Spausdinti
, konkursai , skyryba

Skelbiame 2010-ųjų metų Nacionalinio diktanto konkurso I turo tekstą – Vandos Juknaitės „Skubėkime augti“. Tekste nurodyti skyrybos variantai, paaiškinti SKYRYBOS ypatumai.

     Skelbiamas 2010 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su galimo skyrimo ženklų variantais (galimi skyrybos ženklai suskliausti). Rašybos ypatumai paaiškinti gretimoje naujienoje – šioje aiškinami skyrybos ypatumai. Originalus diktanto tekstas skelbiamas pagrindinėje konkurso svetainėje www.diktantas.lt.

      Skyrybos ypatumai tekste pažymėti raide S laužtiniuose skliaustuose, jų paaiškinimai sunumeruoti ir išdėstyti žemiau. Kai to paties pobūdžio yra keletas atvejų, prie santrumpos numerio dar pridėta raidė, pvz., [S1 a], [S1 b], [S1 c]. Santrumpos aktyvios – pakanka kurią nors spustelėti ir būsite nukreipti į konkretų paaiškinimą, kurie eilės tvarka pateikti žemiau.

2010 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo
DIKTANTAS

Vanda Juknaitė

Skubėkime augti

 Pirmoji rašau šiųmetį diktantą, (–) [S1 a] kuriu trumpą novelytę iš pasiūlytų žodžių. Tokios šviesios datos lydi mus, (: / –) [S2 a] tik ką paminėtas Lietuvos vardo tūkstantmetis, [S1 b] atgautos laisvės dvidešimtmetis,(–) o žodžiai (–) [S3 a] kasdieniai, [S1 c] pilki, [S4 a] kaip esam įpratę: (, –) [S5] brigzti*, [S1 d] driksti, dryksta, graso, bjūra.(...) Tarytum diktanto rašymas būtų menkniekis, [S6 a] o ne džiaugsmingas visų susitikimas su gimtąja kalba Druskininkuose, [S1 e] Vilniuje, Švenčionėliuose, Briuselyje, Londone, Čikagoje.

 Suku galvą, ( : ) [S7 a] kaip čia suporavus šėmmargį debesį* su familiariu kompanionu*.(?) Suprantu, [S7 b] kad jau šypsotės, [S7 c] nes jūs (–) [S3 b] ypatingi žmonės, ( : / – ) [S2 b] ne bet kas, [S1 f] ne bet kuris ateina rašyti diktanto. Patriotą* su įmygiu* dar galėčiau susieti, [S6 b] bet (,) [S8] kur dėti akvariumą* su idioma*, (, – / –) [S3 c] tikras galvosūkis. Būtų bemaž graudu du tūkstančiai dešimtaisiais dėl gramatikos pinklių paleisti iš rankų mūsų visų širdis jungiančią nytį.

 Kalba yra beveik mūsų tėvynė. Svečiose šalyse nors vakarais(,) šeimose(,) [S9] sugrįžtame į ją ( , ) [S10] lyg į namus. Argi patys leistume jai, [S11] (–)mūsų senajai (,) [S12] gražiajai kalbai, (–) sunykti? (.) Tik paklausykime**: [S13] mama*, mamutė, motutė, močiutė, močiutėlė...(.)

 Tokia gili ir ilga buvo žiema, [S6 c] bet už lango jau siaučia pavasario vėtra.(!) Kartu su skrebenančia plunksna ji šnabžda**: [S14] laisvė yra galimybė būti savimi. Be kita ko, [S4 b] lyg mažiems vaikams daugeliui atrodo, [S7 d] kad laisvė yra galimybė turėti, [S7 e] ką noriu. Skubėkime augti, [S7 f] kad per nebrandumą patys nenukirstume tų šaknų, [S7 g] iš kurių esame išaugę.

_____________________

Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai tekste tik autoriniai, greta nurodyti neutralieji ir vienas kitas numanomas iš diktorės intonacijos. Kiti galimi emociniai ženklai kaip variantai tradiciškai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

* Šie ir kiti toliau žvaigždute pažymėti žodžiai spausdintame tekste paprastai kaip pavyzdžiai išskiriami kursyvu, o diktante gali būti išskirti kabutėmis kaip žodyno citatos:
a) <...> žodžiai kasdieniai, pilki, kaip esam įpratę: brigzti, driksti, dryksta, graso, bjūra.
b) <...> žodžiai kasdieniai, pilki, kaip esam įpratę: „brigzti“, „driksti“, „dryksta“, „graso“, „bjūra“.
Vienoks ar kitoks šių žodžių išskyrimas ar neskyrimas klaida nelaikomas.

** Galima interpretacija – tiesioginė (menamoji) kalba, todėl galimas išskyrimas kabutėmis:
a) Tik paklausykime: „Mama, mamutė, motutė, močiutė, močiutėlė...“
b) Kartu su skrebenančia plunksna ji šnabžda: „Laisvė yra galimybė būti savimi.“

Tekstą be paaiškinimų, žr. svetainėje www.diktantas.lt. 

______________________

SKYRYBOS YPATUMŲ PAAIŠKINIMAI 

[S1] Pagal Privalomosios skyrybos taisyklių (toliau T1) 3.1 punktą vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų yra atskiriamos kableliais. Šiuo atveju vienarūšiai tariniai rašau, kuriu, toliau: b) vienarūšiai veiksniai tūkstantmetis, dvidešimtmetis; c) vienarūšiai pažyminiai kasdieniai, pilki; d) brigzti, driksti, dryksta, graso, bjūra; e) vienarūšės vietos aplinkybės Druskininkuose, Vilniuje, Švenčionėliuose, Briuselyje, Londone, Čikagoje; f) vienarūšiai veiksniai ne bet kas, ne bet kuris.

