Spausdinti
Artėjant visuotiniam gyventojų ir būstų surašymui, savivaldybės, Vyriausybės ir VĮ Registrų centro paragintos, šiais metais aktyviau stengiasi suteikti trūkstamus unikalius gatvių pavadinimus gyvenamosiose vietovėse ir sodininkų bendrijų teritorijose, daugelis atsiklausia ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonės. Paskutiniais vasaros mėnesiais Kalbos komisija svetainės lankytojų klausė, kokie gatvėvardžiai jiems patinka ir nepatinka lankytojams. Tarp nemėgstamiausių – su datomis ir pavardėmis.

    Artėjant visuotiniam gyventojų ir būstų surašymui, savivaldybės, Vyriausybės ir VĮ Registrų centro paragintos, šiais metais aktyviau stengiasi suteikti trūkstamus unikalius gatvių pavadinimus gyvenamosiose vietovėse ir sodininkų bendrijų teritorijose, daugelis atsiklausia ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonės. Paskutiniais vasaros mėnesiais Kalbos komisija svetainės lankytojų klausė, kokie gatvėvardžiai  jiems patinka ir nepatinka. Tarp nemėgstamiausių – su datomis ir pavardėmis.

    Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių“ savivaldybėms pasiūlė iki 2003 m. birželio 30 d. suteikti trūkstamus unikalius gatvių pavadinimus gyvenamosiose vietovėse ir sodininkų bendrijų teritorijose. Rengdamosi visuotiniam gyventojų ir būstų surašymui, Vyriausybės ir VĮ Registrų centro paragintos, savivaldybių administracijos pastaraisiais metais pastebimai daugiau teikia Kalbos komisijai raštų dėl naujų gatvių pavadinimų suderinimo.

    Šiemet dėl naujų gatvėvardžių Kalbos komisijos nuomonės dažniausiai klausia Akmenės, Ignalinos, Jonavos, Kėdainių, Palangos, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šalčininkų, Šilutės, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilniaus rajonų, Vilniaus miesto, Visagino savivaldybių administracijos.

    Kalbos komisija atkreipė dėmesį į kalbos taisyklingumo, vietovardžių oficialumo ir normiškumo reikalavimus, pabrėžė, kad rekomenduojami trumpi, neutralūs gatvių vardai (pvz., geriau Beržų g. – ne Berželių g., geriau Mėtų g. – ne Mėtos g., geriau Tuopų g. – ne Topolių g.). Patariama vengti keliažodžių vardų su dėmeniu sodų, todėl geriau Žalioji g. (ne Sodų Žalioji g.), Sodų g. arba Skirgiškių g. (ne Skirgiškių Sodų g.). Jei pavadinimas vis dėlto ne trumpas – keliažodis, tai visi savarankiški tikrinį vardą sudarantys žodžiai, išskyrus nomenklatūrinį gatvė, rašomi didžiąja raide, pvz., Ąžuolo Rato g. (ne Ąžuolo rato g.).

    Nerekomenduojama gatvės vardo sieti su simboliniais įstaigų, įmonių ar panašiais pavadinimais. Ne iš teiktiniausių taip pat asmenvardinės kilmės pavadinimai. Nors jie iš principo galimi, tačiau nepatogūs ir dėl ilgumo, ir dėl įvairiopo pačių asmenybių vertinimo. (Dar žr. svetainės lankytojų komentarus toliau.)

     Pavadinimus gatvėms suteikia ir keičia savivaldybių tarybos pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus (plačiau žr. Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių 2 punktą; Žin., 2004, Nr. 88-3225). Valstybinė lietuvių kalbos komisija tam reikalui teikia išsamesnę rekomendaciją „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“ (Inf. pran. 2004-12-10 Nr. 95; dar žr. svetainės skyrių Nutarimai, Lietuvos vietovardžiai).

