „Audiovizualinis vertimas“. Jo studentams pavasario semestre buvo dėstomas kursas „Vaizdo žaidimų lokalizacija“. Pirmą kartą jį dėstė dr. Dainora. Maumevičienė, vėliau – Laura Niedzviegienė.

      Magistro studijų programa „Audiovizualinis vertimas“ pradėta 2016 metų rudenį ir vykdoma iki šiol. Šioje programoje dėstomas dalykas „Programinės įrangos ir interneto svetainių lokalizavimas“. 2017 m. pavasarį jį dėstė dr. Tatjana Jevsikova, o vėliau – dr. Renata Danielienė.

     Vytauto Didžiojo universitete po keletą paskaitų iš lokalizavimo yra įtrauktos į kursus „Vertimo teorija“ ir „Vertimo teorijų pagrindai ir raida“ (prof. dr. Aurelija Leonavičienė).

Visuomenės švietimas 

     Pirmajame dešimtmetyje naujienos apie programų lietuvinimą ir kitais klausimais, susijusiais su lietuvių kalba kompiuteryje, buvo skelbiamos interneto svetainėje „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“ (LIKIT). 2010 metų pabaigoje pasikeitus svetainės šeimininkui (iš valstybinės įmonės „Infostruktūra“ ją perėmė Lietuvių kalbos institutas) svetainės funkcionavimas nutrūko: neveikia pradžios puslapio meniu, dingo dalis dažniausiai lankomų tinklalapių.

     Su lokalizavimo elementais visuomenė, daugiausia moksleiviai, turėjo progos susipažinti kasmet spalio mėnesiais vykstančios Europos programavimo savaitės renginiuose. 2014–2016 m. Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Lokalizavimo sekcija organizavo nuotolinius renginius „7 dienos, 14 uždavinių“. Čia dalis uždavinių susiję su lietuviškų rašmenų naudojimu ir kodavimu.

     Europos programavimo savaitės metu nuo 2015 m. iki 2017 m. vyko lokalizavimo klaidų ieškojimo pamokos Vilniuje (nuotolinės) ir 2018 m. Kaune (kontaktinė). Buvo ieškoma klaidų programose „Google Docs“, „MS Word“ ir „LibreOffice Writer“.

     2017 m. renginys „Mokomės versti feisbuką“ buvo transliuojamas internetu iš VU Kauno fakulteto (vadovė Laura Niedzviegienė).

     VU Kauno fakultete vyko du renginiai: „Vaizdo žaidimų logotipų vertimo ir lokalizavimo dirbtuvės“ (kontaktinis, vyresniųjų kursų studentams, 2019 m.) ir „Vertėjo vaidmuo lokalizacijos procese: ką slepia tekstas?“ (nuotolinis, moksleiviams, 2020 m.) – abiem vadovavo dr. Laura Niedzviegienė.

Apie ateitį

Gairės 2018–2022 metams

     Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 27 d. nutarimu patvirtintos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės [22]. Pacituosime keletą jose esančių punktų, susijusių su lietuvių kalba kompiuteriuose:

14. Svarbiausi veiksniai, turintys teigiamos įtakos dabartinei valstybinės kalbos būklei, yra šie:
14.2. lietuvių kalba vartojama visose viešojo gyvenimo srityse, yra įsitvirtinusi elektroninėje terpėje.
15. Svarbiausi veiksniai, turintys neigiamos įtakos dabartinei valstybinės kalbos būklei, yra šie:
15.7. per lėtas ir ne visada visuomenės poreikius atitinkantis kompiuterinių programų lokalizavimas.
17.5.3. Mokslo reikmėms yra sukurtas originalus lietuviškas kompiuterinis šriftas Palemonas. Siektina, kad jis būtų įtrauktas į programinės įrangos gamintojos bendrovės „Microsoft“ šriftų meniu.