[S2] Autoriniame tekste šioje vietoje kablelis, vadinasi, sudėtinio sakinio dėmenų santykis gretinamasis, tačiau pirmasis sudėtinio sakinio dėmuo (a) Tokios šviesios datos lydi mus gali būti suprantamas kaip bendresnis, prieš toliau einančius aiškinamuosius, todėl galimas dvitaškis, o intonaciškai atribojus ir brūkšnys, (žr. T1-10.1 punktą). (Skliaustuose nurodytas dvitaškis galimas prieš ... tūkstantmetis, ... dvidešimtmetis kaip aiškinamąsias sakinio dalis – ne dėmenis, dėl tos pačios priežasties jas galima iš abiejų pusių skirti brūkšniais, žr. T1-4.2, plg. [S5].) Dvitaškis ar brūkšnys taip pat galimas b atveju, prieš aiškinant teiginį, kad diktanto rašyti ateina ypatingi žmonės.

[S3] Pagal Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (toliau T2) 9 punktą „vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą“, bet tai ne privalomoji skyryba. Atkūrus tarinio jungtį būtų taip: a) ... žodžiai [yra] kasdieniai, pilki... b) ... jūs [esate] ypatingi žmonės... (c) atveju: ... kur dėti akvariumą su idioma, [yra] tikras galvosūkis (šiuo atveju galima trejopi ženklai: kablelis, rodantis šalutinio dėmens ribą, kablelis ir tarinio jungties vietą žymintis brūkšnys, tik brūkšnys, kartu atliekantis riboženklio ir tarinio jungties vietos funkciją).

[S4] Įterpinius išskirti privalu pagal T1-4.2 punktą, diktante: a) kaip esam įpratę, b) be kita ko.

[S5] Dvitaškis dedamas prieš kelias aiškinamąsias apibendrinamojo žodžio žodžiai dalis (žr. T1-4.2 punktą); kartu išvardijamieji žodžiai paaiškina tarinį, atskleidžia, kokie tie [yra] kasdieniai, pilki, žodžiai, tokiam aiškinimo santykiui rodyti tinkamas ir brūkšnys.

[S6] Vienarūšiai tariniai būtų menkniekis ir [ne] susitikimas sujungti priešinamuoju jungtuku o, prieš jį kablelis būtinas (žr. T1-3.3 punktą); b ir c atveju kablelis būtinas prieš priešinamuoju jungtuku bet sujungtus vienarūšius dėmenis.

[S7] Šalutiniai prijungiamojo sakinio dėmenys privalomai išskiriami kableliais (žr. T1-8.1 punktą), diktante a) šalutinis dėmuo kaip čia suporavus šėmmargį debesį su familiariu kompanionu, tačiau jį dar galima laikyti aiškinamuoju pagrindinio dėmens suku galvą atžvilgiu, todėl vietoj kablelio gali būti rašomas dvitaškis (žr. T1-10.1 punktą), o jei dvitaškis, tai sakinio pabaigoje galimas ir klaustukas. Kiti šalutiniai dėmenys: b) kad jau šypsotės, c) nes jūs ypatingi žmonės, d) kad laisvė yra galimybė turėti, e) ką noriu, f) kad per nebrandumą patys nenukirstume tų šaknų, g) iš kurių esame išaugę.

[S8] Tarp dviejų susidūrusių jungtukų – sujungiamojo bet ir prijungiamojo dėmens kur dėti akvariumą su idioma jungiamojo žodžio kur kablelis nebūtinas, bet galimas, norint pabrėžti šalutinio dėmens ribas, jo savarankiškumą (žr. T2-10.1 punktą).

[S9] Aplinkybės vakarais ir šeimose šiaip nevienarūšės, viena laiko, kita labiau vietos, todėl skyrybos ženklai nebūtini, bet autoriniame tekste aplinkybė šeimose išskirta, greičiausiai kaip priduriamoji.

[S10] Kablelis prieš lyg nebūtinas, tačiau jei kas mintyse į palyginimą įterptų tarinį, pvz.: ... sugrįžtame į ją, lyg [sugrįžtume] į namus, kablelį dėtų kaip prieš šalutinį dėmenį lyg sugrįžtume... (jį taip pat galima interpretuoti kaip lyginamuoju būdu išreikštą aiškinimą.)

[S11] Po įvardžio jai einantį išplėstą priedėlį mūsų senajai (,) gražiajai kalbai privaloma išskirti kableliais (žr. T1-5.3 punktą) arba brūkšniais (žr. T2-5.9 punktą). Pasirenkamųjų taisyklių punkte, be to, pasakyta, kad jei tarp pažymimojo žodžio ir priedėlio norima parodyti tapatumą, priedėlis gali būti ne išskirtas, o atskirtas nuo pažymimojo žodžio brūkšniu.

[S12] Pažyminiai senajai ir gražiajai, einantys prieš pažymimąjį žodį kalbai, nurodantys ne vieno pagrindo požymius, neskiriami, bet jei rašančiojo laikomi lygiaverčiais, atskiriami kableliu kaip vienarūšiai (žr. T2-2.2 punktą).

[S13] Dvitaškis rašomas prieš vienarūšių sakinio dalių virtinę prieš menamą apibendrinamąjį žodį Tik paklausykime [žodžių / kaip skamba šie žodžiai]: mama, mamutė, motutė, močiutė, močiutėlė... (Žr. T1-4.2 punktą, plg. [S5].)

[S14] Dviem žvaigždutėmis nurodytas galimas interpretuotos tiesioginės kalbos skyrimo variantas, tačiau originale tėra dvitaškis prieš aiškinamąjį sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenį laisvė yra galimybė būti savimi (žr. T1-10.1 punktą, plg. [S2]).

(Parengė Aistė Pangonytė)