Spausdinti
, rašyba


     Skelbiamas 2016 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Danutė Kalinauskaitė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)

      Tekste paaiškinimai pažymėti raide R laužtiniuose skliaustuose ir sunumeruoti. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

     Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimame pranešime, žr. čia.

     Originalus diktanto tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt.


                                                  2016 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo
                                                                       DIKTANTAS

Danutė Kalinauskaitė

                                                                          Sugrįžimas [R1]

     Berniukas [R2] ir mergaitė, nučiuožę [R3] ant užpakalių [R4, R5, R6] nuo kalno, per melsvėjantį [R7] sniegą [R7] pasileido prie upės. Jie tik trumpam atsiguls [R4] ant ledo, šaltuko [R2] nusvilintas ausis priglaus paklausyti [R8], kas ten, gelmėje [R9] – žuvų [R6] ir laumių [R6] plaukų [R6] pasaulyje [R9]. Dar pabėgės [R10] už upės į mišką [R7], vasarą [R7] taip masinantį [R7] neįžengiamybe [R11, R12, R13]: džiunglės [R14], kuriose [R9], galąsdami [R5, R15] tomahaukus [R16], tyko [R10] indėnai, spęsdamos [R5, R15] spąstus [R15] raizgosi lianos [R17], o kur dar tankiausiai [R18] suaugę [R3] šaltekšniai [R19] ir ožekšniai [R19]... Tarp braškančių [R6] eglių [R6] jau ėmė temti, o jie sustirę [R3, R22], peralkę [R3]. Kurgi [R20] upė, į kurią pusę [R7, R13] namai? Į visas puses [R13] – kamienai, šabakštynai [R8], kranklių [R6] riksmas [R10]... Nusigalavę [R3], susiglaudę [R3], su prišalusiomis [R21] prie skruostų [R6] ašaromis jie sutūpė [R22] po egle [R13] pasitikti likimo – artėjančių [R6] vilkų akių [R6] žiburėlių [R6]. Staiga šakos prasiskleidė, apakino žibintuvėlių [R6] šviesa, o prišokęs [R3] šuo aplaižė veidus. „Stebuklas, kad mes juos radom“, – išgirdo [R4, R5] tamsoje [R9].
    Po daugelio metų [R6] jie, vyras [R10] ir moteris, vaikščiojo tomis pačiomis vaikystės [R8] vietomis. Augdamas išaugi ne tik batus, drabužius ir knygas. Ir – dangų [R6], po kuriuo čiuožinėdavai, džiungles [R13, R14], kuriose [R9] pasiklysdavai [R5, R10]. Jų pačių [R6] vaikai, trys sūnūs [R10], jau klajoja kas kur, svetur, ir negrįžta [R1]. Vyriausiasis [R18] – Amerikoje [R9, R24], sako, norįs [R3] uždirbti [R4, R5] visus pasaulio pinigus, na, ne visus, tik tuos, už kuriuos nupirkęs [R3] motinai sabalų [R6] kailinius patiestų [R25] ant purvynės [R8], ir ji galėtų [R25] ją [R7] pereiti nesusitepdama [R5] batų [R6]... Jaunesnysis [R26] Azijoje [R9, R24] sėdi ant bambuko demblio, žvelgia į lotoso žiedą [R7], į mėnulį [R7], į vėją [R7] ir trokšta kaip tik [R10, R27] – nuo pinigų [R6] išgyti [R5, R8, R22]. Išsigydyti [R4, R8] ir nuo įsipareigojimų [R6, R12], prisirišimo [R10] prie tėvynės [R8], net [R10] savęs [R28]. Tai – absoliuti [R5] laisvė... Jų [R6] jauniausias [R18] sūnus [R10], laimei [R13], namuose [R9], bet jis dieną naktį [R7] skendi virtualybėje [R9, R11], jie beveik nesikalba, ir atrodo, kad jis net [R10] toliau [R18] už anuodu [R29], gyvenančius Rytuose [R9, R30] ir Vakaruose [R9, R30] – dviejose [R9, R31] to paties obuolio pusėse [R9]. Sakoma, Lietuva baigianti [R23] išsivaikščioti [R4]? Tėvai norėtų [R25], kad vaikai sugrįžtų [R1]. Taip pat [R27] ir tas, kuris namuose [R9], ypač [R32] tas, nes vieną dieną [R7] jis dings [R5] anapus [R33] ekrano, ir šiapus [R33] jiems liks tik [R10] jo batai ir akiniai [R19]. Žmonės taip išnyksta [R10]...
    Sugrįžimas...[R1] Kas tai? Tai kaip ir prieš daugybę [R7, R11] metų [R6] saulėje [R9] dylą [R3] varvekliai [R19]. Danguje [R9] skylantis [R22] ir šukėmis pažyrantis [R22] milžiniškas vaiskaus stiklo indas šviesai per žiemą [R7] laikyti [R8]. Ir tas pavasarinis vasario pabaigos kvapas, rodos, jis toks kaip visur, ir vis dėlto [R34] šito čia nesupainiotum su jokiu kitur. Naminis.


