Spausdinti

     2020 m. kovo 5 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Vilniaus universitetas ir Lietuvių kalbos institutas surengė seminarą Valstybinės kalbos politikos strategijos klausimais (programą žr. čia). 

     Kalbos komisijos pirmininkas A. Antanaitis pabrėžė ilgalaikės kalbos politikos strategijos svarbą, poreikį numatyti, sutarti, kokios kalbos politikos, kalbos padėties norėtume po 15–20 metų.

   VU Taikomosios kalbotyros instituto prof. dr.  I. Smetonienė atkreipė dėmesį į strategijos apibrėžtį – bet kokia strategija yra svarbiausių tikslų, veiklos krypčių ir veiksmų nuosekli, darni visuma arba planas. Priminė tarpukario Lietuvos Kalbos draugijos sekcijas (kaip aptartinas strategijos temas): terminologija, viešoji kalba, spaudos kalba, mokyklinė kalba, užsienio lietuvių kalba, vertimų, teatro kalba.
     Iš užsienio patirties, I. Smetonienės nuomone, lietuvių padėčiai artimiausios Islandijos, Airijos strategijos ir patirtis.

     LR Seimo  kontrolierė, MRU Viešosios teisės instituto  prof. dr. Milda Vainiutė priminė Konstitucinio Teismo valstybinės kalbos doktriną: Konstitucija iškelia lietuvių kalbą kaip vertybę, lietuvių kalba turi būti prestižinė, todėl labai svarbios kalbos prestižo kėlimo priemonės, jų reikia kuo daugiau ir įvairesnių. Taip pat labai svarbios sritys – kalbos vartojimas viešajame gyvenime, reikalavimai mokėti valstybinę kalbą, mokslo kalba ir kt.

     MRU Viešosios teisės instituto  prof. dr. Ieva Deviatnikovaitė pabrėžė Valstybinės kalbos įstatymo ir kalbinių nuostatų kituose įstatymuose (Reklamos įstatyme, Vartotojų teisių įstatyme) įgyvendinimą, priežiūros ir kontrolės būtinybę.

     Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko dr. A. Valotkos nuomone, pagrindinis dėmesys šiuo metu turėtų būti skiriamas imigrantams, jų lietuvių kalbos mokymui, mokymo infrastruktūros sukūrimui. Atvykę dirbti kitų šalių asmenys yra mūsų būsimieji piliečiai, labai svarbu, kad dėl kalbos barjero jie neatsidurtų kalbiniuose getuose.|
     Daug dėmesio strategijoje turi būti skiriama kalbai informacinėse technologijose.
     A. Valotka taip pat priminė, kad Valstybinės kalbos įstatymo projektas Seime jau 14 metų ir nėra politinės valios jo priimti.

     LKI Geolingvistikos centro vadovė prof. dr.  D. Mikulėnienė, aptarusi tarmių padėtį ir tyrimus Lietuvoje, pateikė rekomendacijas strategijai: sudaryti palankias sąlygas išsamiam vietinių kalbos (kalbų) variantų ir jų tarpusavio sąveikos tyrimui; palaikyti nuolatinę regionų stebėseną emigrantų apsigyventose vietovėse; įtraukti kalbos (kalbų) variantų kaitos dėmenį ir jo dedamąsias į kalbos politikos diskursą; formuojant valstybinės kalbos ir kultūros politiką, atsižvelgti ne tik į etnografinę, bet ir sociokultūrinę Lietuvos regionų įvairovę; sukurti veikiantį valstybinės kalbos variantų palaikymo modelį.

      VU Taikomosios kalbotyros instituto direktorė prof. dr. M. Ramonienė pagal 2007–2012 m. atliktus tyrimus pateikė duomenis, kaip didžiųjų miestų gyventojai (pagal paskutinį gyventojų surašymą beveik 67 proc. gyventojų gyvena miestuose, penkių didžiųjų miestų gyventojai sudaro trečdalį Lietuvos gyventojų) vertina vartojamų kalbų prestižą (gyventojų nuomone, prestižiškiausia lietuvių kalba), kokios kalbos reikalingiausios (reikalingiausia lietuvių kalba, antroje vietoje – anglų kalba).
      M. Ramonienė taip pat atkreipė dėmesį į lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo sistemos svarbą, ši sistema šiuo metu Lietuvoje neveikia.

      VU Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto prof. dr. Daiva Aliūkaitė, pristatydama perceptyviosios dialektologijos metodika atliktų tyrimų rezultatus (kaip jauni žmonės vertina, atpažįsta tarmines ypatybes kalboje), pabrėžė kalbinių nuostatų svarbą, kalbinio sąmoningumo ugdymą. Kokią kalbą norime turėti, labai priklauso nuo nuostatų į kalbą, nuostata – labai svarbus veiksnys, lemiantis mūsų pasirinkimus.                                                                                                                                                                                                                                      Parengė Aurelija Dvylytė