Apklausa

     Porą vasaros mėnesių Kalbos komisijos svetainėje www.vlkk.lt lankytojams buvo pateikti penki klausimai dėl gatvių pavadinimų:

  1. Kurio tipo gatvių pavadinimai Jums gražiausi? Pasirinkite iš pavyzdžių: <...>
  2. Kokie gatvių pavadinimai Jums gražiausi?
  3. Kokie gatvių pavadinimai Jums nelabai patinka?
  4. Kaip vertinate gatvių pavadinimus, sudarytus su vardu ir pavarde?
  5. Kieno vertinimo pakanka, kad gatvė būtų pavadinta asmens vardu: gyventojų, suinteresuotų organizacijų, savivaldybės tarybos, kokio nors instituto, ministerijos ar pan.?

    Prie pirmo klausimo buvo pateikta vienuolika rūšių gatvių pavadinimų. Nuomonę pareiškė daugiau kaip pusantro tūkstančio internautų (iš viso 1572). Gražiausiais pripažinti tie gatvėvardžių darybiniai semantiniai tipai, kuriuos kaip teiktiniausius siūlo komisija rekomendacijos 2.1.1–2.1.5 punktuose:

2.1.1. Abstrakčios reikšmės daiktavardžiai, paprastai vienaskaitos formos, pvz.: Vilties g., Atgimimo g., Jaunystės g.; Pasimatymų skg. (389 balsai)
2.1.2. Gamtos ir kitokių reiškinių bei objektų pavadinimai, paprastai vienaskaitos formos, pvz.: Lietaus g., Saulės g., Upės g., Dvaro g., Mokyklos g., Bažnyčios g., Teatro g. (234 balsai)
2.1.3. Augalų, gyvūnų, asmenų pavadinimai, paprastai daugiskaitos formos, pvz.: Rūtų g., Varnų g., Elnių g., Brolių g., Sėlių g., Bernardinų g. (113 balsai)
2.1.4. Dievybių, mitologinių būtybių pavadinimai*, pvz.: Šventosios Dvasios g., Perkūno g., Žemynos g., Laumių g.*
2.1.5. Apibūdinamosios reikšmės žodžiai – būdvardžiai ir būdvardiškieji žodžiai, pvz.: Tylioji al., Žemutinė g., Lenktoji g., Vakarinis aplinkkelis... (208 balsai)

   *Apklausoje krikščionių ir pagoniško tikėjimo, mitologinių būtybių pavadinimai buvo pateikti skirtinguose punktuose. Rezultatai parodė, kad neveltui, nes internautai juos įvertino visiškai skirtingai: už tokius pavadinimus, kaip Sekminių g., Šv. Jonų g., Šventosios Dvasios g., balsavo 37 lankytojai, o už  tokius kaip Žemynos g., Perkūno g., Laumių g. – net 326 (santykis 1:9). Žr. pav.

Apklausos Gražiausi gatvių pavadinimai rezultatai

   Atkreiptinas dėmesys, kad asmenvardinės kilmės pavadinimus Lietuvos gyventojai vertina prastai: už tokius pavadinimus, kaip Merkelio Giedraičio g., Marijos Gimbutienės g., Tomo Mano g., balsuota mažiausiai – tik 26 balsai (1,7%). Šiek tiek geriau įvertinti trumpi pavadinimai, sudaryti su LDK kunigaikščių ar jų giminių vardais, kaip Daujoto g., Jogailos g., Radvilų g., – 76 balsai (5 %).

   Antras nuo galo tipas – pavadinimai su įvykių pavadinimais, tokie kaip Vasario 16-osios a., Sausio 13-osios g., Birželio 23-iosios g. (35 balsai). Ne itin populiarūs (7–8 vietose) pavadinimai su gatvių nomenklatūros žodžiais, pvz., Plento g., Alėjos g., Krantinės g., ir su vietovardžiais, pvz., Utenos g., Varnių g., Neries g.