                                               RAŠYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI

[R1] Žodžio šaknyje prieš s, š, ž rašoma nosinė balsė, kai bendrašakniuose žodžiuose ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje (žr. „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, Vilnius, 1992; toliau – LKRS, § 9 (3), p. 17), diktante: sugrįžimas, negrįžta, sugrįžtų (grįžti, grąža, gręžti).

[R2] Priesaga -(i)ukas rašoma su trumpąja u (LKRS, § 42, p. 32), diktante berniukas, šaltuko.

[R3] Visų laikų veikiamosios rūšies dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formos rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (2), p. 23), diktante: nučiuožę, suaugę, sustirę, peralkę, nusigalavę, susiglaudę, prišokęs, norįs, nupirkęs, dylą.

[R4] Susidūrusios priešdėlio ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas ir ar tariamas jo galinis priebalsis (LKRS, § 33, p. 27), diktante: užpakalių (priešdėlis už-, dar žr. R5), uždirbti (priešdėlis už-), atsiguls (priešdėlis at-, tariama aciguls), išgirdo (priešdėlis iš-, dar žr. R5), išgyti (priešdėlis iš-, dar žr. R5), išsigydyti (priešdėlis iš-, tariama isigydyti), išsivaikščioti (priešdėlis iš-, tariama isivaikščioti).

[R5] Dėl asimiliacijos pakitę priebalsiai rašomi morfologiškai (skardieji priebalsiai, suduslėję prieš dusliuosius, ir atvirkščiai), žr. LKRS, § 18 (a), p. 20. Diktante:
užpakaliųž suduslėjo prieš duslųjį s, tariamas kaip š, bet rašoma ž (priešdėlis už-);
galąsdamis suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip z, bet rašoma s (plg. galąsti);
spęsdamoss suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip z, bet rašoma s (plg. spęsti);
pasiklysdavais suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip z, bet rašoma s (plg. pasiklysti);
išgirdoš suskardėjo prieš skardųjį g, tariamas kaip ž, bet rašoma š (priešdėlis iš-);
uždirbtib suduslėjo prieš duslųjį t, tariamas kaip p, bet rašoma b (plg. uždirbo);
nesusitepdamap suskardėjo prieš skardųjį d, tariamas kaip b, bet rašoma p (plg. tepė);
• išgytiš suskardėjo prieš skardųjį g, tariamas kaip ž, bet rašoma š (priešdėlis iš-);
absoliutib suduslėjo prieš duslųjį s, tariamas kaip p, bet rašoma b;
dingsg suduslėjo prieš duslųjį s, tariamas kaip k, bet rašoma g (plg. dingo).

[R6] Linksniuojamųjų žodžių daugiskaitos kilmininko galūnė yra -(i)ų (LKRS, § 24 (1), p. 23), diktante: užpakalių, žuvų, laumių plaukų, braškančių eglių, kranklių, skruostų, artėjančių vilkų akių žiburėlių, žibintuvėlių, metų, dangų, jų pačių, sabalų, batų, pinigų, įsipareigojimų, metų.