Valstybinės kalbos politikos uždaviniai:
42. Užtikrinti visavertį valstybinės kalbos funkcionavimą visose viešojo vartojimo srityse:
42.3. užtikrinti visavertį lietuvių kalbos funkcionavimą elektroninėje terpėje ir jos lietuvinimo pažangą:
42.3.1. užtikrinti lietuvių kalbos kompiuterizavimo darbų koordinavimą ir pakankamą finansavimą;
42.3.2. didinti lietuviškos arba sulietuvintos programinės įrangos prieinamumą visuomenei ir skatinti jos naudojimą;
42.3.3. siekti užtikrinti galimybę naudotis lietuviška arba sulietuvinta programine ir technine įranga valstybės institucijose ir įstaigose, mokymo ir studijų įstaigose, viešosios prieigos vietose.

     Nuo gairių patvirtinimo iki antrojo dešimtmečio pabaigos praėjo pusantrų metų. Turėtų būti šis tas padaryta. Reikėtų paanalizuoti. Tačiau vienas dar nepadarytas darbas aiškiai matomas – tai 17.5.3 punkte minimas „Palemono“ šriftas. Šriftas jau seniai padarytas, bet reikia siekti, kad jis būtų įtrauktas į operacinės sistemos „Windows“ šriftų meniu.

Gairės 2021–2027 metams

     Lietuvos Respublikos Seimo 2020 spalio 13 d. nutarimu patvirtintos „Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gairės“ [23]. Tai dokumentas, apimantis ilgesnį laikotarpį, platesnį veiklų ratą, bet mažiau konkretus. Pacituosime su lokalizavimu susijusias vietas:

9. ... reikia užtikrinti galimybę naudotis lietuviška arba sulietuvinta programine ir technine įranga valstybės institucijose ir įstaigose, mokymo ir studijų įstaigose, viešosios prieigos vietose. Taip pat iškeltas lietuviškų skaitmeninių mokymo priemonių poreikis švietimo sistemoje, nes kitakalbės mokymo priemonės silpnina lietuvių kalbos mokėjimo įgūdžius. Sprendžiant šiuos uždavinius reikia ne tik kokybiškai koordinuoti šios srities veiklą, užtikrinti nuolatinį valstybinį finansavimą ir kryptingas investicijas, bet ir rengti kalbos specifiką bei informacines technologijas išmanančius specialistus, finansuoti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, palaikyti mokslines ir technines infrastruktūras.
30. Lietuvių kalbos technologinės erdvės būklę galima įvertinti pagal septynias technologijų sritis: nacionalinės kalbos technologijų ir duomenų infrastruktūros, kalbos duomenys ir duomenų rinkiniai, mašininis vertimas ir lokalizavimas, šnekos technologijos, natūraliosios kalbos apdorojimas, natūraliosios kalbos supratimas ir natūraliosios kalbos generavimas.
39. ... kalbos technologijų specialistų tobulinimas Lietuvoje iki šiol labai vangus dėl nekomercinės lietuvių kalbos specifikos ir riboto Lietuvos IT bendrovių suvokimo, kaip kalbos technologijas galima panaudoti inovacijoms kurti. Kompiuterinė lingvistika ir kalbos technologijos, kaip atskiras mokomasis dalykas, kol kas nėra įtvirtintos Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje. Nė vienas universitetas nesiūlo visų lygmenų kalbos technologijų studijų...

     Gairėse kalbama apie įvairių kalbos sričių tekstynus ir ontologijas, bet tarp tų sričių neminimas programų lietuvinimas, kuriam šios priemonės labai, galbūt net ir labiausiai, reikalingos. Šiems darbams reikalinga žaliava – patikimi, reprezentatyvūs tekstai – lokalizavimo ištekliai. Vargu, ar jie atsiras, kol programų lokalizavimas vyksta epizodiškai. Pasibaigus projektui PR2 yra proga realizuoti „Galimybių studijoje“ [28] rekomenduojamą novatorišką sprendimą – valstybinio nekomercinio lokalizavimo centro įkūrimą. Tai natūralus sprendimas nekomercinėms kalboms.

Padaryta, bet dar neįgyvendinta

     Šriftas „Palemonas“ sukurtas pirmajame dešimtmetyje, bet dar neįtrauktas į bendrovės „Microsoft“ programinę įrangą. 

     Lietuviškų klaviatūrų (skaičiukinės ir standartinės) tvarkyklės įtrauktos į operacinines sistemas „Windows“ ir „Linux“, bet tvarkyklių neatitinka Lietuvos rinkai tiekiamos klaviatūros – ant klavišų reikiamose vietose neužrašyti tvarkyklėse nustatyti rašto ženklai. 