   Apie 100 lankytojų savais žodžiais nusakė, kokie gatvių pavadinimai jiems gražiausi. Štai keletas bendresnių nuostatų: „primenantys gẽra“; „trumpi ir patrauklūs“, „kuo trumpesni“; „autentiški“; „logiški – pagal istorinį kontekstą arba vietovę, pvz., Odminių, Arklių, Upės ir pan.“; „tokie, kurie atsiradę natūraliai, pagal tai gatvei būdingus bruožus, pvz., Tiesioji, Plačioji, Kreivoji, Senoji, Liepų, Aukštaičių, Brolių, Senolių ir pan.“; „informatyvūs pagal vietovę“; „medžių, gėlių pavadinimai“; „nesusiję su asmenimis“; „atsiradę iš dievų vardų“. Iš konkrečių pavadinimų dažniausiai minėti Vilties g., Gerosios Vilties g., Svajonių g., Ramioji g., Vaivorykštės g., Lakštingalų g., Žiogų g.

    Tarp nelabai patinkančių pavadinimų (atsakant į 3 klausimą) nurodyti šie: Aerodromo g., Apkasų g., Karių Kapų g., Kosmonautų g., Melioratorių g., Mėsinių g., Metalo g., Pramonės g., Rato g., Šaldytuvų g., Šaltkalvių g., taip pat „Naujakurių, Kaimynų, Plačioji, Lygioji ir pan., nes tampa beprasmiais keičiantis situacijai“.     

    Abstrakčiau pasisakę internautai nurodė, kad nepatinka „ilgi pavadinimai“, „iš kelių žodžių, sunkūs įsiminti“, „kurie pavadinti žmonių vardais ar datomis“, „iš nelietuviškos kilmės asmenų pavadinimų“, „supolitinti, suasmeninti“, „susiję su asmenimis“...

    Į klausimą, kaip vertinate gatvių pavadinimus, sudarytus su vardu ir pavarde, atsakyta įvairiai (iš viso nuomonę pareiškė 50). Teigiami komentarai: „gerai, tik tegul būna reikšmingi žmonės“, „istoriniai vardai neblogai“. Kitų nuomonė neigiama: „Gatvių pavadinimai, sudaryti iš vardų ir pavardžių, tik retais atvejais gražiai dera, pvz. Čiurlionio gatvė.

   Daugeliu atvejų tie pavadinimai yra per ilgi, per sunkiai ištariami, sunkiai įsimenami...“; „Blogai. Ypač kai tame pačiame mieste yra dvi Vaitkaus gatvės. Painiava“; „Manyčiau, kad jie yra per ilgi“; „Sunku įsidėmėti, problemų kyla pildant dokumentus, ypač jeigu pavardė yra ilga ar būna dvi pavardės, rašomos su brūkšneliu“; „neigiamai, tokių neturėtų būti“; „neigiamai, negražu“, „nelabai priimtina“...

    Paskutinis klausimas – kieno vertinimo pakanka, kad gatvė būtų pavadinta asmens vardu: gyventojų, suinteresuotų organizacijų, savivaldybės tarybos, kokio nors instituto, ministerijos ar pan.? Nuomonę pareiškė pusšimtis svetainės lankytojų.

    Daugelis mano, kad pakaktų gyventojų sprendimo („Pakanka gyventojų vertinimo, juk gyventi joje teks būtent jiems“). Kitų nuomone, „tai turėtų būti ir gyventojų, ir kelių įstaigų atstovų bendras nutarimas – tam, kad pavadinimas būtų tikslingas ir kalbiniu, ir istoriniu ar kt. aspektais“, trečių – turėtų spręsti ministerija ar institutas, ar VLKK, ar „savivaldos – gyventojų ir vietinės valdžios (jei ji iš tiesų atstovauja gyventojų interesams)“. Kai kurių nuomone, tokių pavadinimų „išvis neturėtų būti, tada nereikėtų jų pervadinti pasikeitus valdžiai ar santvarkai“.

   Taigi asmenvardinės kilmės pavadinimai nėra mėgstami, ir į tai vertėtų atsižvelgti savivaldybėms, nes jos priima sprendimus, atsižvelgdamos į vietos gyventojų nuomonę. Garbingų asmenų atminimą prasmingiau įamžinti atminimo lenta, paminklu, kryžiumi, šviesuolių vardu tinka pavadinti biblioteką, skaityklą ir pan.

Aistė Pangonytė