[R7] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos galininko galūnės rašomos su nosinėmis raidėmis (LKRS, § 24 (1), p. 23), diktante: melsvėjantį, sniegą, mišką, vasarą, masinantį, kurią, pusę,, žiedą, mėnulį, vėją, dieną naktį, vieną dieną, daugybę, žiemą.

[R8] Priesagos -ynas, -ynė, -ystė (daiktavardžių), -yti (veiksmažodžio bendraties) rašomos su y (LKRS, § 40, p. 30, 31), diktante: šabakštynai, purvynės, tėvynės; vaikystės; paklausyti, išgyti, išsigydyti, laikyti.

[R9] Linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos vietininko gale rašoma e (LKRS, § 30, p. 26), diktante: gelmėje, pasaulyje, kuriose, tamsoje, Amerikoje, Azijoje, namuose, virtualybėje, Rytuose, Vakaruose, dviejose, pusėse, danguje, saulėje.

[R10] Balsiai žodžių šaknyse ir nekaitomuose žodžiuose rašomi taip, kaip tariami (LKRS, § 1, p. 12), diktante: pabėgės, tyko, riksmas, vyras, pasiklysdavai, sūnūs, tik, prisirišimo, net, sūnus, išnyksta.

[R11] Daiktavardis neįžengiamybė yra priesagos -ybė (šioje priesagoje rašoma y, LKRS, § 40, p. 30) vedinys iš neveikiamojo esamojo laiko dalyvio neįžengiamas; daiktavardis virtualybė yra priesagos -ybė vedinys iš būdvardžio virtualus; daiktavardis daugybė yra priesagos -ybė vedinys iš prieveiksmio daug (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, 2006, p. 101–102).

[R12] Priešdėlis į- (LKRS, § 35, p. 28), diktante: neįžengiamybe, įsipareigojimų.

[R13] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma e, ei, ę, kai jų vns. ir dgs. vardininkų galūnėse ė (LKRS, § 28, p. 28), diktante: neįžengiamybe (neįžengiamybė), pusę, puses (pusė), egle (eglė), džiungles (džiunglės), laimei (laimė).

[R14] Tarptautinio žodžio džiunglės šaknies pagrindas kirčiuotas tvirtapradis dvigarsis un (rašoma trumpoji u), žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, 2013, p. 199; el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“.

[R15] Nosinės balsės rašomos veiksmažodžių šaknyse prieš s, kai pagrindiniuose kamienuose ą, ę (į, ų) kaitaliojasi su an, en (in, un) (LKRS, § 9 (1), p. 17), diktante: galąsdami (galąsti, galanda, galando), spęsdamos (spęsti, spendžia, spendė). Nosinės taip pat rašomos iš šių veiksmažodžių išvestų daiktavardžių šaknyse (LKRS, § 9 (2), p. 17): spąstus (spęsti, spendžia, spendė).

[R16] Tomahaukas – tarptautinis žodis (iš algonkinų kalbų – vienos iš Š. Amerikos indėnų kalbų šeimų), panaši šio žodžio forma ir kitose Europos kalbose (angl. tomahawk, vok. Tomahawk), žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“ (2013, p. 820), taip pat Terminų banką.

[R17] Priebalsė j paprastai nerašoma nelietuviškos kilmės žodžiuose tarp balsių, kurių viena yra i, nors priebalsis j tariamas (LKRS, § 23, p. 22), diktante – lianos.

[R18] Su ia rašomos aukštesniojo laipsnio priesaga -iau ir aukščiausiojo laipsnio priesagos -iausias, -ia, -iausiai (LKRS, § 39, p. 30), diktante – tankiausiai, vyriausiasis, jauniausias; toliau.