     Sukurtas lietuviškų vardų linksniavimo algoritmas [18], bet nerealizuotas socialinių tinklų ir susitikimų programose.

     „Galimybių studijoje“ [28] nustatytas lokalizavimo darbų koordinavimo poreikis, bet jį atliekanti institucija (pvz., lokalizavimo centras), nesukurta.

Doc. dr. Gintautas Grigas 

Literatūra ir šaltiniai

1. G. Grigas. Lietuvybės kompiuteryje raida XXI a. pirmajame dešimtmetyje // VLKK.lt, http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/lietuvybes-kompiuteryje-raida-xxi-a-pirmajame-desimtmetyje
2. Ministro Pirmininko tarnyba naudos sulietuvintą programinę įrangą // lrytas.lt, 2011-02-24; https://it.lrytas.lt/-12985496821296769950-ministro-pirmininko-tarnyba-naudos-sulietuvintą-programinę-įrangą.htm
3. V. Žalkauskas. Informatikos, kompiuterijos ir telekomunikacijų anglų–lietuvių kalbų žodynas // MELI, 2011, 832 p.
4. G. Grigas, S. Pedzevičienė. Kompiuterijos frazynas // http://ims.mii.lt/KF.
5. V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova Programinės įrangos lokalizavimo pagrindai // Vilniaus universitetas, 2011, 272 p.
6. Apie lokalizavimo darbus // https://www.raštija.lt/lokalizavimas/apie-lokalizavimo-darbus/279štija.lt/lokalizavimas/apie-lokalizavimo-darbus/279.
7. D. Maumevičienė. Vertimo strategijos lokalizuojant programinę įrangą // Daktaro disertacija, 2012, 384 p.; http://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:2109924/datastreams/MAIN/content:2109924/datastreams/MAIN/content
8. B. Leonavičienė. Microsoft Windows 8 // Smaltija, 2013, 384 p.
9. B. Leonavičienė. Microsoft Windows 8. Atmintinė // Smaltija, 2013, 32 p.
10. Lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose 2014–2020 m. gairės // VLKK, 2013; http://www.vlkk.lt/kalbos-politika/lietuviu-kalbos-pletros-informacinese-technologijose-gaires/lietuviu-kalbos-pletros-informacinese-technologijose-2014-2020-m-gaires.
11. Kalbos premija pagerbtas Gintautas Grigas // VU naujienos, 2013-12-06; https://naujienos.vu.lt/kalbos-premija-pagerbtas-gintautas-grigas/
12. L. Pažūsis. Kalba ir vertimas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014, 720 p.
13. M. Paura. Sąvokos kompiuterių virusas semantinis laukas // Vilnius: VU, 2014, 246 p.; http://journals.lki.lt/terminologija/article/view/527/617
14. L Binkauskienė. Tarp geriausiai suredaguotų akademinių leidinių redaktorės Jolantos-Storpirštienės darbas // VU naujienos, 2015-05-07; https://naujienos.vu.lt/tarp-geriausiai-suredaguotu-akademiniu-leidiniu-redaktores-jolantos-storpirstienes-darbas
15. Kompiuterininkų dienos – 2015 // LIKS, 2015, 235 p.; https://knyga.lietuvai.lt/wiki/Indeksas:E-KoDi-2015-knyga.pdf
16. V. Dagienė, T. Jevsikova. Aiškinamasis kompiuterijos žodynas // VU Matematikos ir informatikos institutas, 2016, 484 p.
17. T. Jevsikova. Naujausi lietuviški kompiuterijos žodynai // Tarptautinė mokslo konferencija „Bendriniai ir tikriniai vardai kalbose ir lingvistikoje“, Ryga, 2016 m. vasario 22–23 d. Pranešimo pateiktis. http://ims.mii.lt/kalba/failai/Visjaunākās-lietuviešu-datorikas-vārdnīcas.pptxākās-lietuviešu-datorikas-vārdnīcas.pptx.
