Spausdinti
, kompiuterija
Vasario 28 d. kultūros ministro inicijuotame susitikime buvo aptarta lietuvių kalbos padėtis ir perspektyvos elektroninėje erdvėje. Tam, kad lietuvių kalba neišnyktų iš elektroninės erdvės, reikia tiek valstybės, tiek verslo pastangų.

Vasario 28 d. kultūros ministro inicijuotame susitikime buvo aptarta lietuvių kalbos padėtis ir perspektyvos elektroninėje erdvėje. Diskusijoje dalyvavo kultūros ministras Jonas Jučas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, Valstybinės kalbos inspekcijos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir šalies mobiliojo ryšio bendrovių „Bitė“, „Omnitel“, „Tele2“ atstovai.

Diskusijos dalyviai išanalizavo situaciją dėl SMS žinučių ir konstatavo, kad neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, esą SMS žinutės lietuviškais rašmenimis yra brangesnės, neatitinka tikrovės.

Žinutės, rašomos lietuviškais rašmenimis, kainuoja tiek pat, kiek ir rašomos angliškais rašmenimis, tačiau yra trumpesnės – į vieną žinutę telpa 160 angliškos abėcėlės raidžių arba 70 lietuviškų. Tai lemia pasauliniai mobiliojo ryšio aparatų standartai. Kita vertus, atvejų, kai vienos žinutės tekstas būtų išsiunčiamas dviem ar daugiau SMS žinučių, yra nedaug – apie 0,5 proc.

Trumpųjų žinučių paskirtis yra keistis esmine, koncentruota informacija, o ilgiems tekstams rašyti galima naudoti el. pašto mobiliajame telefone ar MMS žinučių paslaugas. Be to, vartotojams, kurie yra pamėgę SMS žinutes, mobiliojo ryšio operatoriai siūlo paslaugų, už fiksuotą mėnesinį mokestį suteikiančių galimybę siųsti trumpąsias žinutes, galima sakyti, be apribojimų.

Mobiliojo ryšio operatoriai nutarė vartotojams suteikti daugiau informacijos, kokie mobiliųjų telefonų modeliai palaiko lietuviškus rašmenis ir kaip lietuvių kalbą telefone nustatyti.

Diskusijos dalyviai pasveikino kultūros ministro iniciatyvą ir vieningai sutarė, jog tam, kad lietuvių kalba neišnyktų iš elektroninės erdvės, kad IT įrenginiuose būtų įdiegtos patogios lietuvių kalbos priemonės, reikia tiek valstybės, tiek verslo pastangų.