[R19] Linksniuojamųjų žodžių galūnėse rašoma -(i)a, kai nė vienas to žodžio linksnis neturi galūnėje -ė (LKRS; § 28, p. 25), diktante: šaltekšniai, ožekšniai, akiniai, varvekliai.

[R20] Dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais (LKRS; § 67, p. 40–41), diktante – kurgi.

[R21] Veikiamojo moteriškosios g. dalyvio prišalusios (diktante – prišalusiomis) darybinis pamatas – veiksmažodžio būtojo k. laiko forma prišalo (su nosine rašomos tik esamojo laiko formos šąlu, šąli, šąla..., žr. LKRS, § 10, p. 18).

[R22] Balsiai i, u, e ir y, ū, ė kaitaliojasi to paties veiksmažodžio formų šaknyse (LKRS, § 2 (1), p. 12), išvestiniai žodžiai rašomi kaip tos formos, iš kurių jie padaryti:
sutūpti, sutupia, sutūpė;
išgyti, išgyja, išgijo;
sustirti, sustyra, sustiro, diktante – sustirę (būtojo kartinio laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma sustiro, rašomas su i);
skilti, skyla, skilo, diktante – skylantis (esamojo laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma skyla, rašomas su y);
pažirti, pažyra, pažiro, diktante – pažyrantis (esamojo laiko veikiamasis dalyvis, kaip ir pamatinė forma pažyra, rašomas su y).

[R23] Veiksmažodžių asmenuojamųjų formų galūnėse, einančiose po kamieno minkštųjų priebalsių, rašoma -(i)a (LKRS, § 29, p. 26), diktante: klajoja, žvelgia; atitinkama ir išvestinių veiksmažodinių formų rašyba, plg.: baigia > baigianti, artėja > artėjantis (diktante – artėjančių).

[R24] Žemynų (geografiniai) pavadinimai rašomi iš didžiųjų raidžių (LKRS, § 154, p. 63): diktante – Amerikoje, Azijoje.

[R25] Nosinė balsė ų rašoma veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje (LKRS, § 24 (4), p. 23), diktante – patiestų, galėtų, norėtų.

[R26] Būdvardžio jaunas aukštesniojo laipsnio įvardžiuotinė forma jaunesnysis (trečia įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimo paradigma, žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, 2006, p. 186).

[R27] dalelytės tik, pat rašomos atskirai po žodžių, prie kurių šliejasi (LKRS; § 68, p. 41), diktante – kaip tik, taip pat.

[R28] Nosinės balsės rašomos asmeninių įvardžių , tu vienaskaitos kilmininko linksnyje (LKRS; § 24, p. 23), diktante – savęs.

[R29] Vienu žodžiu rašomos įvardžių dviskaitos formos, sudarytos iš įvardinio dėmens ir skaitvardžio du, dvi (LKRS; § 60, p. 38), diktante – anuodu.

[R30] Pasaulio šalių pavadinimai (rytai, vakarai) rašomi iš didžiųjų raidžių, kai vartojami regiono reikšme, sudaro regionų pavadinimus (LKRS; § 154, p. 63): diktante – Rytuose, Vakaruose.

[R31] Skaitvardžio dvi daugiskaitos vietininko linksnis – dviejose (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką“, 2006, p. 247).

[R32] Žodžio pradžioje rašoma balsė y, kai ji nėra priešdėlis, o priklauso žodžio šakniai (LKRS; § 35, p. 28), diktante – ypač.

[R33] Žodžių junginiai ir samplaikos, sutrumpėjus bent vienam jų nariui ir likus tik vienam kirčiui, rašomi vienu žodžiu (LKRS; § 58, p. 37), diktante – anapus, šiapus.

[R34] Dalelytė vis, sudarydama su kitais žodžiais samplaikines dalelytes ir jungtukus, rašoma atskirai nuo tų žodžių (LKRS; § 65, p. 40), diktante – vis dėlto.

VLKK inf.

Jei turite daugiau klausimų, galite rašyti konsultacijos@vlkk.lt.