18. G. Grigas, J. Valeikaitė. Automatinis lietuviškų vardų linksniavimas programų dialoguose // Tarptautinė mokslo konferencija „Bendriniai ir tikriniai vardai kalbose ir lingvistikoje“, Ryga, 2016 m. vasario 22–23 d. Pranešimo pateiktis, http://ims.mii.lt/kalba/failai/Automātiskā-lietuvisku-personvārdu-locīšana-programmu-dialogas.pptxātiskā-lietuvisku-personvārdu-locīšana-programmu-dialogas.pptx
19. G. Grigas. Santrumpų tarimas, žr. http://ims.mii.lt/Santrumpų tarimas.wmvų tarimas.wmv
20. Apdovanojimai už mokslo kalbos puoselėjimą // Mokslo Lietuva, 2017-03-29, http://mokslolietuva.lt/2017/03/apdovanojimai-uz-mokslo-kalbos-puoselejima
21. A. Auksoriūtė, J. Gaivenytė-Butler, S. Labanauskienė, A. Mitkevičienė, R. Stunžinas, A. Umbrasas, P. Zemlevičiūtė. Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai // Vilnius, LKI, 2018, 440 p.
22. Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių // LRS nutarimai, žr. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/211e99c07b6f11e8ae2bfd1913d66d57
23. Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gairių patvirtinimo // LRS nutarimas, žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/911407f20ee911ebbedbd456d2fb030d.
24. LT domeno statistika // https://www.domreg.lt/informacija/lt-domeno-statistika/
25. Ketvirtį amžiaus sulaukęs lietuviškas domenas padeda puoselėti lietuvių kalbą // Delfi.lt, 2018-03-28, https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/ketvirtį-amžiaus-sulaukęs-lietuviškas-domenas-padeda-puoselėti-lietuvių-kalbą.d?id=77549977
26. V. Dagienė, T. Jevsikova. Aiškinamasis kompiuterijos terminų žodynas // VU, 2016, 482 p.
27. T. Jevsikova. Informatikos sąvokų žodynas pradinių klasių mokytojams // https://informatika.ugdome.lt/wp-content/uploads/2019/08/Informatikos-sąvokų-žodynėlis-pradinių-klasių-mokytojams.pdf.
28. E. Kurilovas, G. Grigas, T. Jevsikova, J. Aušraitė, D. Valaikaitė. Galimybių studija. Programinės įrangos lokalizavimas // Investicinis projektas, 2006, 114 p.
29. Status of the l10n in Debian — ranking PO files between languages // https://www.debian.org/international/l10n/po/rank
30. Ubuntu Translatable Templates // https://translations.launchpad.net/ubuntu/utopic/+lang/lt/+index?batch=75&direction=backwards&start=450
31. Gnome laidos // https://l10n.gnome.org/releases/
32. KDE Localization // https://l10n.kde.org/stats/gui/trunk-kf5/team/
33. Facebook auditorija Lietuvoje – kas jie? // Verslo sparnai, 2019-06-20, https://www.verslosparnai.lt/facebook-auditorija-lietuvoje-kas-jie/
34. G. Grigas. Verčiame feisbuką // Gimtoji kalba, 2019, Nr. 12, p. 12–31, http://lituanistusamburis.lt/wp-content/uploads/2020/01/Grigas_GK-2019-12.pdf
35. G. Grigas. Feisbuką versti paprasta, bet klaidų išvengti neįmanoma // Vertimo studijos, t. 12, 2019, p. 177–187; https://www.journals.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/16067/15188
36. G. Grigas. Ar tekstų rengyklės „Word“ lietuviška versija tikrai lietuviška? // Gimtoji kalba, 2011, Nr. 5, p. 3–15 ir Nr. 6, p. 5–13.
37. A. Klimaitienė. Lietuvių kalba interneto naršyklėse // Gimtoji kalba, 2019, Nr.7, p. 12–18.
38. T. Jevsikova. Lietuvinimo kokybės vertinimo paslauga // https://www.raštija.lt/lokalizavimas/apie-lokalizavimo-darbus/programų-lietuvinimo-kokybės-vertinimo-paslauga/7691

(Skelbiama iš kompiuterijos leidinio ne tik mokytojams „Veidrodis“, 2021-06-22)